Į Gulbinų kvartalą atvykusiems Seimo nariams – tikras spektaklis: sugalvojo, ką daryti, kad prie ežero galėtų prieiti visi

Trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisijos ir Aplinkos apsaugos komiteto nariai atvyko į garsųjį Gulbinų kvartalą aiškintis situacijos, kodėl visuomenei atsiranda kliūčių norint patekti į mišką, kuris pagal įstatymą privalo būti atviras visiems. Atvykę parlamentarai iš institucijų išgirdo siūlomą sprendimą, kad visuomenei teisę patekti prie ežero užtikrintų naujo servituto įregistravimas.

Seimo nariams – parodomoji akcija

„Kas čia per jomarkas šiandien pas mus“, – ištarė pro vartelius iš teritorijos išėjęs UAB „Gulbinų turizmas“ vadovas Sigitas Kubilius.

Tačiau atvykus Seimo nariams jo retorika kaipmat pasikeitė, vadovas tapo malonus ir paslaugus. Pasiūlė pažiūrėti teritoriją, nors birželio pradžioje į kvartalą atvykę žurnalistai buvo išprašyti.

Autobusu atvykę parlamentarai jam ir įmonės advokatui Giedriui Justui Baranauskui uždavė daugybę klausimų. Šie vos spėjo į juos atsakinėti.

Dažniausi klausimai, kodėl sudaroma kliūčių patekti į mišką, kaip prieiti prie ežero, ar tikrai poilsio namuose nėra teikiamos poilsio ir nakvynės paslaugos.

Į verslo elito kvartalą atvykusius Seimo narius pasitiko naujai įrengti varteliai. Esą per juos visuomenė galės patekti į mišką. Seimo nariai kvartalo valdytojų prašė užtikrinti, kad jie būtų atrakinti visą parą.

„Kad nekiltų problemų, įrengti papildomi vartai. Jūs matėte – tvarkingi, naujai dažyti varteliai“, – žurnalistams, kartu su Seimo nariais susirinkusiems Gulbinų kvartale, sakė S. Kubilus.

Tiesa, reikia priminti, kad į kvartalą kiek anksčiau atvykus Delfi žurnalistams ir tinklaraštininkui Skirmantui Malinauskui apsaugos darbuotojas aiškino, jog iki tol buvę varteliai atrakinti būna tik nuo 8 iki 18 val. Tačiau Aplinkos apsaugos departamentas vėliau teigė, kad visuomenės patekimas į mišką turi būti užtikrinamas neterminuotą laiką.

Taip pat į kvartalą kartu su kontroliuojančiomis institucijomis atvykę Seimo nariai pasigedo užrašų ir schemos, kurios leistų visuomenei sužinoti, kad praėjimas į mišką laisvas, per kur konkrečiai į mišką galima patekti ir kur galima eiti.

Valstybinės žemės sklypo nuomininko UAB „Gulbinų turizmas“ vadovas S. Kubilius replikavo, kad tokių užrašų įstatymas kabinti neįpareigojo. Ir esą tuo turėtų pasirūpinti Aplinkos apsaugos departamentas.

Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis žurnalistams sakė, kad neįsivaizduoja, kaip nuomotojai užtikrins gyventojų priėjimą tiek prie valstybinių miškų, tiek prie Gulbinų ežero pakrantės. Jis atkreipė dėmesį, kad prie kvartalo teritorijos nėra jokios schemos, kuri leistų žmonėms suprasti, jog į teritoriją galima patekti tik pro įrengtus vartelius.

„Jie turi įvykdyti rekreacinį interesą. Sunkiai tai įsivaizduoju. Daugeliu atveju arba kils konfliktai, arba visur sakys „labai atsiprašom, bet čia ne piliečiams, čia tik tai mums“ ir mes turime didelę problemą“, – teigė A. Stončaitis.

„Ar sunku šiandien čia pastatyti stenduką, kainuojantį iki 100 eurų, kad žmogus susiorientuotų, kad ten yra penki vartai, kur mano teisė yra užeiti į valstybinę žemę? Nėra tokio paprasto dalyko“, – stebėjosi parlamentaras.

Be to, Seimo nariai rado neaukštus kuolelius, žyminčius miško žemę. Anksčiau kvartale jų nebuvo. Jais remiantis galima suprasti, kur baigiasi miško žemė. O tai reiškia – toliau eiti negalima.

Delfi primena, kad Gulbinų kvartalo savininkus, kurie yra turtingiausi Lietuvos verslininkai, galite rasti čia.

Rado sprendimą, kad visuomenė galėtų patekti prie ežero

Kita vertus, Seimo nariams ir kontroliuojančioms institucijoms buvo paaiškinta, kad sklypu prieiti iki ežero nėra galimybės, nes žmonės patekti gali tik į miško žemę. O ji suskirstyta lopinėliais, kurie nesusijungia.

Prieš atvykstant į Gulbinų kvartalą Verkių regioninio parko direkcijoje vyko posėdis, kurio metu Nacionalinės žemės tarnybos vadovas Saulius Mocevičius pasiūlė sprendimą, ką daryti, kad žmonės galėtų patekti prie ežero.

Jo teigimu, galima nustatyti vieną ar kelis servitutus skirtingose sklypo vietose. Tada jais galėtų naudotis visi norintys. Ir taip visi patektų prie Gulbino ežero.

Tiesa, norint, kad tai įvyktų, reikia gauti oficialų Vilniaus miesto savivaldybės kreipimąsi.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas jau žadėjo, kad bus sutvarkyta ežero pakrantė ir visi norintys galės ja naudotis.

Anot NŽT vadovo, šiuo metu siekiama panaikinti žemės sklypo nuomos sutartį, kad vietoj dabar išnuomotų 14,5 ha, būtų išnuomota gerokai mažiau. Tada likusi dalis grįžtų valstybei. Tačiau nuomos nutraukimą UAB „Gulbinų turizmas“ yra apskundęs teismui.

„Keliami klausimai geri. Turim įvairių istorijų. 2002 m. detalieji planai nebuvo tiek detalūs ir išsamūs, kokius mes dabar jau turim. Sklypo kelias yra parodytas detaliajam plane kaip kontūras. Tačiau sprendinio, kad tai būtų kelio servitutas, suteikiantis kitiems asmenims eiti į tą teritoriją, nėra. Detaliajame plane toks sprendinys nebuvo numatytas. Šiuo metu inicijavome sklype esančių statinių eksploatacijai reikalingų dalių nustatymą. Dabar yra išnuomotas visas sklypas. NŽT parengė atskirą brėžinį ir siekia, kad būtų išnuomotas ne visas žemės sklypas. Siekiama, kad būtų panaikinta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis ir išnuomota tik statinių eksploatacijai reikalingos dalys. Visa kita teritorija taptų valstybine žeme, kuri yra neišnuomota. Ir visa visuomenė galėtų naudotis ta teritorija“, – teigė NŽT vadovas S. Mocevičius.

Kol vyksta teismas, S. Mocevičius pasiūlė greitesnį sprendimą, kuris leistų visuomenei per sklypą patogiai patekti į ežero pakrantę. Tam tereikia įregistruoti naują servitutą.

„Jau yra sugrąžinta 3,4 ha miško, į šią teritoriją turėtų būti galima patekti. Turi būti užtikrinta galimybė patekti į miško žemę. Šiai dienai visoje kitoje teritorijoje dar galioja nuomos sutartis, kuri ginčijama teisme. Kito kelio kaip tik pabaigti teisminį procesą mes nematome. Šiandien su Aplinkos apsaugos komiteto pirmininke A. Gedviliene diskutavome, kaip rasti sprendimų, kol neišspręstas teisminis ginčas.

Yra kitas sprendimas. Galbūt būtų verta sėst už bendro stalo su Vilniaus miesto savivaldybe ir aptarti tokią situaciją. Kol nebus peržiūrėtas nuomos klausimas, galima spręsti servituto nustatymo klausimą. Už teritorijų planavimą yra atsakinga savivalda. Jei savivaldybė matytų, kad racionalu prie ežero patekti per išnuomotą valstybinį sklypą, galima organizuoti aptarimą. Jeigu savivaldybė išreikštų tokią valią, galima būtų nustatyti papildomą servitutą, kuris užtikrintų visuomenei patekimą prie ežero, nepaisant to, kad tas žemės sklypas yra išnuomotas. Šiai dienai kelių tinklas yra pažymėtas žalsva spalva. Gavę savivaldybės prašymą galėtume kalbėti apie papildomo servituto nustatymą“, – teigė S. Mocevičius.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas A. Stončaitis tokiai idėjai pritarė ir siūlė veikti greitai: „Yra visuomenės interesas. Parodykit kartu su savivaldybe iniciatyvą.“

S. Mocevičius patikslino, kad svarbu gauti iš savivaldybės oficialų raštą: „Turėtų būti savivaldybės apsisprendimas, kurioj konkrečioj vietoj turėtų būti tas servitutas. Ar reikia vieno ar dviejų kelių. Tada pagal tą iniciatyvą ir būtų parengtas brėžinukas. Ir būtų nustatytas servitutas.“

Savivaldybės atstovė teigė, kad toks pasiūlymas artimiausiu metu bus apsvarstytas: „Dėl servituto tikrai apsvarstysime. Įvertinsime, kas yra to viešpataujančio daikto valdytojas. Iš karto grįžę artimiausiu metu su kolega dėl servituto apsvarstysime. Susiorganizuosime su NŽT susitikimą ir aptarsime, kokios sąlygos galėtų būti.“

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė A. Gedvilienė vylėsi, kad teismuose bus išspręstos dabartinės su kvartalu susijusios problemos. Ji sveikino Nacionalinę žemės tarnybą, kuri jau kreipėsi į valstybinio sklypo nuomininkus dėl sutarties perrašymo, kad būtų perpus sumažintas nuomojamasis plotas.

„Man atrodo, kad teismuose bus atsakyta, kaip spręsti problemas. Bet aš manau, kad NŽT jau padariusi gerus žingsnius būtent dėl to, kad kreipėsi į nuomotojus dėl sutarties perrašymo ir susimažinti tą plotą bene perpus, kad būtų suformuotos tik reikiamos teritorijos statiniams eksploatuoti“, – sakė A. Gedvilienė.

„Tokiu atveju ta tvora būtų visai nereikalinga, mano galva, ir reikėtų ieškoti būdų ją iš viso nuardyti“, – pridūrė ji.

„Gulbinų turizmo“ vadovas nesipriešintų servitutinio kelio įrengimui, bet reikalo tam nemato

Įmonės, kuri nuomojasi valstybinę žemę, vadovas S. Kubilius teigė, kad nei miškininkai, nei nuomininkai nesipriešintų servitutinio kelio įrengimui. Tačiau, pažymėjo jis, toks kelias būtų perteklinis.

„Miškininkai nemato problemos servitutinio kelio, kurio ilgis būtų 3,5 metro“, – sakė S. Kubilius.

„Jis yra perteklinis dalykas, kadangi tie ploteliai susisiekia, ten nematome problemos visiškai. Jeigu savivaldybė įrengs kažkokią infrastruktūrą, tai tada galima kalbėti ir pateisinti servitutinio kelio atsiradimą“, – akcentavo jis.

Šiuo metu, anot jo, per krūmynus, kurie juosia ežero pakrantę Gulbinų kvartale, praeiti neįmanoma. S. Kubilius pridūrė, kad kvartalo šiauriniame krašte yra žemės ploto nuomininkų įrengta aikštelė žvejams ir ilsėtis norintiems gyventojams.

„Dabar į tą šabakštyną tikrai neleisčiau žmogaus, kuris ten susižalos. Ateina puikiausiai vaikai, žino taką, anam šiauriniame gale, kur įrengėme aikštelę“, – teigė S. Kubilius.

„Ir ten puikiausiai sėdi ir vaikai, ir žvejai. Niekas niekada nedarė problemos, kad negalima patekti prie ežero. Tai yra dirbtinai iškeltas klausimas“, – pridūrė „Gulbinų turizmo“ vadovas.

Anot S. Kubiliaus, Gulbinų kvartale šiuo metu įsikūrę 15 pastatų, kurie priklauso privatiems asmenims.

„Tikiuosi, kad sveikas protas ateis į Lietuvą. Tai yra sutarčių, kurios sudarytos prieš 30 metų, laužymas. Sutartis sudaryta 99 metams, ir trečdaliui laiko praėjus mes ją bandome pakeisti“, – sakė S. Kubilius.

Kėlė klausimą dėl apsaugos veiksmų

Galiausiai A. Stončaitis posėdžio metu kėlė klausimą, kodėl taip agresyviai nusiteikusi kvartalo apsauga. Jo teigimu, tai yra Verkių regioninio parko rekreacinė teritorija, kur visuomenė turi teisę lankytis, todėl iš apsaugos tikimasi kitokio veikimo būdo. Jis abejojo, ar tikslinga viešai demonstruoti ginklą. Ir klausė, ar tokiais veiksmais nėra sukeliamos konfliktinės situacijos.

