Gali būti, kad sprendimą išteisinti Š. Gustainį ir R. Kurlianskį lėmė net ir ne taip pavartotas kaltinamąjį aktą surašiusio prokuroro Justo Lauciaus žodis.
Teisėjai Jurgita Kolyčienė, Ugnius Trumpulis ir Nijolė Žimkienė paskelbtoje nutartyje atkreipia dėmesį, kad prokurorai R. Gustainį kaltino veikus R. Kurlianskio „nurodymu“ gavus iš jo įstatymo pataisos tekstą.
Tačiau, teisėjų nuomone, tai paneigia R. Kurlianskio slapta įrašyti teiginiai, kad jis Š. Gustainio prašė, o ne jam nurodinėjo.
Todėl, anot teismo, duomenų, kad pataisos turinys „neatitiko tikrosios Š. Gustainio valios, buvo jam primestas“ byloje nėra.
Panašu, kad įrodyti tai, jog R. Kurlianskis davė kyšį Š. Gustainiui per viešąją įstaigą sutrukdė tai, jog tuo metu, kai įvyko pinigų pervedimas, nei vienas iš jų nebuvo slapčia sekamas, todėl nėra aišku, ar jie yra kalbėjęsi apie šiuos pinigus, o jei taip – tai ką.
Kilo grėsmė greitųjų kreditų dalintojams
Vartojimo kredito įstatymą Seimas Lietuvos banko siūlymu ėmėsi taisyti 2015 metų antroje pusėje.
Lietuvos bankas siekė sugriežtinti tvarką ir apriboti įmonių galimybes į kairę ir į dešinę dalinti greituosius kreditus. Kreditų dalintojams nauji apribojimai grėsė pajamų mažėjimu, todėl sukruto lobistai.
Kaip teisme nagrinėjant bylą pasakojo įstatymo svarstymo laikotarpiu Lietuvos banke dirbusi dabartinė Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos bankas siūlė įtvirtinti nuostatą, kad kredito įmonė, prieš išduodama kreditą, turi įsitikinti, jog ją imantis asmuo bus pajėgus jį grąžinti.
Ji liudijo žinanti įmonę „4 Finance“, nes jos tuometis vadovas Gediminas Velička labai rūpinosi, kad griežtesnė tvarka nebūtų įteisinta.
Tačiau kodėl tai rūpėjo R. Kurlianskiui, ir „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“), neužsiimančiam kreditų verslu?
Tai dar tiriant bylą liudydamas pareigūnams paaiškino jau minėtas G. Velička. Anot verslininko, jo vadovauta įmonė buvo viena pagrindinių reklamos televizijoje pirkėjų.
Apie Seime planuojamą priimti įstatymą G. Velička 2015 m. rudenį papasakojo R. Kurlianskiui, kuris kontroliavo koncernui „MG Baltic“ priklausančias žiniasklaidos bendroves.
„Šarūnas įregistravo mano prašymu“
„Turiu vieną darbinį prašymą, Aš buvau prašęs Šarūno (Gustainio – Delfi), jis turėjo su tavimi suderinti vieną pataisą dėl vartojimo kreditų“, – viename iš susitikimų tuomečiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui kalbėjo R. Kurlianskis.
Pokalbyje E. Masiulis pažadėjo: „Kaip tik, mes palaikysim! Kaip tau!“
2015 metų spalio 13 dieną Š. Gustainis įregistravo Vartojimo kredito įstatymo pataisą, kurios esmė – kad įmonės prieš išduodamos kreditus klientų mokumą galėtų vertinti ir pagal jų pačių pateiktą informaciją. Pirmą kartą pataisą atmetus, Š. Gustainis analogišką, tik su kosmetiniais pataisymais, registravo antrą kartą.
„Tai Šarūnas įregistravo pataisytą pataisą dar vieną mano prašymu. Bet aš sakiau, kad tau pasakysiu, ta prasme. Šiandien Biudžeto finansų komitetas ją svarstys. Gaila, kad tik neeiliniame posėdy, nes rytdienos buvo pilnas. Tai aš nežinau, jeigu galėsi Kęstučiui (dabar jau mirusiam parlamentarui Kęstučiui Glaveckui – Delfi) žodį pasakyti, pasakyk. Kad... nežinau, kad savo nenukirtinėtų, ta prasme. Nu, jeigu galėsi kažkaip“, – tokį R. Kurlianskio prašymą E. Masiuliui užfiksavo verslininką ir politiką sekę teisėsaugininkai.
Iš įvykių eigos matyti, kad šis R. Kurlianskio noras išsipildė – prieš balsavimą K. Glaveckas išėjo iš salės. Vėliau jis teisme liudijo, kad taip padarė savo valia. „Galiu patvirtinti, kad manęs niekas neprašė išeiti“, – tvirtino K. Glaveckas.
