Buvusi pirmoji JAV ponia Eleonor Roosevelt į savo spaudos konferencijas leisdavo tik moteris, taip versdama redaktorius daugiau jų samdyti. Ar tokie metodai dėl panašių priežasčių – stiprinti moterų pozicijas – naudotini ir dabar?

Labai įdomus klausimas. E. Roosevelt labai žaviuosi, ji tikrai duodavo
interviu tik moterims reporterėms ir spausdavo laikraščius įdarbinti
daugiau moterų. Šiandieniniame pasaulyje tai nėra būtina, nes Jūs sėdite
prieš mane, mane dažnai kalbina gabios reporterės, bet manau, kad
susitelkimas dėl moterų teisių ir moterų lygybė tebelieka vienas iš
pagrindinių tikslų visame pasaulyje.

Jūs esate viena iš galingiausių, jei ne pati galingiausia, pasaulio
moteris. Ar sutinkate su vieno iškilaus Lietuvos diplomato, rezidavusio
Rusijos Federacijoje, o vėliau – Sovietų Rusijoje, žodžiais. Jis sakė:
„Mažos valstybės yra tarsi smulkios monetos mažųjų rankose, naudojamos
tarpusavio skoloms mokėti.“ Tie žodžiai pasakyti daugiau kaip prieš pusę
amžiaus, bet kaip yra šiandien?

Tai netinkamas požiūris, kurį turėtume visai atmesti. Pažiūrėkite, ko
Lietuva pasiekė per dvidešimt pastarųjų metų. Ne tik jūsų
nepriklausomybė, bet ir klestinti demokratija, ekonomikos pažanga – tiek
daug kuo galima didžiuotis, ir Lietuva iš tiesų yra geras pavyzdys. Kai
kurios didelės šalys turėtų atkreipti dėmesį į Lietuvą ir pasimokyti
demokratijos, žmogaus teisių bei klestinčios visuomenės kūrimo.

Dickas Cheney, buvęs Jungtinių Valstijų viceprezidentas, prieš kelerius
metus čia, Vilniuje, sakydamas kalbą atkreipė dėmesį, kad „Rusija vis
labiau grimzta į autoritarizmą ir turi polinkį naudoti naftos ir dujų
resursus kaip politinį ginklą“. Ar padėtis pasikeitė nuo 2006 metų?

Manau, kas pasikeitė, tai pirmiausia daugelio šalių pripažinimas – ir
mano taip pat – kad energetinis saugumas yra nacionalinio saugumo dalis.
Būdama valstybės sekretore turiu grupę žmonių, nagrinėjančių energetinio
saugumo Europoje klausimą. Niekas neprieštarauja, kad Rusija parduotų
dujas vartotojams, bet mes nenorime matyti nesąžiningos konkurencijos,
monopolinių veiksmų ir norime paskatinti Europos valstybes siekti
didesnės energetinės nepriklausomybės. Dėl to man paliko įspūdį jūsų
parlamento ką tik priimtas įstatymas dėl nacionalinės energetinio
saugumo strategijos.

Oficialusis Vilnius deklaruoja siekį įkurti Energetinio saugumo tyrimų centrą NATO rėmuose. Ar matote tokio centro naudą ir kokia būtų jo įtaka tiek Lietuvos energetinei nepriklausomybei, tiek santykiams su Rusija?

Ši Lietuvos idėja mane labai domina. Manome, kad reikia daugiau pastangų
padedant šalims tapti energetiškai saugioms. Jei Senatas galėtų prie to
prisidėti, tai būtų vertinga. Bet dabar tai, ką Lietuva daro, stengdamasi įvairinti energijos tiekimą ir ieškodama būdų
solidarizuotis, kad Baltijos regiono šalys galėtų dalytis resursais, yra
skubiausias prioritetas.

Pakalbėkime apie gynybą. JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas yra
išreiškęs nerimą, kad Europos šalys nėra linkusios skirti tinkamo
biudžeto gynybos reikmėms. Ar nepakankamas gynybos finansavimas kelia
grėsmę Lietuvos saugumui?

