Politologas pasakojo, kad įprastai įvyksta susitikimas tarp kadenciją baigiančio prezidento ir būsimojo prezidento dar prieš inauguraciją.
„Paliekamas laiškas, kurį kadenciją baigiantis prezidentas įdeda į ovaliojo kabineto stalo stalčių. [Tokiu būdu] tarsi palinkėdamas, tarsi patardamas būsimajam prezidentui kas jo laukia. Šiuo atveju turime gana ypatingą situaciją, nes D. Trumpas sugrįžta į Baltuosius rūmus po pertraukos.
JAV istorijoje iki šiol tai nutiko tik vieną kartą, bet tų tradicijų, tų natūralių istorinių aspektų bus laikomasi, nes tai irgi užtikrina politinės sistemos tęstinumą, tam tikrą supratimą, kad nepaisant politinės konkurencijos, skirtingų partijų atstovai turi atlikti šią procedūrą. Vis dėlto, svarbiausias tikslas yra JAV gerovė“, – aiškino politologas.
L. Kojala paminėjo, kad po pertraukos į JAV prezidento postą buvo sugrįžęs tik Groveris Klivlendas, bet tai buvo jau labai seniai, XIX a. pab.
„Be abejo, kad mes tų laikų neatsimename ir dėl to D. Trumpas yra ypatingas politikas vien šia prasme“, – tikino jis.
Į Baltuosius rūmus atsikraustys nauja komanda
Paklaustas, ar daug personalo pasikeičia Baltuosiuose rūmuose, kai atsikrausto kitas prezidentas su šeima, L. Kojala sakė, kad tikrai daug.
„Paprastai daug personalo pasikeičia ir, be abejo, kad tai yra dažniausiai politinio pasitikėjimo pareigūnai. Dažnai yra kalbama apie tai, kad apie vidurdienį, kai įvyksta inauguracija, yra ištuštinamos patalpos ir ateinantis prezidentas ir jo komanda turi iš naujo jas užpildyti ir žmonėmis, ir daiktais, ir dokumentais.
Todėl yra labai svarbus pereinamasis laikotarpis, kuris vyksta šiuo metu. Jeigu yra bendradarbiaujama, o taip nutinka nebūtinai visada arba nebūtinai tokiu pačiu lygiu, tuomet, be abejo, tas procesas būna paprastesnis. Bent jau darbus pratęsti, bent jau suprasti esmines dilemas būna šiek tiek paprasčiau“, – nurodė politologas.
Kita vertus, pridūrė jis, kadangi politinė konkurencija tarp lyderių ir partijų aštrėja, matoma mažėjančio bendradarbiavimo tendencija.
Išrinktasis prezidentas D. Trumpas per inauguraciją turės sakyti priesaiką. Pasak L. Kojalos, duodama priesaika ant laiptų yra ypatinga tuo, kad visiškai šalia yra Kongresas ir kitos svarbiausios valstybės institucijos, kurios yra susijusios su politiniu šalies valdymu.
„Tikėtina, kad matysime ir Bibliją, kuri yra labai dažnas priesaikos atributas. Patys kandidatai arba tiksliau išrinktieji prezidentai, išsirenka Bibliją, kurią norėtų panaudoti šiam tikslui.
Įprastai tai būna galbūt šeimyninis, istorinis leidinys, galbūt kažkas, kas turi sentimentalią vertę. Tai irgi yra toks akcentas, kuris galbūt nėra pastebimas labiau sekuliariose valstybėse, kur religinis aspektas išreiškiamas kur kas mažiau.
Be abejo, JAV irgi yra sekuliari visuomenė, bet ten politikai nevengia religinio apsekto. Manau, kad jį irgi galėsime pastebėti“, – teigė L. Kojala.
Trumpo inauguracijoje – tarpinis variantas
Į D. Trumpo inauguraciją buvo pakviesti Kinijos lyderis Xi Jinping, bet vietoje savęs siunčia delegaciją, taip pat kai kurie kontraversiškai vertinami Europos vadovai – Viktoras Orbanas, Giorgia Meloni. Nebus nei Volodymiro Zelenskio, nei Vladimiro Putino. Ką toks svečių sąrašas, kuriame nėra JAV artimų sąjungininkų, sako apie D. Trumpą ir bendrai diplomatiją?
„Apskritai ši situacija yra labai neįprasta. Paprastai inauguracijoje nėra kviečiami dalyvauti užsienio valstybių vadovai. Dažniausiai dalyvauja tik JAV reziduojantys užsienio valstybių ambasadoriai ir tai sprendžia labai daug problemų.
