Prie algų – socialiniai paketai
Pavyzdžiui, Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centras ieško šeimos gydytojo. Darbo skelbime nurodyta alga – nuo 1260 eurų, ji priklauso nuo prisirašiusių pacientų skaičiaus. Kaip papildomas socialinis paketas yra pažadėta padengti kelionės išlaidas.
Bene daugiausia į specialistus investuoti nori Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras. Ši įstaiga ieško šeimos gydytojo, jam būtų mokamas 1800 eurų atlygis, jis dar didėtų, jei specialistas dirbtų didesniu krūviu, prijungus pediatrinės apylinkės dalį.
Šeimos gydytojui būtų suteikiama galimybė, kai reikėtų, naudotis tarnybiniu automobiliu. Taip pat skiriama iki 15 tūkst. eurų įsikūrimo rajone išmoka, kompensuojamos kelionės išlaidos bei šeimos medicinos rezidentūros studijų įmokos, sumokėtos nuo 2014 m. sausio 1 dienos.
Jonavos ligoninė ieško vidaus ligų gydytojo, žadamas atlyginimas – nuo 1663 eurų. Kaip papildomas socialinis paketas yra įvardyta „svarstytina galimybė dėl apgyvendinimo“. Ši ligoninė taip pat ieško Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus vedėjo, taip pat būtų svarstoma galimybė suteikti gydytojui apgyvendinimą, o atlygis galėtų būti nuo 1534 iki 1875 eurų.
Be to, ieškomas ir gydytojas radiologas rentgenogramoms aprašyti ir echoskopijoms atlikti, šios pareigybės etatinis atlyginimas siekia beveik 3 tūkstančius eurų (2935 eurų).
Tauragės ligoninė ieško net dešimties specialistų – 5 dirbti nuolatiniame stacionare, 5 – konsultacijų poliklinikoje. Nors tikslus atlyginimas, skirtas šiems specialistams, nenurodomas, tačiau darbo skelbime jau yra parašyta, kad bus pasirūpinta ir gyvenamuoju plotu.
Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras ieško vaikų ligų gydytojo, jam žadamas atlyginimas nuo 1800 eurų, būtų dengiamos ir būsto išlaidos; šeimos gydytojui būtų siūlomas atlyginimas iki 2436 eurų už etatą.
Kuršėnų ligoninė ieško vidaus ligų gydytojo, jam būtų mokamas atlyginimas nuo 3400 eurų, į suteikiamą socialinį paketą patektų ir aprūpinimas gyvenamąja vieta, ir kelionės išlaidų padengimas, jei yra toks poreikis.
Pakruojo ligoninė darbo skelbimuose taip pat nurodo, jog naujiems darbuotojams, jei būtina, suderinus vietoje, galimas aprūpinimas gyvenamuoju plotu.
Problemą žino
Kaip Delfi informavo SAM Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vedėja Raimonda Janonienė, specialistų regionuose problemą ministerija pastebi.
„Kiekvienais metais Lietuvoje studijas baigia apie 350–380 gydytojų ir apie 560 slaugytojų. Taigi EBPO ataskaitos „Health at glance 2019“ duomenimis, Lietuva išsiskiria ypač dideliu gydytojų ir palyginti mažu slaugytojų skaičiumi, nes 2017 m. 1000 gyventojų teko 4,6 gydytojai ir 7,7 slaugytojai,o EBPO 36 šalių vidurkis yra 3,5 gydytojai ir 8,8 slaugytojai 1000 gyventojų. Nors bendras gydytojų skaičius Lietuvoje yra didelis, tačiau stebimas netolygus jų pasiskirstymas šalies viduje bei dėl demografinių pokyčių augantis atskirų specialybių gydytojų poreikis“, – rašoma Delfi atsiųstame SAM atstovės komentare.
Jos teigimu, būtent dėl šios problemos ministerija aktyviai dalyvauja specialistų rengimo planavimo procese ir su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija derina į vientisąsias medicinos ir odontologijos bei rezidentūros studijas priimamų absolventų skaičių.
Įgyvendintos buvo ir kitos priemonės: sprendžiant šeimos gydytojų trūkumą, išplėsta šeimos gydytojo komandos sudėtis, papildžius ją slaugytojo padėjėju, socialiniu darbuotoju, gyvensenos medicinos specialistu, kineziterapeutu, o išplečiant slaugytojų kompetencijas, didinamas slaugos paslaugų prieinamumas.
Ministerija, siekdama išspręsti šią problemą, inicijavo projektą, kurio metu į nuo miestų centrų nutolusias gydymo įstaigas pritraukiama jaunų specialistų
„Už projekto dalyvių studijas sumokama Europos Sąjungos (80 proc.) ir savivaldybių (20 proc.) lėšomis, tačiau projektui padedant rezidentūros studijas baigęs specialistas pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje privalo dirbti ne trumpiau kaip dvejus metus“, – rašoma SAM atsakymuose.
Ministerija ragino pačias gydymo įstaigas stengtis pritraukti specialistų, kad pasirūpintų net ir laisvalaikio praleidimo galimybėmis.
„Labai svarbu, kad rajoninės gydymo įstaigos kartu su savivaldybių administracijomis, be sumokėjimo už studijas, sutelktų visus kitus svertus, pavyzdžiui, apgyvendinimą, darbo suteikimą šeimos nariams, laisvalaikio užimtumą. Tai skatintų jau parengtus sveikatos priežiūros specialistus vykti dirbti į rajonines gydymo įstaigas“, – teigė R. Janonienė.
Sudaromos sąlygos rezidentūros studijas atlikti regionuose esančiose gydymo įstaigose.
„Taip pat sukurtos galimybės savivaldybių teritorijoje veikiančioms gydymo įstaigoms tapti rezidentūros bazėmis arba atnaujinti rezidentūros bazės statusą ir taip pritraukti į savo įstaigas daugiau gydytojų rezidentų atlikti rezidentūros praktiką. Universitetų pateiktais duomenimis 2019 m. 110 gydymo įstaigų turėjo rezidentūros bazės statusą, o iš jų net 95-iose įstaigose rezidentūros praktiką atliko gydytojai rezidentai“, – sakė SAM atstovė.
Aiškinosi, kas pritrauktų į regioną
Siekiant geriau suprasti, kokiomis priemonėmis SAM galėtų dar prisidėti pritraukiant gydytojus dirbti į regionus, 2019 m. buvo atlikta savivaldybių apklausa. Jos metu atskleista, kokie veiksniai yra svarbūs jauniesiems specialistams renkantis darbo vietą gydymo įstaigose.
Atsakymuose dominavo tokie argumentai: materialinė bazė (nauja moderni įranga bei IT, pritaikytos darbo priemonės), jaukios darbo sąlygos, tvarkinga aplinka, patogios ir gerai įrengtos bei sutvarkytos darbo vietos.
Įvardyti ir žmogiškieji veiksniai: geras darbo mikroklimatas, lankstus darbo grafikas, pozityvus požiūris į darbuotojus.
Kaip finansiniai veiksniai, įvardytas ne tik darbą atitinkantis atlyginimas, bet ir įvairios kompensacijos: degalams, transportui, kvalifikacijai tobulinti; rezidentūros studijų finansavimas.