„Lapkričio 7 d. yra priimta teismo nutartis įtraukti į bylos nagrinėjimą kaip trečiuosius suinteresuotus asmenis Migracijos departamentą ir Pilietybės reikalų komisiją“, – Eltai antradienį teigė Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) atstovė spaudai Sigita Gamulėnienė.
Anot jos, Migracijos departamentui ir Pilietybės reikalų komisijai išsiųsta M. Drobiazko skundo kopija, institucijoms pasiūlyta iki 2023 m. lapkričio 23 d. pateikti atsiliepimus į skundą.
Šiuo metu M. Drobiazko byloje atsakovas yra Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Trečiuoju asmeniu byloje įtraukta Vidaus reikalų ministerija, anot VAAT atstovės S. Gamulėnienės, atsiliepimus bylai yra pateikę.
VAAT spalio 23 d. priėmė nagrinėti Rusijoje gyvenančios ledo šokėjos M. Drobiazko skundą dėl prezidento G. Nausėdos sprendimo atimti jai išimties tvarka prieš 30 metų suteiktą Lietuvos pilietybę.
Savo skunde pareiškėja nurodo, kad dekretu įformintas Lietuvos prezidento sprendimas atimti jai išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę yra nemotyvuotas, taip pat neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų.
ELTA primena, kad iniciatyvos dėl M. Drobiazko pilietybės panaikinimo ėmėsi grupė Seimo narių, kreipęsi į VRM. Pastaroji, įvertinusi atsakingų institucijų išvadas, savo ruožtu kreipėsi į prezidentą G. Nausėdą, prašydama priimti sprendimą dėl išimties tvarka čiuožėjai suteiktos pilietybės.
Institucijų vertinimu, M. Drobiazko bendradarbiauja su Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo žmona Tatiana Navka, dalyvauja jos organizuojamuose šokių ant ledo pasirodymuose. Nurodoma, kad tokie renginiai padeda plėtoti Maskvos režimo naratyvą apie „Rusijos pasaulį“ ir stiprinti Kremliaus galią.
Rusijoje gimusiai ir gyvenančiai M. Drobiazko Lietuvos pilietybė buvo suteikta išimties tvarka už nuopelnus sporto srityje.
Pagal Pilietybės įstatymą išimties tvarka suteikta Lietuvos pilietybė iš asmens gali būti atimta ne tik tada, kai jis savo veiksmais kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams, bet ir kai viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams.