Homoseksualai atkovojo Gedimino prospektą

Teisme triumfavę ir teisę žygiuoti Gedimino prospektu išsikovoję homoseksualai padovanojo šventę ne tik sau – teismo išaiškinimas leis pasisakyti ir kitoms socialinėms grupėms.

Pastaraisiais metais Vilniuje teisės į susirinkimus varžytos – pensininkų, studentų, turgaus prekeivių mitingai nugrūsti į pašales.

Prieš keletą metų Vilniuje kilusių riaušių metu kiaušiniu gavęs į galvą, tuometis Seimo narys, dabar sostinės meras Artūras Zuokas nemėgo viešų renginių. Tiek A. Zuoko, tiek jo pirmtakų vadovauta savivaldybė mitinguotojus stumdavo prie buvusių koncertų ir sporto rūmų, į pažliugusią automobilių stovėjimo aikštelę prie Seimo. Joje ne kartą vyko turgaus prekeivių, lenkų tautinės mažumos, studentų mitingai. Šįmet Kovo 11-ąją A. Zuokas neleido eitynių Gedimino prospektu, jame pristatė užtvarų, o kai jos surengtos nesankcionuotai, pareiškė, kad kitąmet problemų eitynėms nebus.

Labiausiai A. Zuokas šiaušėsi prieš homoseksualus, juos bandęs ištremti į nuošalią Upės gatvę. Tačiau net trys teismai merui skėlė antausį. Reikšmingiausias – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išaiškinimas, pagal kurį Konstitucijoje įtvirtinta teisė į taikius susirinkimus „yra fundamentali demokratinėje visuomenėje, todėl ją riboti galima tik įstatymu ir tik tuo atveju, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves“.

V. Mizaras: įvykdyta demokratija

Teisę homoseksualams žygiuoti Gedimino pr. iškovojęs advokatas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Mizaras stebisi, kad ir politikai, ir žiniasklaida kažkodėl kalba apie leidimus, nors susirinkimų tvarka nėra leidiminė. Pagal ją, jokio leidimo prašyti nereikia – užtenka pranešimo apie planuojamo organizuoti susirinkimo laiką, vietą ir formą.

„Savivaldybės institucija, gavusi tokį pranešimą, turi pareigą patikrinti, ar nėra įstatymuose numatytų teisėtų pagrindų, kurie galėtų sutrukdyti įgyvendinti pasirinktą planuojamą susirinkimą vietos, laiko ir formos prasme“, – sako V. Mizaras.

Profesorius atkreipia dėmesį, kad teismai jau ne pirmą kartą pasisakė: Lietuvoje pagal Susirinkimų įstatymą galioja pareikštinės teisės į susirinkimų laisvę įgyvendinimo tvarka. Nors tą dar 2000 m. yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas, tačiau faktiškai pareikštinės susirinkimų laisvės įgyvendinimo tvarka būdavo iškreipiama.

„Mano supratimu, šitie teismų sprendimai rodo aiškų pozityvų dalyką: kad yra sėkmingai kuriama šių dienų demokratinė teisinė valstybė ir plačiąja prasme tvirtinama demokratija. Tai sakau todėl, kad teismai pabrėžė, jog teisė į surinkimų laisvę turi būti užtikrinama, garantuojama visoms socialinėms grupėms, nepriklausomai nuo pažiūrų, kitų jas individualizuojančių savybių. Ir negali būti taip, kad daugumos pozicija sutrukdytų arba būtų pagrindas trukdyti mažesnei visuomenės grupei, net jei ji nepopuliari, jos pažiūros nepopuliarios, nestandartinės, netradicinės“, – aiškina V. Mizaras.

Profesoriaus manymu, Susirinkimų įstatymo taikymo prasme padaryta didelė pažanga į priekį – išaiškinta, kad net jei įstatyme numatyti tam tikri pagrindai dėl ribojimo, jie gali būti taikomi tik proporcingai, jais piktnaudžiaujant susirinkimas negali būti uždraustas.

„Reikia pripažinti, kad demokratija tam tikrais atvejais yra tik de jure. O de facto ją tiesiog reikia kurti. Ir šioje situacijoje pareiškėjas ir savo teises gindamas, ir, matyt, strategine prasme ir kitų socialinių grupių požiūriu, kartu su teismų pagalba tiesiog teisės į susirinkimų laisvę prasme įvykdė demokratiją. Šia prasme sprendimai labai svarbūs ir, manau, tarnaus ateityje, ypač pareikštinės teisės į susirinkimų laisvę įgyvendinimo tvarkos supratimui ir tolesniam tobulinimui“, – kalbėjo VU profesorius.

Tačiau, sako jis, tai nereiškia, kad sostinės savivaldybė turės bet kuriuo atveju suderinti eitynes. Savivaldybė turės apsispręsti orientuodamasi į teismų praktikos formuotus kriterijus, įvertinti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas riboti ir ar yra teisėtumo sąlygos. „Taigi nesutinku su savivaldybės ir mero pozicija, kad dabar blogas precedentas ir kad savivaldybei nėra galimybės nieko padaryti – savivaldybė, be abejo, turi teisę atsisakyti derinti, tačiau tik tuo atveju, jei yra pagrindai ir to pagrindo teisėtumo sąlygos konkrečiu atveju“, – teigė V. Mizaras.

Ne paradas, o taikus susirinkimas

Pašnekovas atkreipia dėmesį į pagrindinį principą – bet kuris asmuo, asmenų, socialinė grupė, asociacija turi teisę bet kurioje viešoje vietoje, jei neprieštarauja įstatymui, planuoti ir įgyvendinti susirinkimų laisvę jų pasirinktoje vietoje, laiku ir forma. Visos trys laisvės – tiek laisvė pasirinkti susirinkimo vietą, laiką ir formą – priklauso susirinkimo organizatoriams.

„Šiuo atveju buvo kalbama ne apie paradą, ne apie kokio nors įstatymais draudžiamo elgesio ar gyvenimo būdo demonstravimą, o apie taikų susirinkimą, kurio pagrindiniai tikslai yra, pirma, pasidžiaugti ir pažymėti tai, kad nestandartinės seksualinės orientacijos žmonės turi teisę būti tokie, kokie yra pagal jų prigimtį, kad jie nebijo būti persekiojami, kad jie solidarizuojasi su tais, kurie kovojo ir kitose valstybėse už LGBT teises, už toleranciją“, – dėsto V. Mizaras.

Antras tikslas – pareikšti poziciją, kad LGBT bendruomenė turi teisę į lygias galimybes ir teises, kaip ir kiti asmenys. Trečia – kviesti visą visuomenę solidarizuotis, nebijoti integruotis ir įsitraukti į visą visuomenę, kaip visos visuomenės dalis. „Susirinkimas buvo skirtas tolerancijai, solidarizavimuisi. Dėl to susirinkimas vadinasi „Už lygybę“, – aiškina Lietuvos gėjų lygai teisme atstovavęs teisininkas.

H. Mickevičius tikisi, kad savivaldybė pasimokė

„Be abejo, teisės prasme tai reikšmingas sprendimas, reikia pagirti, kad LVAT jau keletą metų nuosekliai vysto precedentinę teisinę praktiką dėl teisės į taikius susirinkimus“, – sako Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) steigėjas Henrikas Mickevičius. ŽTSI jau anksčiau atkreipdavo dėmesį, kad Lietuvoje susirinkimų teisė yra pareikštinė, o ne leidiminė.

„Teismas laikosi pozicijos, kad pas mus pareikštinė, o ne leidiminė susirinkimų tvarka –

organizatoriai pareiškia norą organizuoti tam tikrą susirinkimą tam tikra forma, laiku ir vietoje. Jei savivaldybė turi argumentų, kad susirinkimas dėl kažkokių priežasčių negalimas, inicijuoja derybas, jų metu laimi tie, kieno argumentai stipresni. Tada sprendžiama, ar išduoti pažymėjimą dėl susirinkimo laiko, vietos ir formos. Atsisakymas išduoti pažymėjimą gali būti skundžiamas teismui“, – taip, kaip turėtų būti tariamasi dėl renginių, komentuoja teisininkas.

Tačiau, apgailestauja H. Mickevičius, Lietuvoje kol kas dar taip nėra. Čia kalbama tik apie leidimus – savivaldybė išduoda leidimus, jų neišduoda, jaučiasi padėties šeimininke, nurodo, kur turėtų vykti vienokios ar kitokios eitynės ar kitas susirinkimas. H. Mickevičiaus teigimu, reikia įdėti nemažai pastangų, kad įstatyminis reguliavimas tikrai taptų realybe. „Tikėsimės, kad toks logiškas sudėliojimas bus pamoka savivaldybei ir bus kažkokios pasekmės“, – vylėsi ŽTSI steigėjas.

Pašnekovas primena, kad ir prieš trejus eitynės „Už lygybę“ buvo išgelbėtos teismo. H. Mickevičius konstatuoja, kad ir toliau teismuose nuosekliai vykdoma praktika, paremta Europos Žmogaus teisių teismo argumentais.

A. Zuokas keičia toną

Iš net trijų teismų šįmet duotų pamokų sostinės savivaldybė, rodos, mokosi. A. Zuokas pirmadienį BNS teigė, jog savivaldybės teisininkai šiuo metu dar nagrinėja teismo sprendimą, bet kol kas greičiausiai teks leisti visus renginius Gedimino prospekte.

„Šis teismo sprendimas sukuria tam tikrą precedentą. Nors teismas sprendime pažymėjo, kad savivaldybė, atsisakydama leisti eitynes Gedimino prospekte, vadovavosi įstatymais, savivaldybės sprendimai nebuvo diskriminuojantys, tačiau teismas rėmėsi Europos žmogaus teisių teismo sprendimas. Tai reiškia, kad ateityje bet kokius renginius Gedimino prospekte turėsime leisti visiems norintiems. Mūsų teisininkai nagrinėja šį sprendimą ir, manau, reikės kreiptis į Seimą, kad geriau reglamentuotų šią tvarką, kad nebūtų dviprasmybių, kad liktų galimybės savivaldybėms priimti sprendimus dėl renginių organizavimo, jų vietų ir panašiai, nes priešingu atveju tai gali rimtai trikdyti įprastą miestiečių gyvenimą“, – svarstė A.Zuokas. 

Tą patį DELFI kalbėjo savivaldybės Saugaus miesto departamento direktoriaus pavaduotojas Julius Morkūnas

„Teismo sprendimas privalomas, teismas išaiškino visas aplinkybes, kaip privalome vykdyti teisės aktus. (...) Mes privalėsime šiuo sprendimu vadovautis ir atsižvelgti, dėl to, pagal išaiškinimą, turėsime leisti mitingus ir piketus“, – sakė J. Morkūnas.

Pasak J. Morkūno, bus leidžiamos ir daug diskusijų sukėlusios Kovo 11-oios eitynės. Tačiau savivaldybės atstovas atkreipia dėmesį, kad Kovo 11-oji – valstybinė šventė, o tomis dienomis pirmumo teisė organizuoti šventes suteikta valstybinėms institucijoms.