Manau, kad sekretorius R. Gatesas skambino pavojaus varpu. Dabar nėra
tiesioginės grėsmės. Mes turime penktąjį sutarties punktą, kolektyvinius
saugumo įsipareigojimus vertiname labai rimtai. (Prezidento Baracko)
Obamos administracija kuria planą nenumatytiems atvejams, kuris
nuramintų visus sąjungininkus. R. Gateso požiūris teisingas – Jungtinės
Valstijos turi neproporcingai didelę NATO finansavimo naštą, mūsų
gynybos išlaidos yra didžiulės. Norėtume matyti ne tik nuolatinius ir
kartais padidintus gynybos biudžetus, norėtume didesnio
bendradarbiavimo, lėšų pasiskirstymo. Yra daugybė būdų susitarti, jei
šalys dirbtų kartu su NATO ir mes norime to sulaukti.

Dabar jau citata, kuri priklauso Jums ir kurią norėčiau priminti. Esate sakiusi, kad „niekas savo mirties patale nesakė, kad būtų norėjęs
daugiau laiko praleisti darbe“. Kaip rasti pusiausvyrą tarp profesinių
siekių, vaikų vilčių būti su mama ne tik per vakarinę pasaką?

Manau, tai vienas iš didžiausių iššūkių, ypač moterims – suderinti
atsakomybę šeimoje su profesinėmis pareigomis. Tai niekada nesibaigia.
Kiekviena moteris turi rasti savo sprendimą, tam nėra jokių formulių.
Manau, kad šeima ir vaikų auginimas yra svarbiausias įsipareigojimas.
Turiu suaugusią dukterį, kurią labai dažnai matau, bet nebeturiu ja
rūpintis taip, kaip tuomet, kai buvo kūdikis ar lankė mokyklą, galų gale
tuomet, kai reikėjo prižiūrėti paauglę. Skirtingais gyvenimo
laikotarpiais skirtingi ir atsakymai.

Dar klausimas apie istoriją. Su visa pagarba JAV nepripažinimo
politikai, Amerika buvo tarp šalių, patvirtinusių Potsdamo, Jaltos ir
Teherano susitarimus, pagal kuriuos Europa po Antrojo pasaulinio buvo
padalyta į įtakos sferas. Už tai nebuvo atsiprašyta. Ar gali būti, kad
kada nors Vašingtonas tai padarys, aiškiai parodydamas, kad JAV niekada
netoleruos jokių dvejopų standartų jokioje srityje – politikoje, lyčių
lygybės ar žmogaus teisių klausimais?

Reikėtų pasakyti, kad mes seniai neabejojame, kad JAV netaiko dvejopų
standartų. Kartais, kai tauta turi priimti sprendimą, būna blogas
sprendimas ir dar blogesnis. Reikia spręsti, kaip išsaugoti daugiau
gyvybių ir vertybes, kurios yra svarbios, ir kaip tik toks atvejis buvo
pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, nusinešusiam dešimtis milijonų
gyvybių. Turbūt kiekvienas tikėjosi, kad taika galima, ir mes kovojome
su komunizmo plitimu. Taip pat niekada nepasidavėme dėl Baltijos šalių
išlaisvinimo.

2003 metais rašėte, kad Jūsų santuokos išsaugojimas ir kandidatavimas į Senatą buvo sunkiausi gyvenimo sprendimai. Kurį buvo sunkiau priimti?

Žinote, abu sunkūs. Kandidatuoti į Senatą buvo sudėtingas sprendimas,
priimti Prezidento B. Obamos pasiūlymą tapti valstybės sekretore irgi
buvo sunkus sprendimas. Kiekvienas su tokiais susiduria, darai viską, ką
gali ir viskas išsisprendžia.

Gal galėtume pasidalyti ateities karjeros planais?

Nežinau, kokie jie yra... Žinau, kad man didelė privilegija ir garbė
atstovauti savo šaliai, ateinančius pusantrų metų irgi tikiuosi sunkaus
darbo Jungtinių Valstijų naudai, vėliau veiksiu ką nors kita, bet kol
kas nežinau, ką.

JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton vizito Lietuvoje akimirkos: