Gali leisti tik 5 dienas
Kaip kalbėjo ŠMSM ministrė Jurgita Šiugždinienė, kol kas svarstoma, kad tėvai galėtų pateisinti tik 5 praleistų pamokų dienas. Visą kitą laiką turės pateisinti nebent sveikatos priežiūros įstaiga, mokyklai pateikusi duomenis apie tai, kad vaikas sirgo.
„Į mus kreipiasi mokytojai, mokyklų vadovų asociacijos ir prašo, kad padėtume tvarkytis su šiuo klausimu. Mokyklos lankomumas tiesiogiai koreliuoja su mokymosi rezultatais.
Tikrai matome, kad skaičius pamokų, kurios yra nepateisintos net ir tėvų rašteliu, yra didelis. Norime aiškiai pasakyti, kad netoleruosime pamokų nelankymo be pateisinamos priežasties.
Mokyklos dažnai nežino, kas vyksta su vaiku, ar jis tikrai serga, tad turime pasirūpinti ir žinoti, kur yra vaikas ir kas vyksta.
Turime pirminį variantą, kad galėtų būti penkios dienos, kurios gali būti pateisinamos tėvų rašteliu“, – „Žinių radijui“ sakė ministrė.
Ji pridūrė, kad ministerija nenorėtų krauti naštos gydymo įstaigoms ir šeimos gydytojams, todėl kuriamas mechanizmas, kaip informacija apie vaiko ligą iš gydymo įstaigos automatiškai pasiektų mokyklą. Žinoma, ir šiuo atveju šeimos gydytojams vis tiek atsiras papildomo darbo.
„Atžalynas“ į pamokų nelankymą žiūri griežtai
Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos direktorius Gintaras Petrulis sakė, kad ministerija eina paskui mokyklas – jos jau seniai suprato, kad reikalinga riboti tėvų galimybes teisinti praleistas vaikų pamokas.
„Atžalyne“ gana griežtai ribojamos tėvų galimybės teisinti praleistas pamokas ir net vežtis vaikus atostogauti ne atostogų metu.
„Mes jau seniai tą darome ir labai griežtai žiūrime į vaikų lankomumą.
Teisės aktai leidžia tėvams varijuoti vaikui eiti į mokyklą ar ne. Mes dabar negalime reikalauti jokių pažymų iš medikų, leidžiama tėvams pateisinti praleistas pamokas.
Dažnai kalbama apie išvažiavimus į kurortus ne vaikų atostogų metu – mes esame prieš tokį dalyką. Na, vieną kartą per metus leidžiu išvažiuoti 3–4 dienoms, turime tokį sutarimą savo bendruomenėje“, – sakė G. Petrulis.
Didesnė bėda – vaikai, kuriais tėvai nesirūpina
Krakių M. Katkaus gimnazijos direktorius Alanas Magyla sako, kad regionuose įsikūrusios mažesnės mokyklos susiduria su visai kitomis pamokų nelankymo priežastimis, ir jos yra svarbesnės bei rimtesnės nei vaiko išvykimas pailsėti į kurortą.
„Manyčiau, truputį per daug išpūstas reikalas dėl vaikų išvažiavimo atostogauti.
Tai galbūt aktualiau didmiesčių mokykloms, kur mokosi daugiau pasiturinčių tėvų vaikų, ir ši problema išties egzistuoja. Vis dėlto daugumos pasiturinčių tėvų vaikai mokosi gana neblogai. Jei motyvuotas vaikas savaitę neina į mokyklą, nes jam reikia pailsėti emociškai, psichologiškai, nematau didelės tragedijos.
Su kuo susiduriame mes ir kitos mažesnės, ypač regionuose esančios, mokyklos, tai su šeimomis, kur tėvai nėra labai atsakingi ir aplaidžiai augina vaikus.
Kai vaikas dėl nerimtų priežasčių ar nepriežiūros neina į mokyklą, lieka namuose, nieko ten neveikia, atsiranda mokymosi spragų, o tėvai vėliau ramiai pateisina vaiko nelankymą.
Žinau, kad kitos mokyklos, nelaukdamos ministerijos sprendimų, viduje priima tokią vidinę tvarką, – numato protingą laiko tarpą, kiek tėvams leidžiama pateisinti nelankymo dienų. Paprastai tai būna 3–5 dienos. Mes taip pat planuojame tą daryti“, – sakė gimnazijos direktorius.
Jis pridūrė manantis, kad šiuo metu per daug laisvai tėvams suteikta teisė teisinti vaikų nelankytas pamokas.
Vaikai ir jų tėvai dažnokai pamiršta savo pareigas
Švietimietė, Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė sako, kad atėjo metas vaikams ir jų tėvams priminti, jog mokytis ir eiti į mokyklą privalu, – toks vaiko darbas. Jei norime turėti protingus ir našius visuomenės narius, aplaidžiai žiūrėti į jų ugdymą niekaip negalima.
„Čia labai svarbu ir tėvų sąmoningumas, supratimas, kad mokyklos lankymas privalomas ir mokymasis yra rimtas darbas. Tai ne pabuvimo ar tik pabendravimo su bendraamžiais, laiko praleidimo ar pan. vieta.
Gal kai kam jau reikia priminti, kad mokykloje privalu mokytis. Tai vaiko darbas. Ir tokia pat pareiga jos lankymas, kaip suaugusiųjų atėjimas į darbą.
<...> dera susitarti, kiek patys tėvai gali pateisinti praleistų pamokų. Tikrai nesmagu, kai negali pasitikėti tėvais. Bet dėl kai kurių nesąžiningai pateisinančių vaiko lankomumą dabar bus limitas visiems, tikiuosi, kad sąlyginis, nes būna rimtų priežasčių“, – sakė V. Targamadzė.
Politikė pridūrė, kad paradoksas, jog pamokų nelankymo problema yra daugiau žodinė, nes susistemintos informacijos niekas kaip ir neturi.
„Mane ir vėl stebina, kad niekas negali pateikti realios pamokų lankomumo situacijos. Dėl duomenų apie pamokų lankomumą kreipėmės į įvairias institucijas. Niekas negali jų pateikti. Jau nekalbu apie išsamią pamokų nelankomumo situacijos analizę. Pasirodo, viena iš priežasčių yra skirtingi dienynai. Tik dabar tarsi sužinoma?! Graudu“, – skepsio neslėpė pašnekovė.