Kaip rašoma Prezidentūros pranešime spaudai, kandidatas yra profesionalus teisininkas, turintis ikiteisminio tyrimo pareigūno, teisėjo darbo ir vadovaujamo darbo patirties.
15 metų teisėjo darbo patirtį turintis E. Pašilis teisėjo karjerą pradėjo 1999 m. Ukmergėje. Prieš kelias savaites E. Pašilis Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos pripažintas tinkamu eiti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigas.
Atrankos komisija E. Pašilį apibūdina kaip pasižymintį gerais administravimo įgūdžiais, aukšta profesine kultūra, komunikabilumu, atsakingumu, pareigingumu ir taktiškumu. Komisijos nuomone, E. Pašilis visose situacijose išlieka objektyvus ir sąžiningas, siekia aukštų profesinių standartų.
Teisininko kvalifikaciją E. Pašilis įgijo Lietuvos policijos akademijoje ir Vilniaus universitete, dirbo Ukmergės rajono policijos komisariate Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos jaunesniuoju inspektoriumi, taip pat Mokesčių policijos departamento Vilniaus apskrities skyriuje Kvotos ir operatyvinės veiklos tarnybos inspektoriumi.
E. Pašilis turi ir vadovaujamo darbo patirties – 5 metus vadovavo Ukmergės rajono apylinkės teismui. Teisėjas specializuojasi baudžiamųjų bylų nagrinėjime, o jo darbo kokybės rodikliai yra aukštesni už statistinius apylinkių teismų rodiklius.
Kaip rašoma pranešime spaudai, 42 metų teisininkas nuolat kelia profesinę kvalifikaciją mokymuose Ispanijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, taip pat yra dalyvavęs teismų pirmininkų kvalifikacijos kėlimo programose. Metus yra dirbęs akademinį darbą, kalba angliškai ir rusiškai.
Pagal Prokuratūros įstatymą, generaliniu prokuroru gali būti skiriamas asmuo, kuris yra ne jaunesnis nei 35 metai, yra nepriekaištingos reputacijos, moka valstybinę kalbą, yra Lietuvos pilietis, yra įgijęs aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, turi teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį. Generaliniam prokurorui taip pat būtinas ne mažesnis nei 10 metų stažas dirbant prokuroro, teisėjo ar kitą teisinį darbą.
Minimas kare dėl Ukmergės šilumos ūkio
E. Pašilio pavardė figūravo savivaldybės ir privačių bendrovių kare dėl Ukmergės šilumos ūkio. Jo vaidmuo šioje byloje veikiausiai ir patraukė Prezidentūros dėmesį.
2010 m. Ukmergės rajono valdžia nutraukė šilumos ūkio nuomos sutartį su energetikos įmonių grupės „E energija“ valdoma šilumos tiekimo bendrove „Miesto energija“.
Ukmergės šilumos ūkio nuomos konkursą 2000 m. irgi buvo laimėjusi „E energijos“ grupės įmonė „Energijos taupymo centras“, kuri į šilumos ūkį siūlė investuoti iš viso 8,015 mln. litų. Investicijos buvo viena pagrindinių priežasčių pripažinti įmonę laimėtoja ir pasirašyti su ja šilumos ūkio modernizavimo sutartį.
Tačiau 2010 m. paaiškėjo, kad investicijos padidėjo iki 14,72 mln. litų, bet savivaldybė šiam padidėjimui nepritarė, todėl nutraukė šilumos ūkio nuomos sutartį bei susitarimus dėl šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos.
Visą anksčiau išnuomotą turtą turėjo perimti „Ukmergės šiluma“, bet nuomininkai turto perduoti nesiruošė, todėl savivaldybė kreipėsi į teismą ir jį laimėjo.
Šį prašymą nagrinėjo teisėjas E. Pašilis. Neilgai trukus po sprendimo pas E. Pašilį apsilankė „Miesto energijos“ direktorius Artūras Stravinskas bei jo advokatas.
