Apie Vyriausybės sprendimų poveikį skirtingiems sektoriams kalbėta „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys iš opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Antanas Matulas pagyrė sveikatos strategus, kad jie pasinaudojo Europos Komisijos ir Europos užkrečiamųjų ligų centro rekomendacijomis, ir įvedė sistemą, kuri yra konkretesnė negu ankstesnė, ir leidžia prognozuoti pasekmes.
„Tačiau privalomas karantinas su tam tikromis priemonėmis turi trūkumų. Pavyzdžiui, Pasvalio rajone – 26 atvejai (trečiadienio duomenimis), šiandien registruoti trys, visi jie yra žinomi, susiję su policija. Tai yra pakankamai lokalus susirgusiųjų ratas, o užsidaryti turės visas rajonas. (…) Manau, kad reikėtų palikti galimybę savivaldybei įvesti tam tikras priemones židiniuose, jeigu jie yra žinomi“, – kalbėjo A. Matulas.
Politikui labiausiai nerimą kelia galimas paslaugų ribojimas ligoninėse, poliklinikose.
„Jau turime maždaug tūkstančiu žmonių mirusių daugiau negu pernai. Akivaizdu, kad miršta žmonės, kurie laiku negauna pagalbos dėl širdies ir kraujagyslių, onkologinių ligų. Lankymų ribojimas ir planinių paslaugų stabdymas yra baisiai blogas dalykas“, – sakė A. Matulas.
Kartu politikas teigė sulaukęs skambučių iš gydymo įstaigų su klausimais, kaip, ribojant planines paslaugas, bus apmokama gydymo įstaigoms.
„Nedelsiant ministerija turi išaiškinti, kaip bus su apmokėjimu“, – sakė A. Matulas.
Kartu politikas atkreipė dėmesį, kad savivaldybės, ligoninės, buvo gavę pažadą, kad joms bus apmokėta už priemones.
„Savivaldybėms nėra apmokėta už nieką, net informacijos tokios nerenkama. O dėl ligoninių surinkta informacija, bet iki šiol nekompensuota už priemones, kurias ligoninės ir poliklinikos įsigijo per pirmą pandemijos etapą“, – kritikavo A. Matulas.
Sveikatos reikalų komiteto narys taip pat dėstė, kad jis neturi informacijos, kiek konkrečiai apsaugos priemonių sukaupta valstybės rezerve.
Politikas nepritaria sprendimui dėl kavinių ir restoranų lankytojų registracijos. Jo manymu, užtektų paprašyti laikytis taisyklių.
„Žmonių, kurie ateis į restoraną, registravimas pažeis žmonių teises. Klausimas – ar teisingai žmogus pateiks savo duomenis“, – sakė A. Matulas.
Nustebo dėl ribojimų
Lietuvos barų ir kavinių asociacijos vadovas Raimundas Pranka sutiko, kad galėjo būti vietų, kuriose nebuvo preciziškai laikomasi reikalavimų.
„Dauguma asociacijos narių laikėmės taisyklių nuo dar anksčiau nei buvo liepta ministerijos. Mes, jau žinodami, kad nori trumpinti laiką, padarėme virtualų susitikimą su Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais, aptarėme, ir buvo nuspręsta, kad tai yra perteklinis dalykas. (…)
Praėjusią savaitę dar papildomai su Vilniaus savivaldybe susitarėme, labai sugriežtinome taisykles, įvedėme privalomą registraciją, mūsų kolegos pačios sukūrė registracijos programą. (…) Tačiau iš giedro dangaus nuspręsta, kad įvedamas šviesoforo principas ir karantinas“, – piktinosi R. Pranka.
Pasak jo, tokie sprendimai rodo, kad verslininkais, ypač šiame sektoriuje, valdžia nepasitiki. Asociacijos vadovas yra įsitikinimas, kad sprendimai turės neigiamų pasekmių.
„Atsiras nelegalių vakarėlių. (…) Kitas dalykas – žmonių srautas, dabar visi norės eiti į barą, restoraną, naktinį klubą, kuris dirbs iki dvyliktos, tai automatiškai atsiranda kamščių tikimybė“, – kalbėjo R. Pranka.
Židinio poveikio nejaučia
Raseinių rajono protrūkio židinyje dirbanti verslininkė, koldūninės savininkė, Vita Petravičienė pasakojo, kad dėl paties koronaviruso židinio jokios įtakos jų verslas nejaučia.
„Tik tiek, kad pati situacija šalyje kažkiek įtakoja žmonių srautus, bet dėl Blinstrubiškių namų mes nejaučiame poveikio“, – sakė V. Petravičienė.
Jos kavinė yra prie automagistralės. Verslininkė pastebi, kad patys raseiniškiai į kavinę užsuka vis rečiau.
„Žmonės bijo, (…) ir mūsų kavinėje buvo atvejų, turėjome izoliuoti visą darbuotojų pamainą. Tačiau apskritai didelės įtakos nejaučiame, kadangi mūsų pagrindinis klientų srautas yra apskritai visos Lietuvos žmonės“, – sakė V. Petravičienė.
Nelaukia privalomų nurodymų
Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė aiškino, kad rizikos yra išskiriamos pagal epidemiologinę situaciją kiekvienoje savivaldybėje.
„Atsižvelgiant į Europos Komisijos nustatytą tvarką, kaip skirstomos šalys, tuo pačiu principu suskirstomos savivaldybės į tris zonas pagal šviesoforo principą. Tose savivaldybėse, kurios patenka į raudonąją zoną, įvairi veikla turi būti pradėta riboti, kad mažintume judėjimą ir galimybes plisti virusui“, – dėstė K. Garuolienė.
Nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų asociacijos vadovė Ieva Jagminienė džiaugėsi, kad jų sektoriui dar galima veikti. Ji dėstė, kad asociacijai priklausančios įstaigos laikosi rekomendacijų net, jeigu ir nėra privalomų nurodymų
„Pavyzdžiui, vakar vakare, dešimtą valandą, paskambino viena mama, pasakė darželio vadovei, kad vaikui nustatytas atvejis, tai šiandien ryte visas darželis saviizoliavosi, nelaukdami kol kažkas susisieks, ir kažką nurodys“, – pasakojo I. Jagminienė.