Lietuva Rusijai – masalas šimtmečiais
„Nugalėtojai pirma laimi, paskui eina į mūšį. O nugalėtieji eina į mūšį ir jame siekia laimėti“, – ši prieš 2,5 tūkst. metų kinų mokytojo Sun Tzu veikale „Karo menas“ perteikta mintis yra aktuali ligi šiol. „Ką ji reiškia? – į klausytojus kreipėsi A. Navys, patikinęs, kad susitikimo tikslas – ne paskaita, o paskata visiems mąstyti, dalintis ir diskutuoti. – Šios minties esmė: jeigu pergalė galvoje, tuomet galima eiti į mūšį. Jeigu pergalės galvoje nėra, laimėti bus sudėtinga.“
Iškėlęs klausimą, nuo kada Rusija tapo mūsų priešu, A. Navys ir po kelių atsakymų variantų atsakė, kad nuo Vytauto Didžiojo laikų, kuomet jis ištekino savo vienturtę dukterį Sofiją už Maskvos kunigaikščio Vasilijaus Dimitrovo ir leido suklestėti Maskvos kunigaikštystei. Kad ir kaip būtų apmaudu, bet lietuviško kraujo daug nutekėjo į Rusiją, netgi žiauriausias Rusijos istorijoje caras Ivanas Rūstusis turėjo lietuviško kraujo. Tad Lietuva Rusijai yra labai svarbi nuo seno.
Žemėlapyje su valstybių ribomis A. Navys atkreipė dėmesį, kad Lietuva jame yra geografinis Europos centras, tačiau dabar įgijo ir labai svarbią geopolitinę reikšmę. Baltarusija yra Rusijos marionetė, o norint sujungti Kaliningradą su Rusija, tiesiausias kelias – per Lietuvą, ne Lenkiją. „Iš esmės nėra tokio teritorinio vieneto kaip Suvalkų koridorius, šis terminas yra sugalvotas naratyvas, jis egzistuoja tik galvose. Lietuva – tiesiausias kelias pasiekti Kaliningradą, kur dislokuotas strateginis branduolinis ginklas. Štai kodėl Lietuva šiandien tokia svarbi Rusijai“, – akcentavo karybos ekspertas.
Dabar pulti Lietuvą Rusija neturi galios
Cituodamas prieš 180 metų gyvenusio prūsų karo teoretiko Karlo von Klauzevico mintis, A. Navys akcentavo karui būtinas sąlygas. Pirma, tam, kad viena šalis užpultų kitą, reikia turėti reikiamų karinių pajėgumų. A. Navys nuramino, kad dabar užpulti Lietuvą Rusija neturi galios, nes į Ukrainą šiuo metu yra nukreipta 90 proc. Rusijos oro pajėgų ir 85 proc. sausumos kariuomenės. Šiandienos sąlygomis, Rusijos karas negali būti konvencinis: jei atitrauktų iš Ukrainos, tarkim, 1,5 tūkst. tankų ar kelias divizijas – jų nepaslėpsi krūmuose ar už priedangų.
Antra, Lietuva yra galingiausio karinio aljanso – NATO – ir galingiausio ekonominio bloko – ES – šalis. Išsyk įsigaliotų ginti vienai kitą įpareigojantis NATO 5-asis straipsnis. Ir yra dar viena būtina sąlyga: Rusija turi norėti pulti, o Lietuva turi norėti pralaimėti. Tam turi būti sukurtas emocinis fonas, ką Rusija daro kasdien, kas valandą įvairiais kanalais, įvairiomis informacijos priemonėmis ir metodais. Ir tai yra labai pavojinga.
Galimos įvairios provokacijos
Visais įmanomais būdais Rusijai kuriant informacinius „feikus“ (klastotes), mes privalome būti itin budrūs: akylai skaityti, atsirinkti žinias ir mąstyti. Lietuvoje galimos įvairios provokacijos, išpuoliai, strateginių objektų užpuolimai. „Tarkim, vien Vilniuje yra per 250 šviesoforų, rusai įvykdo diversiją ir visus juos vienu metu išjungia. Tuo pačiu pasitelkę dirbtinį intelektą įdeda „feiką“, kad mūsų Prezidentas praneša, jog Rusija neva mums paskelbė karą. Įsivaizduojate, kokia kiltų panika, būtų pažeista šalies ekonomika? Taip Rusija savo tikslą pasiektų. Kaip to išvengti? Užduotis pamąstymui: kaip pelė gali uždėti varpelį katei? Ogi pelė turi elgtis taip, kad katė pati jį užsidėtų“, – pašnekovas pasitelkė įspūdingą aforizmą.
„Turbūt girdėjote FSB (Rusijos federalinės saugumo tarnybos) kuriamus mitus, kad Putinas serga, Putinas mirė, Putinas turi antrininkų. Tos pasakos sukuriamos Vakarams: jeigu Putinas greit mirs, tad kam remti Ukrainą. FSB bando įdiegti mintį, kad Putinas valdo visą Rusiją. Nėra tokios valstybės pasaulyje, kad vienas asmuo valdytų šalį, netgi – Šiaurės Korėjoje. Valdo saugumo aparatas, o Rusijoje jį sudaro apie 7 mln. agentų, Putinas yra tik rišančioji grandis. Manote, kad Putinas išsigando paties Prigožino ir jo 2 tūkst. driskių? Jis išsigando, kad Kremliuje telefonai tylėjo ir kad saviškiai jį gali pakeisti Prigožinu.“
Baugu išleisti džiną iš butelio
Dabar Rusija užsiima branduoliniu šantažu, gąsdindama Vakarus. „Tai yra baisu. Ir būtų nenormalu, jeigu nebūtų baugu. Vakarai bijo, nes esame demokratinių šalių piliečiai, mūsų mąstymas yra visiškai kitoks – tai laisvų žmonių mąstymas. Režimo užspaustas žmogus niekad nebus laisvas, jo mąstymas suformuotas nuo Lenino laikų vykdomos propagandos. Todėl vakariečiai mano, kad nereikia eskaluoti problemos. Tačiau branduolinio ginklo panaudojimo tikimybė yra ne didesnė negu tikėtina, kad šiandien jus nutrenks žaibas. Rusijos branduolinių pajėgų vadai, kurių rankose yra šis ginklas, protingi ir išsilavinę žmonės. Jie gali ateiti į Kremlių ir pasakyti – baikite tuos cirkus, – kalbėjo A. Navys, patikinęs, kad iš esmės 99 proc. branduolinio ginklo panaudojimo atvejų baigiasi tuo pačiu atsaku. – Tačiau, išleidus džiną iš butelio, procesas gali būti nebesustabdomas. Ir tai yra baisiausia.“
Eksperto manymu, Vakarai delsia ir dėl galimybės atiduoti Ukrainai 300 mlrd. dolerių iš įšaldytų Rusijos oligarchų sąskaitų. Jų vaikai gyvena, mokosi, Rusijos turtais naudojasi būtent Vakaruose, ir jie turi viltį tuos pinigus atgauti. Dėl to jie nepritaria branduolinio ginklo panaudojimui, o jų žodis yra labai svarus.
Rusija susikūrė karo doktriną
Naujasis Kremliaus karas vyksta jau dvyliktus metus, pagal 2012 m. jų sukurtą doktriną, kurią jie vykdo pažodžiui: ši doktrina teigia, kad karas, o ne taika yra NORMALI šalies būsena. Karas neskelbiamas iš viso. Jis vyksta vienu metu ore, žemėje, jūroje ir informacinėje erdvėje. Nuomonė yra suformuojama, o geopolitinės aplinkybės sukuriamos.
„Šia doktrina jie vadovavosi užpuldami Ukrainą. Kai Vakarams normali būsena yra taika ir ekonominė gerovė, rusams užkoduotas poreikis kariauti. Ir koks absurdiškas buvo vakariečių mąstymas, kad su Putinu reikia derėtis. Tam, kad galėtum derėtis, reikia kažką turėti. Ši doktrina teigia, kad karas turi būti asimetriškas: jie supranta, kad tiesiogiai su Vakarais kariauti negali. Jie tvirtina, kad į karą žmonės turi būti įtraukti pagal formulę 1x4 – tai yra: 1 kariškis ir 4 civiliai, arba eiliniai dezinformacijos paveikti žmonės“, – Rusijos vykdomo karo principus paaiškino A. Navys. Jo manymu, Rusija šį karą pralaimės ir sugrįš į 1991 metų lygį.
Bėgti, slėptis, kariauti
Vis dėlto, jei Lietuvoje kiltų karo grėsmė, yra 3 pasirinkimo keliai piliečiams: bėgti, slėptis, kariauti. „Bėgti – tai tas kelias, kurio iš jūsų tikisi Kremlius. Atsitraukti – kas kita, tačiau priėmę tokį sprendimą, tai turėtumėte daryti jau dabar. Aš to nerekomenduoju, bet, jeigu jūsų toks pasirinkimas, prasidėjus karui, gali būti per vėlu. Priešintis ginklu reikia specialaus karinio pasirengimo, o tai įgyjama tik tarnaujant. Kare galioja pagrindinė taisyklė – išgyventi. Dauguma piliečių turi padėti priešintis, suteikdami kariškiams įvairią pagalbą, kitaip sakant, padėti atnešti šovinius. Norintiems dalyvauti neginkluotame pasipriešinime bus kuriamos komendantūros“, – tvirtino A. Navys.
Anot jo, yra dar vienas pasirinkimas – slėptis. „Esu buvęs okupuotose teritorijose, kur teko po kelias paras pratūnoti slėptuvėje. Geriausia vieta yra rūsiai, ypač – sovietinių laikų mokyklų ir darželių, nes jie buvo statomi su apsauga nuo aviacijos bombų. Pas mus deja, specialių slėptuvių nėra, o priedangos nėra tapačios slėptuvėms. Raketomis, patikėkite, specialiai į civilius nešaudo, nes tai yra per brangu, nebent atskirais atvejais, kaip, tarkim, Mariupolyje“, – teigė karo ekspertas.