Kaip rašoma 2010 m. Ukmergės rajono policijos komisariato pranešime, E. Pašilis „pajuto spaudimą bei atsitiktinai pamatė, kad pokalbis įrašinėjamas“, todėl iškvietė policiją. Tuomet buvo pradėtas tyrimas dėl poveikio teisėjui.
Ukmergės rajono savivaldybė tapo pirmąja savivaldybe Lietuvoje, 2010 m. pavasarį nutraukusia šilumos ūkio nuomos sutartį. Tai galėjo imponuoti prezidentei D. Grybauskaitei, kritikavusiai monopolinį šilumos ūkio valdymą Vilniuje.
E. Pašilio sprendimas dar buvo patikrintas ir Aukščiausiame Teisme.
Trečias kartas nemeluos?
E. Pašilis bus trečiasis D. Grybauskaitės kandidatas į generalinius prokurorus. Prieš tai Seimas atmetė Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininkės Editos Dambrauskienės ir Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kandidatūras.
Ar trečias kartas nemeluos? Pats E. Pašilis sako, kad yra pasiryžęs viskam.
„Galbūt yra kažkokia įtampa, bet kadangi pasiryžau priimti šitą iššūkį, esu ryžtingas, tai nesižvalgyčiau. Tai Seimo pasirinkimas – jis bus vienoks arba kitoks. Aš nesureikšminu, kad prieš mane buvo dvi kandidatūros“, - sakė E. Pašilis.
Klausiamas, ar jo biografija neužklius Seimo nariams, teisėjas atsakė neigiamai. Taip jis atsakė ir į klausimą, ar nebus apkaltintas turintis ryšių su Prezidentūros patarėjais.
E. Pašilis sakė turintis prokuratūros darbo viziją, tačiau ją išdėstyti ketina Seimui.
Kuo užkliuvo E. Dambrauskienė ir N. Meilutis?
E. Dambrauskienės ir N. Meilučio kandidatūros Seime kliuvo dėl viešumoje paskleistos informacijos, kuri buvo publikuojama naujienų portale alfa.lt.
Kai kurie Seimo nariai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami ištirti E. Dambrauskienės veiklą Kaišiadorių rajono apylinkės teisme – esą būdama pirmininkė E. Dambrauskienė susimokė su Kauno apygardos teismo pirmininku N. Meilučiu (tai ankstesnis Seimo atmestas kandidatas) ir susidorojo su buvusiu šio teismo teisėju Vytautu Turauskiu, kuris Kaišiadorių rajono apylinkės teisme aptiko pažeidimų dėl lygtinio paleidimo.
Tačiau ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo, nes tam nerasta pagrindo. Seimo narius tai papiktino, mat jie įtarė, jog taip greitai surinkti reikiamos informacijos ir jos įvertinti neįmanoma.
Į dienos šviesą ištraukta ir informacija, kad laikinasis Generalinės prokuratūros vadovas Darius Raulušaitis yra E. Dambrauskienės kurso draugas ir galėjo konsultuoti ją dėl prisistatymo Seime.
N. Meilučio kandidatūra Seime suabejota, kai „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovas Valdas Vasiliauskas metė šešėlį, kad kandidatas į generalinius prokurorus galėjo žinoti apie dokumentų klastojimo atvejį Kauno apygardos teisme, kuriam vadovavo, nors pats N. Meilutis tai neigė.
Prieš teisėjo N. Meilučio kandidatūrą į viešumą išmesta ir nemažai neigiamos informacijos dėl esą prieštaringų sprendimų vienoje byloje, kai „Ūkio bankas“ esą prarado galimybę susigrąžinti 15 mln. eurų iš su Kauno nusikalstama grupuote siejamos verslo bendrovės.
Pasipiktinimo buvo iš Prokurorų profsąjungos, kurios nariai pasipiktino, esą N. Meilutis pristatytas kaip šios prokurorų interesus ginančios organizacijos atstovas.
Kai kurie politikai susidomėjo, kaip prezidentė pasirinko N. Meilučio kandidatūrą, mat pasirodė informacijos, esą kandidatas į generalinius prokurorus yra prezidentės patarėjos Rasos Svetikaitės kurso draugas, nors vėliau ši informacija buvo paneigta.