Socialiniuose tinkluose jau plinta išgalvotas epizodas iš P. Gražulio „dienoraščio“ (kalba netaisyta):
Iš Petro Gražulio dienoraščio:
2013 01 12
Mielas Kalėdu seneli. Aciukas už dovanites. įpač patiko skutimosi mašinelė. seis metais nenoriu jokiu daigtu, bet žinau, kad gali viska, tai labai norėčiau, kad mane tiesiog gatveje kaip nors grubei paimtu kokie 5 uniformuoti sportiški virukai ir jei aplink bus zmoniu, kad nekas nepagalvotu, kad aš pidaras. Ačiux
Petras
2013 07 27
Mielas Kalėdų seneli.
Aš tave miliu!!!!!!!
Kitas anekdotas apie P. Gražulį apeliuoja papildyti lietuvių tautos tradicijas:
Užgavėnės švenčiamos Morės deginimu. O liepos 27 nuo šiol kasmet bus paminima Gražulio išnešimu (gražuliu bus vadinamas jaunas paršelis, kuris žviegs nešamas).
- Sveiks, kaimynėl. A nešėt Gražulį šiemėt?
- Nešėm, nešėm. Garsiau nei pernai žviegė.
- Gerai. Reiškia trumpa žiema bus...
P. Gražulis taip pat tapo naujuoju dainos „I believe I can fly“ („Aš tikiu, kad galiu skristi“ - angl.) veidu.
Kaip ir buvo galima tikėtis, atskirą internetinės tautosakos „liniją“ įkvėpė P. Gražulio šūkis, kuomet jis, nešamas uniformuotų pareigūnų, šaukė „Už Lietuvą, vyrai!“. Žinoma, pirmiausiai prisiminta tai, kad labai panašiai skamba Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės šūkis: „Mes už Lietuvą!“. Štai taip P. Gražulis atsidūrė krepšinio pasaulyje.