„Jei iki 10 mėnesio dienos ligoninės priimamajame galima įžvelgti štilį, o jei labai nori, pasistengi ir įžvelgi, tai jo metu dažniausiai sulauki tik alkoholinių abstinencijų. Kas yra abstinencija? Baltoji karštinė, baltieji arkliai, albinosai, delyras. O esmė - alkoholio nutraukimo sukelti efektai žmogui, kuriuos išprovokuoja pašalpinių lėšų išeikvojimas“, - rašė vienos ligoninės priimamajame dirbantis gydytojas Andrius Černauskas, kuris leido DELFI pasidalinti savo tinklaraštyje „Pragaro ambulatorija“ paskelbto įrašo ištraukomis.
Gydytojas nevyniojo žodžių į vatą. Pasak jo, tikriausiai niekas ligoninės priėmimo skyriuje nelaukia dienos po pašalpų išmokėjimo.
„Kaip, pavyzdžiui, nelaukia ir bankomatai. Ligoninėje net ne tikriausiai, o absoliučiai niekas nelaukia. Labiausiai dėl aprašomo reiškinio kliūva liūdnai pagarsėjusiai grupei 3T: toksikologijos (nes žmogeliukai prisigeria), traumatologijos (nes prisigėrę žmogeliukai traumuojasi) ir terapijos (nes kažkur žmogeliukams reikia atsigulti, jei ne iki galo "nesėkmingai" vyko pirmieji du planai)“, - rašė A. Černauskas.
Pasak jo, kiekvieno mėnesio 10 dieną tikrų tikriausia pragaro ambulatorija atsiveria daugelyje vietų.
„Gavę išmokas, tai yra jūsų sąžiningai uždirbtus ir atiduotus "valstybei", bendroms reikmėms, solidarumui, tam tikri asmenoidai juos boliusu išleidžia. Iki komos, rimto apsinuodijimo ar tik iki kruvinos traumos. Ar iki visokiausių kitokių patologinių derinių. Ir užlieja priimamuosius. Tos dienos nelaukia ir kiti, dar nepaminėti, gydytojai neurochirurgai, chirurgai, akių, ausų, nosies, gerklės ligų gydytojai ir kiti“, - pasakojo A. Černauskas.
„Skryningui užtektų patikrinti vos 5 dienas per mėnesį. Gal po 10-ties iš eilės tokių apsilankymų būtų metas pasvarstyti, kad ne taip ir vertas jis tų išmokų, o galbūt galima jas įteikti kitokia forma, o gal žmogeliukui galima kitaip padėti?“, - rašė A. Černauskas.
Policijos departamento Komunikacijos skyrius DELFI pranešė, kad ir policija pastebi minėtas tendencijas pašalpų mokėjimo laikotarpiu. Tuo laikotarpiu padaugėja neblaivių asmenų, šeimyninių konfliktų, smurto artimoje aplinkoje atvejų, viešosios tvarkos pažeidimų.
Parama skiriama ne tik pinigais
Kaip paaiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina,Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme yra numatyti saugikliai, kaip užtikrinti, kad teikiama piniginė socialinė parama būtų naudojama pagal paskirtį.
Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo derinti socialinės pašalpos teikimo asmenims, patyrusiems socialinę riziką, formas – nepinigine forma ir pinigais, o apskaičiuotų kompensacijų sumas tiesiogiai pervesti energijos, kuro, vandens tiekėjams savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
Asmenų, patyrusių socialinę riziką, atvejais socialinės pašalpos dydis pinigais negali viršyti 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio.
Pasak skyriaus vedėjos, vadovaujantis minėtu įstatymu, nepinigine forma socialinė pašalpa gali būti teikiama maisto produktais, drabužiais ir kitomis reikalingomis prekėmis, socialinėmis kortelėmis, maitinimo talonais, apmokant vaikų maitinimo išlaidas mokyklose ar dienos centruose, apmokant suaugusių asmenų gydymosi nuo priklausomybių ligų išlaidas ir kitais savivaldybių tarybų nustatytais būdais, taip pat pinigais ir nepinigine forma teikiamą socialinę pašalpą derinant su socialinėmis paslaugomis.
„Iš esmės analogiška tvarka taikoma skiriant išmokas vaikams pagal Išmokų vaikams įstatymą ir teikiant socialinę paramą mokiniams pagal Socialinės paramos mokiniams įstatymą“, - teigė S. Kulpina.
Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai savivaldybių administracijų pateiktais statistiniais duomenimis, 2016 m. nepinigine forma socialinė pašalpa buvo skirta apie 35 proc. socialinės rizikos šeimų, 2017 m. I pusmetį – apie 37,5 proc. socialinės rizikos šeimų. Socialinės rizikos šeimų skaičius siekia apie 9,7 tūkst. šeimų.