Pirmiausia, problemas, susijusias su saugumu. Taip, inauguracija yra didelis iššūkis saugumo institucijoms ir pareigūnams. Taip, tai yra didelis krūvis, kai šalia prisiekiančiojo JAV prezidento dalyvauja buvę prezidentai, o dar didesnis, jei dalyvautų ir užsienio valstybių lyderių gausios delegacijos. Tai būtų dar didesnė problema.
Bet be to kyla kitas klausimas, kodėl kviečiamas vienas, o ne kitas. Tokiu atveju sprendimas galėtų būti kviesti beveik visus arba bent jau daugelį artimų sąjungininkų, o tai išplėstų sąrašą iki mažiausiai keliasdešimties, o gal ir dar daugiau. Kitas variantas, geriau tada nekviesti nieko“, – aiškino politologas.
Dažniausiai, sakė L. Kojala, būdavo priimamas sprendimas nieko nekviesti.
„Taip ir nesusiformavo tradicija, kad inauguracijoje dalyvautų kitų valstybių vadovai. Tai atrodė gerokai paprasčiau. D. Trumpas, šiuo atveju, rado tarpinį variantą. Jis pakvietė keletą žmonių, neaišku kokiais kriterijais remdamasis ir kaip tai padarė.
Kai kurie kvietimai yra labiau iš viešosios erdvės suprantami, kad buvo išsiųsti, o ne kokiais oficialiais diplomatiniais kanalais. Taip iki galo ir nežinome, kas ketina dalyvauti, nes, pavyzdžiui, G. Meloni, Italijos premjerė, tarsi nepatvirtino dalyvavimo. Ji tik sakė, kad atvyktų, jeigu viskas būtų gerai ir leistų jos kalendorius.“
Kalbėdamas apie X. Jinpingą, politologas paminėjo, kad Kinijos lyderis buvo viešai pakviestas D. Trumpo ir gana neįprastai.
„Tai buvo padaryta palyginti neseniai. Tokie vizitai, kaip Kinijos vado į JAV, yra planuojami mėnesių mėnesiais. Tai vien toks logistinis iššūkis būtų pareikalavęs dar papildomų pastangų. Turbūt nestebina, kad jis net neplanuoja atvykti, nes tai buvo tikrai labai netikėtas sprendimas tiek iš D. Trumpo <...> jį pakviečiant, tiek X. Jinpingo jį priimant“, – svarstė politologas.
Kalbėdamas apie V. Orbano galimą dalyvavimą, L. Kojala sakė, kad nematė, ar jis sutiko dalyvauti, bet taip pat pridūrė, jog JAV prezidentas inauguracijos metu bus labai užimtas, todėl užsienio valstybėms, siekiančioms kokios nors paramos ar savo tikslų, tai nėra geriausia proga juos pasiekti.
Prioritetų viršuje – saugumas
Saugumas per tokį didelį renginį taip pat yra labai svarbus, o didžiausia grėsmė – galimas pasikėsinimas į prezidentą.
„Tą grėsmę mes matėme ne vieną kartą per pastaruosius keliolika mėnesių, ta situacija tikrai yra vertinama labai rimtai, gerokai padidintas saugumo lygmuo kiekvieno prezidento atžvilgiu. Tą mes pamatysime inauguracijos metu.
Galbūt nebūtinai pamatysime savo akimis, bet turime suprasti, kad toks sprendimas buvo priimtas ir reaguojama į pastarųjų mėnesių patirtį.
Kitas dalykas – įvairios provokacijos. Nebūtinai gali būti taikomasi į žmogaus gyvybę, bet įvairūs protestuotojai žinome, kiek aistrų kursto. Vis dėlto situacija vidurio rytuose ir kokių iššūkių tai galėtų kelti, jeigu protestuotojai sutrikdytų inauguracijos procesą, sutrikdytų jo eigą, pasėtų tam tikrą nerimą minioje, kuri, bet kuriuo atveju, bus labai didelė ir kaip tai galėtų sutrikdyti visą procesą.“
Jis taip pat minėjo, kad gali būti rimtų iššūkių dėl pavienių asmenų, kurie gali kelti grėsmę nebūtinai pačiam prezidentui ar VIP svečiams, bet tiems, kurie bus minioje.
„Tikrai iššūkių yra daug, todėl manau, kad ir sausio 6 d. patirtis prieš ketverius metus, kai buvo šturmuotas Kongresas, pamokė institucijas, kad reikia imtis visų įmanomų priemonių, jog būtų išvengta situacijų, kurios paskui įrašomos į JAV istoriją ne pačiais gražiausiais žodžiais,“ – apibendrino L. Kojala.