O R. Kurlianskis nepraleido progos pasidžiaugti šiuo laimėjimu, tai įrodo jo darbo kabinete per kratą rasti užrašai: „Kęstas – iš posėdžio“, „Nuimtas GLAV“.
Nepaisant visų pastangų Š. Gustainio pataisos nebuvo priimtos, o nemažai už jas balsavusių Liberalų sąjūdžio atstovų vėliau teigė į jas nesigilinę, nes pasitikėjo frakcijoje šią sritį kuravusiu Š. Gustainiu.
Iš ko gavo pataisos tekstą, liko neaišku
2017 sausį per apklausą Š. Gustainis pareigūnams pripažino, kad 2015 spalio 7 dieną G. Veličkos laiško, kurį šis siuntė keliems adresatams, tarp kurių buvo ir R. Kurlianskis, prisegtuke esantis tekstas dėl Vartojimo kredito įstatymo yra toks pats ir žodis žodin atitinka jo 2015 metų spalio 13 dieną Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pateiktam pasiūlymo tekstui.
Prokurorai teisme įrodinėjo, kad lobistų parengtą pataisą parlamentarui perdavė R. Kurlianskis, tačiau Š. Gustainis tai atkakliai neigė, aiškindamas, kad jį galėjo gauti „iš bet kokių kitų žmonių, bet tik ne iš R. Kurlianskio“.
Nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad kaip matyti iš Š. Gustainio parodymų, jis neneigė pasinaudojęs ne savo paties sukurtu projektu, bet neigė jį gavęs iš R. Kurlianskio.
Buvęs politikas teismui pateikė net kelias skirtingas projekto gavimo versijas: projektas neva siųstas visiems Seimo nariams, jam jį atsiuntė nuasmenintoje VAT nutartyje inicialais L. V. pažymėtas žmogus, arba – projektas buvo segtuve Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos patalpose.
Teismas atkreipė dėmesį, kad Š. Gustainis savo aiškinimuose painiojosi – esą pareiškimas, kad projektas buvo segtuve prieštarauja paties aiškinimui, kad pasiūlymą jis gavo Word formatu ir galėjo juo pasinaudoti. Teismas nustatė, kad projektas nebuvo siųstas visiems Seimo nariams, o L.V. jam jo taip pat nesiuntė.
Ne nurodė, o prašė
„Teisėjų kolegija vertina, kad anksčiau paminėti objektyvūs bylos duomenys apie kaltinamųjų atliktus veiksmus, jų susirašinėjimo turinį patvirtina, jog Š. Gustainis iš tiesų atliko R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus“, – nutartyje teigia teisėjų kolegija.
Tačiau VAT padarė išvadą, jog pats Seimo nario pataisos įregistravimas savaime nevertintinas kaip neteisėtas veiksmas, kadangi tai įėjo į Seimo nario kompetenciją.
„Kaltinime veikos nusikalstamumas siejamas ne su pačiu veiksmu, o šio veiksmo atlikimu juridinio asmens interesais, už atlygį“, – toliau dėsto teisėjai.
Jų teigimu, kaltinime teigiama ir tai, kad Š. Gustainis veikė R. Kurlianskio nurodymu gavęs iš jo pataisos tekstą.
„Visų pirma, pavaldumo santykis tarp R. Kurlianskio ir Š. Gustainio kaltinime nurodytu laikotarpiu nenustatytas“, – kodėl R. Kurlianskis negalėjo nieko „nurodyti“ tuomečiam parlamentarui, aiškina VAT.
Teismas cituoja R. Kurlianskį, sakiusį: „aš buvau prašęs Šarūno. Jis turėjo su tavimi susi...suderinti, vieną pataisą...dėl vartojimo kreditų“, „Tai aš paprašiau Šarūno.“
Taigi, teisėjų kolegijos teigimu, verslininkas naudojo žodį „prašyti“, o „duomenų, kad pasiūlymo turinys neatitiko tikrosios Š. Gustainio valios, buvo jam primestas, byloje taip pat nėra“.
„Taigi, kaltinimo teiginiai dėl R. Kurlianskio nurodymo Š. Gustainio ir projekto pataisos teksto gavimo būtent iš jo nėra pasitvirtinę“, – teigia teismas.
VAT pažymi, kad šios išvados nekeičia ir G. Veličkos parodymai teisėsaugai, kad R. Kurlianskiui jis projektą persiuntė, kad šis perduotų kam nors iš Liberalų sąjūdžio frakcijos, „kadangi šiais parodymais konkretus asmuo bei perdavimo faktas nepatvirtinamas“.
Teismas pažymėjo, kad tuo laikotarpiu vienas kaltinamasis buvo parlamentaru, kitas – verslininku, jų bendravimo metu buvo aptariamas konkretus projektas ir jo svarstymo eiga.
Įžvelgė etikos ar tarnybinį nusižengimą
Tačiau svarstydamas, ar tokiais veiksmais Seimo narys savo teisių nepanaudojo priešingai tarnybos interesams, teismas nusprendė, kad čia labiau aktualus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, draudžiantis dalyvauti rengiant, svarstant, ar priimant sprendimus, kurie gali sukelti interesų konfliktą.
„Seimo nario susitikimai privačioje aplinkoje, įstatymų projektų aptarimas, akivaizdu, sukelia abejonių dėl priimamų sprendimų skaidrumo. Visgi, baudžiamoji byla nagrinėjama ne dėl etikos ar tarnybinio nusižengimo, o dėl pareikšto kaltinimo padarius nusikaltimą – kyšininkavimą atitinkamai, papirkimą. Atsakomybė (…) nagrinėjamu atveju siejama su kyšio davimu ir priėmimu“, – teigia teismas.
Nerado įrodymų, kad tai buvo kyšis
8,7 tūkst. eurų parama, kurią prokurorai laiko kyšiu, „Taikomosios politikos institutui“, kurio vienas iš steigėjų yra Š. Gustainis, iš „MG Baltic“ koncerno pervesta 2015 metų liepos mėnesį.
Pats Š. Gustainis teisme tikino, kad nežinojo apie koncerno sprendimą skirti paramą, be to, koncernas VšĮ rėmė nuo 2010 metų.
„Kaltinimai man – laužti iš piršto. Niekas su manimi nieko nederino ir nieko neprašė“, – teisme kalbėjo jis. Kaltintojai teigė, kad kyšio pinigai panaudoti 2016 pradžioje vykusių Liberalų sąjūdžio narių mokymų „Ready to win“ daliai išlaidų padengti, tai Š. Gustainis irgi neigė.
Prokurorų manymu, koncernas, veikdamas per R. Kurlianskį, davė kyšį, užmaskuotą kaip paramą už naudingų įstatymų projektų pateikimą Seime ir už išimtinę dalį ir palankumą ateityje, o Š. Gustainis savo ir kitų naudai, partijos „Liberalų sąjūdis“ interesais, kyšį priėmė.
Tačiau teisėjai nusprendė, kad tokie teiginiai yra deklaratyvūs, o jų įrodymai nepatvirtina.
VAT atkreipė dėmesį, kad tuo metu, kai buvo pervesta parama viešajai įstaigai, R. Kurlianskio ir Š. Gustainio teisėsauga nesekė.
„Kaltinamieji neigė susitikimus nurodytu laikotarpiu ir susitarimus dėl kyšio, kitų įrodymų, kuriais būtų galima patvirtinti susitarimą dėl kyšio, jo davimo ir priėmimo laiko, būdo, vietos, pageidaujamo ir pažadėto, kaip teigiama kaltinime, neteisėto valstybės tarnautojo veikimo, byloje nėra“, – rašoma nutartyje.
Todėl, pasak teisėjų kolegijos, kyšio davimas yra tiesiog preziumuojamas, „susiejus Š. Gustainio įregistruotas pataisas, R. Kurlianskio suinteresuotumą nei prieš tris mėnesius iki pataisų įregistravimo VšĮ gautą paramą“.
„Teisėjų kolegija pažymi, kad ištyrus byloje esančius įrodymus naujų duomenų, patvirtinančių kaltinimo formuluotę, negauta, šis kaltinimas nėra įrodytas“, – teigiama teismo nutartyje.
„Teisėjų kolegijos vertinimu, parama traktuojama kaip kyšis dirbtinai, ieškant praeityje kokios nors naudos, tiesiogiai ar netiesiogiai siejančios kaltinamuosius“, – teigia VAT.
Nutartyje taip pat teigiama, kad duomenų visuma patvirtina R. Kurlianskio suinteresuotumą ir aktyvumą, asmeniškai atliktus veiksmus dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų priėmimo.
Teismas pabrėžė, kad pats R. Kurlianskis suinteresuotumą aiškino asmeniniu domėjimusi, nors buvo kaltinamas veikęs koncerno naudai ir interesais.
„Bylos duomenys iš dalies patvirtina netiesioginę koncerno naudą ir interesą“, – teigiama nutartyje.
Tačiau teismas pabrėžė, kad nenustačius, jog buvo padarytos Š. Gustainiui ir R. Kurlianskiui inkriminuojamos veikos, nenustatyta ir kaltinime su jais siejamų juridinių asmenų kaltė.
„Teisėjų kolegija, padariusi šią išvadą, juridinių asmenų atsakomybės sąlygų plačiau neanalizuoja“, – rašoma VAT nutartyje.