Politikas prašo paaiškinti, ar parlamentarai pasielgė teisingai priimdami sprendimus tik dėl duagiamandatės ir vienmandatės Biržų-Kupiškio apygardos, bet nieko nepasakydami apie kitas penkias vienmandates.
Kaip žinoma, Seimas trečiadienį pritarė Konstitucinio Teismo išvadai, kad trys Darbo partijos atstovai Jonas Pinskus, Živilė Pinskuvienė ir Jolanta Gaudutienė, kurių naudai galėjo būti perkami balsai, nebus laikomi išrinktais Seimo nariais, o vietoje jų, parlamentarais taps kiti trys politikai: Vilija Filipovičienė, Gediminas Jakavonis ir Larisa Dmitrijeva.
Seimas taip pat paskelbė rinkimų rezultatus Biržų-Kupiškio apygardoje negaliojančiais.
Tačiau G. Songaila klausia, ar Seimas neturėjo priimti galutinio sprendimo dėl kitų penkių apygardų, dėl kurių į Konstitucinį Teismą kreipėsi Seimas – Šilutės-Pagėgių, Širvintų-Vilniaus, Vilniaus-Trakų, Kaišiadorių-Elektrėnų, Jurbarko.
Politikas klausia, ar Seimui nepasisakius apie šias apygardas, jose išrinkti politikai socialdemokratas Artūras Skardžius, Lenkų rinkimų akcijos atstovė Rita Tamašunienė, tos pačios partijos narys Jaroslav Narkevič, socialdemokratas Bronius Bradauskas ir jo partijos kolega Bronius Pauža galės prisiekti Seime ir dirbti parlamento nario darbą.
DELFI primena, kad Konstitucinis Teismas nagrinėjo Seimo ir prezidentės paklausimą, tačiau Seimas kreipėsi dėl daugiamandatės apygardos rezultatų ir šešių vienmandačių, o prezidentė – dėl daugiamandatės ir septynių vienmandačių – ji buvo atsižvelgusi ir į Darbo partijos prašymą išsiaiškinti situaciją dėl Pajūrio rinkimų apygardos.
Tačiau G. Songaila, kuris buvo Seimo atstovas šioje byloje, Konstitucinio Teismo prašo paaiškinti šio Teismo išvadą dėl likusių penkių vienmandačių apygardų, nes Seimas neklausė apie rinkimų rezultatus Pajūrio apygardoje.