Apie tai buvo kalbama antradienį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas.“
Policijos departamento komunikacijos skyriaus vadovas Ramūnas Matonis laidoje sakė, kad policija gauna įvairius pranešimus apie incidentus prie tanko.
„Nuo šios dienos, mano žiniomis, ten patruliuoja karo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai stebi tą vietą vaizdo kamerų pagalba ir, jei yra kažkokių konfliktinių situacijų arba pranešim, pareigūnai reaguoja“, – paaiškino R. Matonis.
Jo teigimu, yra pradėta administracinė teisena dėl komunistinių simbolių platinimo ir demonstravimo.
„Pradėjus tyrimą yra vertinama, ar tokie veiksmai su tam tikru kontekstu – ne tik gvazdikų dėjimas, bet ir viso to transliavimas, tam tikri komentarai, agresoriaus šlovinimas – užtraukia atsakomybę ar ne. To tyrimo metu tai bus išsiaiškinta“, – sakė policijos atstovas.
Jo teigimu, policija įžvelgė tam tikrą pagrindą pradėti administracinę teiseną.
„Mes matome požymių, kad galimai yra pažeistas, bet kol tyrimas nebaigtas, į tai atsakyti dar anksti“, – kalbėjo R. Matonis.
Policijos atstovas taip pat pastebėjo, kad įžvelgiama organizuotumo požymių.
„Mes matome, kad kai kurie teisėsaugai puikiai žinomi asmenys kažkodėl tam tikru metu atsiduria tam tikrose vietose. Nemanau, kad galime atmesti tai, jog kažkas tai daro organizuotai“, – komentavo pašnekovas.
Jis taip pat sakė, kad policija nuo pat pradžių parodos organizatoriams siūlė aptverti vietą tvorele.
„Nors matome, kad Latvijoje jis yra aptvertas, ten irgi tų provokacijų netrūksta, bet gal tas aptvėrimas šiek tiek leistų lengviau užtikrinti tą tvarką ir mažinti tų konfliktinių situacijų“, – sakė R. Matonis.
Vis dėlto kol kas, kaip akcentavo jis, labai didelių grėsmių nematoma.
„Kol kas situacija, manome, yra kontroliuojama
Ar daug Lietuvoje proklemliškų žmonių?
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas dr. Mantas Martišius atkreipė dėmesį, kad kiekvienoje visuomenėje yra proklemliškai nusiteikusių žmonių.
„Pavyzdžiui, 2013 metais net 16 proc. Lietuvos auditorijos kombinuotai žiūrėjo rusiškus kanalus. Dabar tas skaičius yra nukritęs. Ne visi tie žmonės galėjo pakeisti poziciją. Aišku, dalis iš jų turbūt nori, kad Lietuvą, atėjęs Putinas, prarytų ir sukramtytų – jiems būtų tai gerai, bet svarbiausias dalykas, kiek tokių žmonų yra. Mano galva, tokių žmonių skaičius yra be galo mažas“, – sakė ekspertas.
Šie žmonės, pasak jo, neturi didelės politinės galios – vienas sėdi kalėjime, kiti keli važinėja į Baltarusiją ir Rusiją.
„Tada, vakarui atėjus, saulei nusileidus, paslapčiomis bėgama padėti gėlių ir pabandyti sukelti kažkokį ažiotažą. Tas ažiotažas savo prasme turbūt yra gerokai didesnis nei tų žmonių skaičius, esantis Lietuvoje. Lietuva tikrai nėra Serbija“, – akcentavo M. Martišius.
Vyksta simbolių dvikova
Viešųjų ryšių ekspertas Liutauras Ulevičius taip pat sakė manantis, kad tai – koordinuota akcija, kurią Kremlius vykdo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse.
„Pavyzdžiui, Berlyne tai jau visiškai perimta akcija – tai tapo žuvusių Rusijos karių pagerbimo akcija. Rygoje panaši situacija kaip pas mus. Žiūrint komunikaciniu požiūriu, Kremlių galima pasveikinti – sėkmingai perima iniciatyvą. Ką Lietuva, Ukraina bando parodyti kaip savo sėkmės akciją, Kremlius kontratakuoja informacinėje erdvėje“, – sakė laidos dalyvis.
Tokia akcija Rusijos informacinėje erdvėje, anot L. Ulevičiaus, yra skirta vidaus auditorijai, parodant, kad „štai, ir ten yra protingų žmonių, ir ten yra žmonių, kurie myli Kremlių ir kurie už teisybę“.
„Tuo kampu jiems sekasi – jie parodo gvazdikus, kuriuos visi atpažįsta, susieja. Mes turime simbolių dvikovą“, – įvertino ekspertas.
L. Ulevičius taip pat sakė, kad jam iš Lietuvos, Berlyno, kitų valstybių bei organizacijų trūksta tolesnio žingsnio, „kaip tuos gvazdikus mes vėl galima įpinti į tolesnį naratyvą ir parodyti, kur tie gvazdikai panaudoti bei kaip jie atrodo kraujo klane“.
„Kol kas aš matau nevyriausybininkų, pavienių asmenų iniciatyvas, bandymus į tai reaguoti. Kol kas mes pasistumdome aplink tą tanką, bet informacinėje erdvėje aš pasigendu valstybinių įstaigų arba tokios valstybinės strateginės komunikacijos, kur šį dalyką būtų galima išplėtoti“, – kalbėjo pašnekovas.
