Jie su prezidentu kalbėjosi apie 2005 metų birželį surengtą Teismų tarybos posėdį, kuriame buvo diskutuojama dėl Biržų teisėjo V.Margevičiaus skyrimo dirbti iki jam to nebeleis daryti amžius, t.y. iki 65 metų. Kaip žurnalistams sakė prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė, V.Adamkus norėjo apie šį posėdį išgirsti informaciją iš pirmų lūpų.
Nuolatiniu Teismų tarybos nariu nesantis ir pagal atskirą įgaliojimą joje dalyvaujantis atskiruose posėdžiuose G.Švedas po susitiko su prezidentu sakė: „Apie V.Margevičių (Tarybos posėdyje 2005 metų birželį) informacija buvo išsakyta žodžiu. Buvo pasakyta, kad yra problemų su girtavimu. Jeigu aš neklystu, Tarybos pirmininkas pasakė, kad yra informacijos, kuri yra nelabai graži".
Anot G.Švedo, trečiadienį į viešumą iškilus informacijai apie Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą, kurioje yra nurodoma, kodėl V.Margevičius negali dirbti su slapta informacija, jis davė nurodymą Teisingumo ministerijoje surasti šį dokumentą. „Tačiau toks nebuvo gautas. Radome tik pirminę 1999 metų VSD pažymą".
G.Švedas teigė, jog per susitikimą jis prezidentui V.Adamkui pasakė, kad jo supratimu, „išeitis yra vienintelė - tai Teismų tarybos atsistatydinimas".
Ketvirtadienį susitikime su šalies vadovu dalyvavęs teisėjas Vigintas Višinskis teigė, kad šių G.Švedo žodžių sureikšminti nereikėtų, nes penktadienį (rytoj – DELFI) šios kadencijos Teismų taryba renkasi į paskutinįjį posėdį. Jame ir bus sprendžiami visi pastarosiomis dienomis į viešumą iškilę faktai apie teismus.
„Kas liečia konkretų V.Margevičiaus skyrimo klausimą, tai aš noriu pasakyti, kad reikia žinoti Teismų tarybos virtuvę. Kiekvienas teismų tarybos narys prieš kiekvieną posėdį gauna aplanką su posėdžio medžiaga. Aš tą aplanką pasikėliau ir ten neradau jokios VSD pažymos popierinio varianto", - sakė V.Višinskis.
Jis taip pat užsiminė apie Teismų tarybos darbo organizavimo problemas. V.Višinskis teigė, jog Tarybos nariai negauna Teisėjų garbės teismo sprendimų, o apie juos sužino iš laikraščių ir televizijos.