„Stebime didelį ukrainiečių mobilumą. Jie atvažiuoja į Lietuvą, persigalvoja, važiuoja į kitą šalį, bando grįžti į Ukrainą, vėl sugrįžta į Lietuvą. Jie lyg ir norėtų grįžti į Ukrainą, bet kuo ilgiau karas tęsiasi, tuo labiau dairosi kaip likti Lietuvoje ar kitose Europos valstybėse“, – Eltai pasakojo E. Gudzinskaitė.
„Aišku, dalis tų, kurie Lietuvą pasirinko tikslingai, turėdami čia draugų ar ryšių, lieka, įsidarbina ir gyvena“, – pridūrė ji.
Anot Migracijos departamento vadovės, didelio susidomėjimo Lietuvos pilietybe apskritai nebūtų galima fiksuoti.
„Visi, kurie dabar gauna pilietybę, į šalį yra atsikėlę seniau. Tai natūralu, nes nuo karo pradžios atvykę pabėgėliai yra švieži, dar nepasiekę reikalavimo šalyje gyventi dešimt metų. (...) Šiemet natūralizacijos tvarka tik devyni ukrainiečiai įgijo Lietuvos pilietybę“, – sakė E. Gudzinskaitė, pridurdama, kad užklausų dėl pilietybės pagausėjimo būtų galima tikėtis tik maždaug po penkerių ar septynerių metų.
Departamento direktorė taip pat pažymėjo, kad ukrainiečių, turinčių nuolatinį Lietuvos gyventojo leidimą, taip pat nėra daug.
„Jeigu kalbėtume apie nuolatinius gyventojus, kai leidimas suteikiamas po penkerių metų, tai tokių šiuo metu yra tik vos virš dviejų tūkstančių. Dažniausiai jie pertraukia nuoseklumą ir galimybė tapti Lietuvos gyventojais nukelia į tolimesnę ateitį“, – nurodė E. Gudzinskaitė.
Rytų Europos studijų centro atlikta apklausa rodo, kad dauguma ukrainiečių neturi apibrėžtų ateities planų. Likti Lietuvoje iki karo pabaigos planuoja 41 proc. respondentų, 39 proc. nurodė planuojantys čia praleisti iki kelerių metų. Apie 10 proc. teigė apsisprendę čia likti, dar tiek pat teigė būsiantys tol, kol Ukrainoje bus galima saugiai įsikurti.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau kaip 85 tūkst. ukrainiečių, kurie valstybėje sudaro didžiausią užsienio piliečių bendruomenę.