Apie Kremliaus bandymą perimti naratyvą sau palankia linkme kalbėjo ir M. Martišius.
„Yra bandymas perimti, aišku, rusiška televizija gali parodyti bet ką, bet aš vis tiek manau, kad nebus viskas taip sėkmingai apversta nuo kojų ant galvos“, – sakė VU dėstytojas.
Tai, pasak jo, yra „neišvengiamos demokratijos grimasos“.
„Geriau turėti tokias grimasas, nei kad būtų taip, jog visur nieko negalima padaryti, yra tik viena nuomonė ir bandoma įteigti, kad visa tauta yra aplink lyderį. Mes žinome, kuo tai dažniausiai baigiasi“, – akcentavo M. Martišius.
Riba, kurios reikėtų vengti
L. Ulevičius pastebėjo, kad yra slidi riba, kur demonstruojame karo trofėjų ir kur mes džiaugiamės žuvusiais žmonėmis.
„Ta vieta yra galima riba, kurios reikėtų vengti. Kitaip tariant, mirtis bet kokiu atveju yra liūdnas dalykas, kas tai bebūtų. Kad ir koks blogas žmogus miršta, vis tiek tai yra žmogiška netektis“, – kalbėjo ekspertas.
Čia, pasak jo, mes galime paslysti.
„Aš nemanau, kad mes paslydome. Kol kas, man atrodo, kad viskas proto ir etikos ribose, bet čia ir prasideda žaidimas – kita pusė bando iškart primesti, neva mes perženginėjame etikos ribas, neva mes džiaugiamės, tyčiojamės iš žmonių žūčių. Čia šį kontekstą mums ir reikėtų pabandyti apžaisti“. – sakė L. Ulevičius.
Demokratijos mechanizmai, veikiantys agresoriaus naudai
Jis taip pat kalbėjo apie situaciją Berlyne arba kituose Europos miestuose, kuri, anot pašnekovo, kelia nerimą.
„Jie į tai žiūri iš gerokai neutralesnės pozicijos. Tada ta situacija Kremliaus rankose pavirsta labai patogiu įrankiu, nes visi, stovintys šalia ir stengiantys nesivelti į konfliktą, išlikti neutralūs, de facto tampa agresijos palaikytojais. Mums ši vieta yra gera proga tiems neutraliems europiečiams pasakoti, paaiškinti, kaip jais manipuliuojama tokioje neutralioje jų pozicijoje“, – pabrėžė viešųjų ryšių specialistas.
Deja, jo teigimu, „demokratija gali būti panaudojama piktam.“
„Demokratiniai mechanizmai tokiu atveju iš tiesų veikia agresoriaus naudai. Kaip su tuo kovoti, klausimas kol kas atviras“, – sakė L. Ulevičius.
M. Martišiaus buvo paklausta, kas būtų, jei Lietuvoje proklemliški žmonės susirinktų į mitingą.
„Mes sužinotume, kas yra kas – nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Antras dalykas – kas yra daroma visose demokratiškose šalyse: jei neonaciai Berlyne organizuoja eitynes, tai antifašistinės eitynės suorganizuojamos kažkur kitur“, – pateikė pavyzdį ekspertas.
Jo manymu, Lietuvoje toks mitingų „susikirtimas“ būtų „į vienus vartus“ – t. y. Proukrainietiškas mitingas sutelktų gerokai didesnę minią dalyvių.
„Dar kas yra gerai – tos pozicijos mes neparodytume dėl to, kad valdžia mums taip pasakė, premjerė paskambino, vidaus reikalų ministrė liepė. Patys žmonės, savarankiškai, įvairių pažiūrų, tikėjimų, tautybių LR piliečiai patys išeitų ir parodytų, už ką jie yra“, – sakė M. Martišius.
L. Ulevičius papildė kolegą, pastebėjęs, kad tokiame kontekste svarbu neapriboti ir kitos pusės, kuri nori susirinkti.
„Tegul tie šimtas žmonių susirenka ir pradeda savo piketą. Jei kitoje vietoje bus 10 tūkst., kurie palaikys Ukrainą, visiems viskas bus aišku“, – akcentavo laidos dalyvis.
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius taip pat sakė, kad šiuo metu prie eksponuojamo tanko vyksta pakankamai kūrybiškai ir sistemiškai suplanuota propagandos kampanija, nes vyksta ne vienoje valstybėje.
„Bandoma užgrobti pirminę žinutę, kurią norėjo ir Vakarų sostinės, ir Ukraina transliuoti šių tankų demonstravimu. Bandoma sukurti tokį vaizdą, kad visuomenės, ypač Vokietijoje, bet ir Baltijos šalyse, tam kaip nors priešinasi oficialiai pozicijai, paramai Ukrainai“, – kalbėjo N. Maliukevičius.
Be to, kaip priminė ekspertas, tuo pačiu metu Berlyne vyksta demonstracijos prieš ginkluotės Ukrainai siuntimą.
„Tai yra planingai vykdoma kampanija. Ji vyksta ir socialiniuose tinkluose, ir Rusijos valstybiniai kanalai gana aktyviai prisijungia“, – pastebėjo VU dėstytojas.
Visą „Žinių radijo“ diskusiją apie sostinėje eksponuojamą tanką žiūrėkite čia:
