„Iki šiol lankau mankštas. Pamažu bandau grįžti į įprastą gyvenimą“, – DELFI pasakojo Aigul. 43-ejų moteris tikisi, kad kada nors ateityje galės paimti į rankas teniso raketę ar užsiimti taip mėgta joga.
Tikėjosi prabangaus gydymo, o pateko į problemų verpetą
Lūžus rankai greitosios medicinos pagalbos automobiliu Aigul buvo pristatyta į Vilniaus universitetinę ligoninę. Tačiau ji nusprendė rankos lūžį operuoti ne valstybinėje, o privačioje gydymo įstaigoje.
„Norėjau būti gydoma geriausioje klinikoje, todėl pasirinkau Baltijos ir Amerikos kliniką“, – teigė Aigul. Gydymo išlaidas, 20 tūkst. eurų, padengė jos draudimas.
Deja, po operacijos vis didėjo skausmai, ranka tino, o žadamas pagerėjimas neartėjo. Priešingai – moteriai prireikė antros operacijos.
„Per dešimt mėnesių man buvo atliktos dvi operacijos. Tuos dešimt mėnesių vaikščiojau su sulaužyta ranka, – pasakojo A. Makenova. – Sunkiausia buvo suprasti, kas vyksta. Laikas po operacijos vis bėgo, o skausmas neslūgo. Vis galvojau, ar tai normalu.“
Per šį laiką moteris daugybę kartų varstė Baltijos ir Amerikos klinikos duris, tačiau tikina vis girdėjusi tą patį atsakymą: ranką reikia treniruoti.
„Jaučiau, kad su mano kūnu darosi kažkas blogo. Nors mano daktaras vis sakė, kad viskas gerai, kad man tiesiog reikia fizioterapijos, – kalbėjo Aigul. – Švaisčiau laiką. Iššvaisčiau dešimt mėnesių.“
Po daugiau nei pusmečio treniruočių, kaip ji pati teigia, ranka dar labiau susilpnėjo. A. Makenova pasakojo, kad ne tik nebegalėjo atlikti būtinų veiksmų, jos ranka tiesiog nusviro žemyn,tad ji nusprendė kreiptis į kitus medikus.
„Dabar galvoju, kas būtų, jei nekalbėčiau angliškai, jei neturėčiau ryšių ir finansinių išteklių, kad galėčiau pasikonsultuoti su gydytojais kitose šalyse, – retorinius klausimus dėliojo A. Makenova. – Jei būčiau ir toliau klausiusi gydytojo Tomo (gyd. Tomas Sveikata – DELFI), būtų buvęs tik laiko klausimas, kada lūžtanti konstrukcija galėjo sužaloti rankos nervą. Galėjau prarasti ranką.“
Netenkina naudotos priemonės
Operacijos metu lūžęs rankos kaulas A. Makenovai buvo sutvirtintas plieno plokštele, nors, moters teigimu, įprastai tokių operacijų metu naudojamos titano plokštelės.
„Dėl to, kad buvo panaudotas plienas, man negalėjo atlikti magnetinio rezonanso, – pasakojo Aigul. – O kai gydytojų paklausiau, kodėl vietoje titano buvo panaudota plieno plokštelė, jie neturėjo jokio argumento. Žinote, panaudojo tai, kas pigiau.“
Teko mokytis gyventi iš naujo
Tarptautinėje įmonėje dirbanti Aigul daugiausia laiko darbo metu praleidžia prie kompiuterio, tačiau sklandžiai juo dirbti buvo iššūkis. „Turėjau rašyti viena ranka. Ir nors esu kairiarankė, o lūžo dešinė ranka, rašyti ir rinkti tekstą kompiuterio klaviatūra teko mokytis iš naujo. Iki traumos rašydavau tik dešine“, – įvardijo A. Makenova.
Moteris gyvena viena, tad užgriuvus bėdoms teko prašyti draugų ir kolegų pagalbos. „Net mano sesuo siūlėsi atvykti, tačiau pasakiau, kad nereikia, kad susitvarkysiu“, – teigė ji.
Rinkti tekstą kompiuterio klaviatūroje Aigul įgudo, tačiau užsirašinėti pastabas knygelėje susirinkimų metu – ne. Ji taip pat nepajėgdavo susitvarkyti namų, todėl kvietėsi namų tvarkytoją. Maisto gaminimą taip pat teko pamiršti – pirkdavo tik pagamintą.
