Gyveno nesusituokę: paskola - kaip keršto įrankis

Su draugu gyvenome nesusituokę, tačiau kai išėjo pas kitą, dar nukentėjau ir finansiškai. Taip DELFI teigė vilnietė Vilma, priversta mokėti už buvusiojo gerovę.

Situaciją komentavusi advokatė Renata Narbutienė priminė, jog sprendimas nesituokti neatleidžia nuo turtinių pareigų.

Vilmos istorija gana tipiška. Studijų metais apsigyveno drauge su vaikinu, nes taip pigiau ir patogiau. Tuoktis nematė reikalo. Nuomos kainos kilo, tad pora sutarė, kad dirbantis vaikinas ims paskolą, kurią jie mokės lygiomis dalimis, kaip ir mokesčius už šilumą, vandenį, kitas paslaugas.

Penktaisiais poros gyvenimo metais Vilmos draugas įsimylėjo kitą moterį. „Mačiau, kad tik formaliai yra su manimi. Jam buvau ne žmona, bet ir nebe draugė, todėl išėjau iš jo vardu pirkto buto. Bandžiau tartis, kad kompensuotų man išlaidas, kurias patyriau. Dviejų kambarių naujos statybos butas buvo pirktas be apdailos, todėl mano tėvai remontams davė pinigų, pats tėtis daug dirbo, kad galėtume greičiau įsikurti“, - pasakojo tarnautoja.

Panašu, kad taikiai su buvusiuoju susitarti nepavyks. Todėl moteris kreipsis į teismą. Pasidomėjusi sužinojo, kad ne santuokoje gyvenantys žmonės taip pat turi turtines pareigas vienas kitam. Tokiu atveju, kaip jos, „įmanoma iš buvusio draugo bent šį tą prisiteisti“.

Advokatė R. Narbutienė: tokių atvejų daugėja

„Partnerystės reguliavimas šiai dienai neveikia, tačiau turtiniai santykiai reguliuojami pagal bendros dalinės nuosavybės normas“, – paprašyta pakomentuoti situaciją teigė advokatė Renata Narbutienė.

Pasak teisininkės, jos praktikoje panašių bylų tik daugėja. Daugiausia problemų ne santuokoje gyvenusiems žmonės kyla tuomet, kai išsiskiria paėmę kreditą. „Taip atsitiko vienai iš mano buvusių klienčių, kuri su partneriu iš banko paėmusi kreditą įsigijo butą. Dabar gyvena kitur, nes santykiai pašlijo, būti kartu nebegali, tačiau kredito dalį mokėti tenka“, – užsiminė advokatė.

Viena iš dabartinių jos klienčių su buvusiu draugu už banko suteiktą kreditą nusipirko vieno kambario butą. Neilgai trukus po nekilnojamojo turto įsigijimo, pora pradėjo gyventi skyriumi. Bandė tarpusavyje tartis, kad kreditas būtų ne bendras, jį drauge su nuosavybe perimtų vienas iš buto savininkų. Deja, bankų sąlygos labai griežtos, todėl ne visada viena pusė gali perimti banko paskolą su nuosavybe.

„Konkrečiu atveju problemą paaštrino vyro buvusios draugės bandymas kerštauti. Jam išvykus į užsienį, ji liko gyventi už paskolą pirktame bute ir pagal susitarimą viena mokėjo bankui paskolą. Tačiau po poros metų sugalvojo kreiptis į teismą dėl nuostolių, susijusių su bendro turto išlaikymu, priteisimo. Teisiškai, savininkas, nors ir negyvena bute, privalo išlaikyti turtą, t. y. mokėti už komunalinius patarnavimus, tiektą šilumos energiją, ir kitas paslaugas. Taigi užsienyje gyvenantis vaikinas  gavo iš antstolių pranešimą, iš kurio turinio sužinojo, jog iš jo jau yra priteistos bei išieškomos konkrečios piniginės sumos, nors apie prasidėjusį teisminį procesą  jis nieko nežinojo“, – darbo kasdienybe dalijosi advokatė.

Kaip pakartojo R. Narbutienė, sprendimas užuot tuokusis tiesiog gyventi poroje, neatleidžia nuo turtinių pareigų.

Priteisė namo dalį

„Mano praktikoje buvo atvejis, kai mergina 6 metus gyveno su vyriškiu jo vardu pirktame bute, kurio įsigijimui jis vienas ėmė paskolą. Tačiau ji įrodė, kad mokėjo dalį paskolos, pirko daiktų buičiai pagerinti, todėl po porai pradėjus gyventi skyriumi nors dalį investuotų lėšų prisiteisė“, – pateikė pavyzdį teisininkė.

R. Narbutienės žodžiais, klaidinga manyti, kad savo vardu nusipirkus butą, pradedant gyventi skyriumi jis bus dalijamas tik tuomet, jei su partneriu susituokei: „Tuomet, kai žmonės nebuvo susituokę, problema sprendžiama pagal bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančias normas. Kadangi Lietuvoje realiai neveikia partnerystę reglamentuojančios normos, teismų praktikoje ši spraga likviduojama per bendrosios dalinės nuosavybės normas“.

Kiek metų žmonės gyveno poroje, advokatės teigimu, tik vienas iš argumentų, po išsiskyrimo sprendžiant turtinius klausimus. Kad būtų aiškiau, kaip tai vyksta, teisininkė pateikė pavyzdį iš teisminės patirties.

„Vyresniame amžiuje susipažinusi pora nesusituokę gyveno 16 metų. Su savo mama pardavė butą ir drauge su sesers šeima sodų bendrijoje įsigijo namą. Jos ilgametis draugas, mano klientas, pats savo jėgomis namą statė ir atliko kitus reikalingus darbus. Remdamiesi įvairiais įrodymas, tarp kurių – bendrą gyvenimą liudijančios nuotraukos, liudininkų parodymai, mes įrodėme, kad vyras prisidėjo prie namo remonto, nors buvusi draugė net bendrą gyvenimą su juo neigė. Vis dėlto, pavyko pasiekti, kad ne santuokoje su moterimi gyvenusiam vyrui būtų priteista viena ketvirtoji namo dalis, kuri buvusiai kliento gyvenimo draugei su seserimi priklausė lygiomis dalimis. Taigi, žmogus neliko be nieko. Jo tikrai buvo gaila, nes yra labai nuoširdus ir darbštus žmogus. Jis pats pastatė namą nuo pamatų iki stogo ir jį įrengė, o buvusi draugė po išsiskyrimo, buitiškai šnekant, siekė jį palikti be nieko"

Parengė Civilinio kodekso pataisas

Teisingumo ministerija parengė Civilinio kodekso (CK) pataisas, kurios aiškiau reglamentuotų porose gyvenančių vyrų ir moterų teises ir pareigas. Įstatymo projekte numatyti ir partnerystės nutraukimo pagrindai.

Siūlomas reguliavimas sudarytų prielaidas vienodai teismų praktikai sprendžiant ginčus. Šiuo metu teismai nevienodai juos sprendžia, kilus ginčams dėl partnerių turto padalijimo, silpnesnė šalis dažnai nepakankamai apsaugota įstatymais, nukenčia vaikų interesai.

Įstatymo projekte siūloma nustatyti bendrą taisyklę, kad turtas, partnerystės metu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, išskyrus partnerių asmeninį turtą.

Taip pat siūloma įtvirtinti, kad partnerių dalys jų bendrojoje dalinėje nuosavybėje būtų lygios, kol nėra įrodyta kitaip.

CK projekte taip pat siūloma įtvirtinti galimybę, atsižvelgiant į silpnesnio partnerio interesus, kreiptis į teismą dėl išlaikymo iš kito partnerio, jeigu partnerystė nutrūksta.

Jei įsigaliotų pataisos, mirusio partnerio turtą jį pergyvenęs partneris paveldėtų pagal įstatymą arba su pirmos ir antros eilės įpėdiniais. A

Kaip DELFI informavo Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vedėja Donata Matulevičienė, parengti teisės aktų projektai buvo svastyti tarpžinybiniame ministerijų atstovų susitikime 2014 m. liepą. Dėl tolimesnio klausimo svarstymo datos spręs Vyriausybė.