Ši aiškina negalinti pašalpų pervesti automatiškai, nes nežino, į kokias sąskaitas gyventojai norėtų jas gauti. Be to, gal darbuotojas apskritai tos pašalpos nepageidauja.
Taigi jei per metus nuo ligos pabaigos prašymas taip ir nepateikiamas, darbuotojams priklausantys pinigai priglaudžiami valstybės.
O sumos tikrai įspūdingos, nes, „Sodros“ duomenimis, per 2015 metus dėl ligos pašalpos skyrimo nesikreipė 59 300 apdraustųjų, kuriems ji priklausė.
Prašyti kaip išmaldos
Tapęs laikinai nedarbingu arba tiesiog susirgęs kiekvienas legaliai dirbantis žmogus turi teisę į ligos pašalpą. Pirmąsias dvi ligos dienas 80 proc. atlyginimo dydžio išmoką moka darbdavys, nuo trečios dienos – „Sodra“. Tačiau ji pinigus sumokės tik tuo atveju, jei internetu arba skyriuje gyventojas pateiks atitinkamą prašymą. Daugelis nežino šios tvarkos ir dėl to nukenčia.
„Aš sirgau sausį. Nieko apie tokią tvarką nežinojau ir jokios institucijos manęs neinformavo apie prašymus, tad maniau, kad viskas vyksta automatiškai. Tik praėjus beveik mėnesiui kolegė papasakojo, kad pinigų už sirgtas dienas negausiu, jei nepateiksiu prašymo „Sodrai“, – pasakojo skaitytoja Lina.
Ji prisiminė, kad prašymo pildymui internetu sugaišusi turbūt kokį pusvalandį, vėliau gavusi dar kelis laiškus iš „Sodros“ turėjau tikslinti duomenis.
„Tad galiausiai sugaišau bala žino kiek laiko. Tokia sistema tikrai nedžiugina ir atrodo kaip visiškai perteklinė – nežinau, kodėl „Sodra“ visko negali atlikti automatiškai, be jokių prašymų pildymo, juk visus reikiamus duomenis turi“, – stebėjosi skaitytoja.
Tuo metu kita pašnekovė Jolita apie negautus pinigus sužinojo tik tada, kai darbo sutartį pakeitė į autorinę.
„Kai buhalterija pasiteiravo, kokią išmoką gausiu, pradėjau domėtis ir sužinojau, kad reikia užpildyti prašymą. Tą padarius paaiškėjo, kad kai ligos atostogas turėjau prieš metus (dar dirbdama pagal darbo sutartį). Ligos pašalpos man taip ir nepervedė, nors maniau, kad darbovietė duomenis iš „Sodros“ perveda automatiškai ir nesukau sau galvos“, – sakė moteris, tąkart negavusi keliasdešimt eurų.
Jos vertinimu, pateikti prašymą „Sodrai“ lengva, tik apie tai reikia žinoti. „Keista, kodėl nei gydytojas, nei darbovietė apie tai neinformuoja. Susirgai, reikia pinigų, tai aiškinkis pats. Aišku, gyvenimą būtų paprastesnis, jei darbovietė automatiškai gautų informaciją apie priklausančią ligos pašalpą“, – svarstė Jolita.
Anot vilniečio Tomo, paskutinį sykį jis sirgęs praėjusių metų viduryje, tačiau prašymą pašalpai už tą laikotarpį pateikęs tik šį vasarį.
„Anksčiau nežinojau, kad man priklausančių pinigų turiu paprašyti kaip kokios išmaldos. Manau, kad „Sodra“ galėtų pinigus pervesti automatiškai, arba bent jau informuoti apie tai, kad jie man priklauso“, – pasakojo pašnekovas.
Jo nuomone, Lietuvos švietimo sistema per mažai dėmesio skiria tokiems praktiškiems gyvenimiškiems dalykams.
„Mokyklos vyresnėse klasėse turėtų būti specialios pamokos apie tai, kaip elgtis su pinigais, kaip valdyti finansus – apie atlyginimus, paskolas, pašalpas, draudimus ir kitus dalykus, su kuriais beveik neišvengiamai susiduriama kiekvieno suaugusio žmogaus gyvenime“, – kalbėjo trečią dešimtį įpusėjęs vyriškis.
Viskas per daug komplikuota
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovės Odetos Bložienės nuomone, tūkstančiai gyventojų negauna ligos pašalpų dėl to, kad nežino galiojančios tvarkos ir dėl to, kad pati tvarka per daug sudėtinga.
„Aš manau, pagrindinė priežastis, kodėl žmonės neužpildo prašymų, ypatingai jeigu serga trumpesnį laiką, tai perteklinių dokumentų reikalavimas, kad tekti prašymą reikia pačiam. Žmogus įsivaizduoja, kad jis gavo „biuletenį“ iš gydytojo, kuris informavo „Sodrą“, darbdavys irgi informavo, bet trečias žingsnis – dar pateikti prašymą jei nori gaut pašalpą – jis yra perteklinis“, – sakė banko atstovė.
Jos teigimu, kai gydymo įstaigos ir darbdaviai „Sodrai“ teikia visą informaciją apie susirgusį darbuotoją, žmonėms sunku suprasti, kodėl ir jie dar turi pateikti prašymą. Ypač jeigu jie anksčiau nėra sirgę.
„Viskas būtų kur kas paprasčiau jei teikdamas pirminį pranešimą apie įdarbintą darbuotoją, darbdavys, be kitų duomenų, „Sodrai“ pateiktų ir informaciją apie darbuotojo sąskaitą, į kurią jam pervedamas atlyginimas“, – įsitikinusi O. Bložienė.
Ji teigiamai vertino galimybę teikti prašymą internetu, tačiau mažesniuose miesteliuose esą žmonės ne tik nežino galiojančios tvarkos, bet ir neturi interneto prieigos.
Kur nukeliauja pinigai
Paklausta, kodėl kaskart susirgę darbuotojai turi teikti prašymus ligos pašalpai gauti „Sodros“ Klientų aptarnavimo metodikos ir informavimo skyriaus vyriausioji specialistė Olga Važnevičienė paaiškino, kad taip asmuo išreiškia savo valią.
„Yra atvejų, kai asmuo, turėdamas nedarbingumo pažymėjimą, pašalpos nepageidauja. Pavyzdžiui, gydosi atostogų metu ir nenori, kad darbdavys žinotų apie ligą, arba sirgdamas dirba ir gauna atlyginimą.
Svarbiausia tai, kad asmuo prašyme nurodo sąskaitą, į kurią pageidauja gauti pinigus, nes „Sodra“ neturi informacijos, į kokią sąskaitą darbo užmokestį jam perveda darbdavys. Be to, turėdamas kelias sąskaitas, asmuo gali pageidauti gauti pašalpą į bet kurią iš jų“, – aiškino specialistė.
Jos teigimu, šiuo metu rengiama programinė įranga neterminuotam prašymui. Tikimasi, kad ją įdiegus nuo liepos 1 d. gyventojams pakaks vieną kartą užpildyti prašymą ir išmoka bus visada mokama į tą pačią sąskaitą, kol nepateiks naujo prašymo. Jeigu asmuo nenorės gauti pašalpos už tam tikrą nedarbingumo laikotarpį, jis turės pildyti prašymą neskirti ligos pašalpos.
Anot O. Važnevičienės, pagal dabar galiojančias taisykles, ligos pašalpos skiriamos, jeigu asmuo pateikia prašymą per 12 mėnesių nuo ligos pabaigos. „Jei pašalpos neskiriamos, pinigai niekur nekeliauja, jie lieka biudžete“, – sakė ji.
„Sodros“ duomenimis, per 2015 metus dėl ligos pašalpos skyrimo nesikreipė 59 300 apdraustųjų, kuriems ji priklausė. Esą toks skaičius sudaro apie 3,34 proc. nuo visų ligos pašalpų skyrimo atvejų. Kokia suma pinigų nebuvo išmokėta suskaičiuoti negalima, nes pašalpos nebuvo skirtos.
Negalutiniais duomenimis, pernai kiekvienu atveju ligos pašalpa buvo mokama vidutiniškai 12,9 dienas. Vidutinė pašalpos suma už vieną buvo 20,9 euro. Taigi, jei prašymų nepateikusių asmenų ligos trukmė ir pašalpos dydis būtų buvę vidutiniai, tai jiems galėjo būti išmokėta beveik 16 mln. eurų (59 300 x 12,9 x 20,9 = 15,98 mln.).