„Neturiu vaikų, dėl to buvo lengviau. Džiaugiuosi ir tuo, kad mano profesija nėra tiesiogiai susijusi su rankomis. O kas, jei būčiau kirpėja, taksi vairuotoja, kosmetologė ar dirbčiau kitokį darbą, kurį atlikti reikalingos abi rankos. Būtų buvusi katastrofa“, – pavyzdžius vardijo moteris.
Prisiminė ankstesnę istoriją
Po pirmos operacijos moteris daugybę kartų mynė klinikos slenkstį – lankė jai rekomenduojamus fizioterapijos užsiėmimus. Moters teigimu, jos alkūnė tiesiog drebėjo.
„Atlikti pratimus buvo pavojinga, nes jie buvo atliekami su mano vis dar lūžusia ranka“, – kalbėjo A. Makenova.
Pasakodama apie sudėtingą lūžusios rankos gydymą A. Makenova prisiminė, kad nemalonų incidentą toje pačioje klinikoje ir pas tą patį gydytoją patiria ne pirmą kartą. Prieš kelerius metus jai buvo lūžęs šonkaulis.
Gydytojas, anot Aigul, neįžvelgė, kad skausmas, kuriuo ji skundžiasi, gali būti dėl lūžio, todėl tiesiog patarė nusipirkti skausmą malšinančio kremo.
Neiškentusi skausmo ir nepatogumo jausmo ji kreipėsi į kitus medikus, kurie nustatė šonkaulio lūžį.
Gailisi, kad neliko ten, kur nuvežė greitoji medicinos pagalba
„Žinote, jei operacija kainuoja 20 tūkstančių eurų, tikiesi gauti geriausias paslaugas, profesionalius medikus ir visišką komfortą. Jei jie sugeba taip įvertinti savo paslaugas, jie mano, kad yra geriausi šalyje“, – įsitikinusi A. Makenova.
Prasidėjus komplikacijoms moteris pradėjo domėtis Baltijos ir Amerikos klinikoje dirbančiais medikais. „Tik vėliau supratau, kad ten dirba tie patys gydytojai, kaip ir valstybinėse ligoninėse, – stebėjosi Aigul. – Darbas privačiame sektoriuje – papildoma veikla. Dabar galvoju, kad reikėjo likti Vilniaus universitetinėje ligoninėje, galbūt jie viską būtų padarę daug pigiau ir geriau.“
Gydymą tęsė Italijoje
Aigul nusprendė pagalbos ieškoti Italijoje. Kelis kartus pasikonsultuoti į Italiją skridusi Aigul galiausiai ryžosi antrai operacijai ir pagaliau džiaugiasi į įprastas vėžes palengva grįžtančiu gyvenimu.
Operacijos metu jai buvo pakeista metalo plokštelė. A. Makenova džiaugiasi gijimu, nors iki šiol nevaldo rankos taip, kaip anksčiau.
Kreipėsi į kliniką dėl žalos atlyginimo
Po antros operacijos Italijoje Aigul nusprendė ieškoti žalos atlyginimo ir kreipėsi pagalbos į advokatą Marių Rindiną. Baltijos ir Amerikos klinikai buvo pateikta pretenzija dėl netinkamų ir nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir žalos atlyginimo.
Pretenzijoje nurodyta, kad klientė A. Makenova dėl lūžusio dešiniojo žastikaulio į kliniką kreipėsi 2016-ųjų spalio 30 d., o lapkričio 3 d. jai buvo atlikta operacija. Įvardijama, kad A. Makenovai iš anksto neįspėjus buvo parinkta plieninė sutvirtinimo plokštelė, kuri buvo per trumpa. Teigiama, kad tai buvo viena iš priežasčių, kodėl žastikaulis taip ilgai negijo.
Po 8 mėnesius trukusio gydymo Lietuvoje A. Makenova nusprendė pagalbos ieškoti Italijoje. Ten buvo nustatyta, kad kai kurie varžtai, kuriais pritvirtinta plieno plokštelė, atsipalaidavę. Kaip nurodoma pretenzijoje, šias išvadas Aigul pateikė Lietuvoje ją prižiūrinčiam gydytojui T. Sveikatai, prašė atlikti kompiuterinę tomografiją, tačiau gydytojas esą liepė toliau lankyti fizioterapiją.
2017 m. liepos 5 d. jai buvo atlikta kompiuterinė tomografija. Tolesnį gydymą A. Makenova nusprendė pratęsti Italijoje, ten jai buvo atlikta antra operacija.
A. Makenova iš gydymo įstaigos reikalauja 150 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo teigdama, kad nėra aišku, ar kada nors ji galės visu šimtu procentų valdyti dešiniąją ranką.
Atsakymą į pretenziją pateikusi Baltijos ir Amerikos klinika neįžvelgia savo medikų aplaidumo, esą medikai tinkamai nustatė diagnozę ir ėmėsi gydymo.
Klinika: pacientei buvo siūlomas pakartotinis operacinis gydymas, tačiau ji nebesikreipė
DELFI susisiekus su Baltijos ir Amerikos klinika, įstaigos atstovai tikino, kad pacientei buvo siūlomas pakartotinis operacinis gydymas, tačiau ji pati nusprendė kreiptis kitur.
Pasidomėjus, kodėl operacijos metu buvo panaudota ne titano, o plieno plokštelė, Baltijos ir Amerikos klinikos atstovai teigė, kad jų klinikoje naudojami tik aukščiausios kokybės implantai, kurie parenkami įvertinus daugybę veiksnių: lūžio lokalizaciją, lūžio morfologiją, kaulo kokybę, paciento amžių, gretutinius susirgimus ir pan.
„Baltijos ir Amerikos klinika tinkamai vertino pacientės sveikatos būklę po jai įvykusios traumos buityje ir nustatė teisingą dešinio žastikaulio lūžio diagnozę. Minėtas lūžis gydomas chirurginiu būdu ir, esant visoms indikacijoms, tinkamai informavus pacientę, buvo pasiūlytas ir pasirinktas tinkamas ir saugus chirurginis gydymo metodas – dešinio žastikaulio osteosintezė plokštele ir sraigtais pagal AO, t.y., atlikta osteosintezė su tam tinkama ortopedine plokštele pagal gerąją praktiką“, – teigiama DELFI pateiktame atsakyme.
Nemano, kad plokštelė galėjo turėti įtakos gijimui
Klinikos atstovai teigia, kad sutikimą chirurginiam gydymui davė pati pacientė tai patvirtindama savo parašu. Klinikoje netaikoma praktika leisti pacientui rinktis, kokio metalo plokštelę naudoti operacijos metu.
„Baltijos ir Amerikos klinika naudoja įvairių lydinių aukščiausios kokybės medicininius implantus, – teigė klinikos atstovai, tačiau neįvardijo, ar iš skirtingų metalų gaminamų plokštelių kainos skiriasi. -Implantų kaina priklauso nuo gamintojo.“
Implantą, anot klinikos atstovų, visuomet parenka specialistai: „Praktikoje specialistas, o ne pacientas, parenka reikiamą osteosintezei atlikti ortopedinę plokštelę.“
Jų teigimu, implanto rūšis neturėjo jokios įtakos gijimo procesui.
Su DELFI bendravusi A. Makenova įvardijo skirtingas plokštelių savybes, tačiau klinikos atstovai teigė, kad jų savybės neturėjo jokios įtakos tolesniam gydymui. „Nagrinėjamu atveju Baltijos ir Amerikos klinikoje paslaugų teikimo metu pacientei pritaikyta osteosintezei plokštele nesudarė kliūčių pagal jos klinikinę situaciją ir eigą skirti bei atlikti rentgenodiagnostinius ir kompiuterinės tomografijos tyrimus“, – teigia klinikos atstovai.
Nustatė, kad reikia antros operacijos
Po pirmosios operacijos pacientė ir toliau reguliariai lankėsi Baltijos ir Amerikos klinikoje. Kaip teigia klinikos atstovai, gydymo metu buvo nustatyta, kad dešinio žastikaulio lūžis išlieka nesuaugęs, todėl buvo pasiūlytas operacinis gydymas.
„Baltijos ir Amerikos klinikos specialistai užtikrino pacientės reikiamą tęstinę priežiūrą, kurios metu rentgenologiškai buvo patvirtinama gera ir patenkinama dešinio žastikaulio lūžio ir osteosintezės plokštelės su varžtais padėtis. Tačiau vėlesnio gydymo eigoje Baltijos ir Amerikos klinikos specialistai nustatė, jog pacientės dešinio žastikaulio lūžgalių konsolidacija neįvyko“, – įvardijo klinikos atstovai. Paprasčiau – kaulas nesuaugo.
„Nustačius, kad pacientei išlieka nesuaugęs dešinio žastikaulio lūžis, pacientei buvo paaiškinti tyrimų rezultatai, nustatyta būklė ir pasiūlytas operacinis gydymas – dešinio žastikaulio reostesintezė, kviečiant atvykti aptarti į Baltijos ir Amerikos kliniką detalesniam informavimui ir planavimui. Tačiau pacientė pakartotinai į Baltijos ir Amerikos kliniką nesikreipė, – teigė klinikos atstovai. – Pacientę operavo du patyrę chirurgai. Pooperaciniu periodu ją konsultavo dar keli ortopedai traumatologai, o rentgenogramas vertino gydytojas rentgenologas. Lūžio nesugijimas konstatuotas praėjus normaliam kaulo gijimo terminui bei diagnozė patvirtinta rentgenologiniu bei kompiuterinės tomografijos tyrimais.“
Komplikacijų galėjo kilti dėl individualių organizmo savybių
Klinikos atstovai vardijo, kad komplikacijų gijimo metu galėjo kilti dėl pacientės organizmo ypatumų.
„Tai, tikėtina, galėjo būti sąlygota individualaus pacientės organizmo ypatumų ir jame vykstančių biologinių procesų kartu su žalojančiomis traumos pasekmėmis, ir tai yra nereta medicinos praktika tokio pobūdžio traumų atvejais. Gydytojas dėl objektyvių priežasčių (individualių konkretaus žmogaus organizmo ypatumų ir jame vykstančių biologinių procesų ir t.t.) negali garantuoti rezultato, tačiau teikiant gydymo paslaugas tokiais potrauminiais atvejais yra stengiamasi padėti pacientui pasveikti“, – teigė klinikos atstovai.
Specialistų teigimu, kaulo gijimas priklauso nuo daugybės veiksnių: lūžio lokalizacijos, lūžio morfologijos, traumos mechanizmo, operacijos laiko, gydymo taktikos, reabilitacijos, rekomendacijų laikymosi ir panašiai.
Klinikos atstovų pateiktame atsakyme taip pat nurodoma, kad visiems pacientams pooperaciniu laikotarpiu taikoma reabilitacija, kurią koordinuoja tos srities specialistai.
Kokių padarinių gali likti?
Klinikos atstovai atsisakė įvardyti, kokių padarinių gali likti po taip ilgai trukusio gydymo, kurio metu buvo atliktos net dvi operacijos. Jų teigimu, komentuoti pacientės būklės jie negali ir dėl to, kad antra operacija buvo atlikta ne jų klinikoje.
„Pacientė kitoje įstaigoje pasidarė dešinio žastikaulio reostesintezę tik po trijų mėnesių nuo Baltijos ir Amerikos klinikoje atlikto kompiuterinės tomografijos tyrimo rezultatų, – teigia klinikos atstovai. – Pažymėtina, jog pacientė šiuo metu išsako sveikatos būklės nusiskundimus, susijusius su pačios traumos ir kitoje įstaigoje jai taikyto chirurginio gydymo ir priežiūros pasekmėmis, o ne su Baltijos ir Amerikos klinikos teiktomis paslaugomis.“
Klinika vis dar atvira taikiam situacijos sprendimui
Klinikos atstovai teigė, kad kelis kartus kalbėjosi su paciente, siūlė padėti pagerinti sveikatos būklę, suteikti gydymą, specialistus bei priemones.
„Klinika pasirengusi atvirai bendrauti, spręsti problemas, jei tokių yra. Baltijos ir Amerikos klinikos gydytojams svarbi kiekvieno paciento sveikata. Visada dedamos maksimalios pastangos, kad pacientas gautų kuo geresnį gydymo rezultatą“, – teigiama klinikos atstovų atsakyme.