Jau atvykus į Gulbinų kvartalą „Gulbinų turizmo“ vadovas S. Kubilius teigė, kad esą nemalonią reakciją išprovokavo S. Malinauskas ir žurnalistai, kurie, jo žodžiais, atvykdami surengė provokaciją.

„Anksčiau gal ir mažiau [šios teritorijos – red. past.] reikėjo. Dabar visuomenė aktyvesnė, su kitais norais, keičiamės mes visi. Šiandien kalbame apie problemas. Negyvenkim laukiniais laikais. Kažkada turėjom teisines klaidas. Gyvenkim teisinėj valstybėj“, – reziumavo A. Stončaitis.

Seimo narė Agnė Širinskienė teigė, kad sklypo savininkai gudrauja sau įsirengę poilsines, kuriuose esą patys ir gyvena.

„Situacija tokia, kad po galimu poilsiu slepiasi amžinas ir nuolatinis poilsis. Tai yra akivaizdu. Tie pastatai nėra statyti kaip poilsiavietės. Juo labiau gyvena tie patys asmenys. Tiesiog bandoma surasti įstatymo spragas ir paskui jau taip vartytis aiškinant sau palankiai“, – teigė A. Širinskienė.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė A. Gedvilienė teigė, kad šiuo atveju svarbu parodyti, jog valstybė turi stuburą, ir tarnybas ragino veikti principingai.

„Ačiū žurnalistams, kurie kelia problemas į viešumą. Tebūnie tai atspirties taškas sistemines problemas sprendžiant. Savo komitete prisidėsime prie problemų sprendimo, esame įsigilinę į temą. Jau ir priimti sprendimai pasitarnaus šitoj situacijoj. Jau matome, kur galėtume pajudinti ir paieškoti visuomenei atviresnio priėjimo į teritoriją. Yra svarbu, kokia teritorijos paskirtis ir kaip ji yra naudojama. Tikiuosi, kad mes kažkokius sprendimus tikrai rasim ir visuomenei parodysim, kad valstybė nėra bestuburė, bedantė ir tada, kada reikia, mes galime surėmę pečius rasti sprendimus“, – kalbėjo Seimo narė.

Viliui Semeškai situacija priminė garsųjį Vijūnėlės dvarą Druskininkuose.

„Kolegos, aš norėjau priminti kitą istoriją – Vijūnėlės dvaro istoriją. Tada valstybė parodė savo stuburą. Čia vėlgi mes kalbame apie valstybinę žemę – 15 ha, kuria dabar rūpinasi keli privatininkai. Kyla labai daug klausimų, išklausius to, kas yra žiniasklaidoje. Tikiuosi, kad rasime labai svarbius sprendimus dvejais poliais. Viešasis interesas ir privati nuosavybė. Tikiuosi, kad tai nesusikirs, o bus rasti racionaliausi sprendimai“, – dėstė Seimo narys.

Seimo narė Ligita Girskienė taip pat buvo linkusi šioje vietoje ieškoti griežtų sprendimų: „Labai tikiuosi, kad bus duotas stiprus signalas visiems tiems, kurie panašiai elgiasi. Valstybė turi stuburą ir bus imamasi priemonių.“

„Kokios priežastys lėmė, kad ten dingo miškas? Ar ten buvo servitutinių kelių, kurie būtų klypo viduje? Galbūt yra pagrindo kalbėti apie jų atkūrimą, kad žmonės galėtų eiti tiesiai prie ežero, jog nereikėtų eiti aplinkui per šabakštynus“, – į tai, kad praeityje iš sklypo dokumentų dingo miškas, dėmesį atkreipė Seimo narys Jurgis Razma.

Jam pritarė ir A. Stončaitis: „O jums klaustukų nekyla, kodėl tiek laiko buvo miškas – ne miškas. Nors žmonėms nepaaiškinsi, kad tai ne miškas.“

Aplinkos viceministrė Daiva Matusevičiūtė reziumavo, kad yra pagrindo griežčiau reglamentuoti statybų procesą, kad panašiems atvejams būtų užbėgta už akių: „Pajuokaujant galima pasakyti, kad joks teisės aktas dar nesutrukdė statyti sąžiningai. Tą darant tikrai negali niekas sutrukdyti. Kai kuriais atvejais kyla noras kažkaip kitaip interpretuoti. Detalesnių nuostatų esame pasiruošę papildomai priimti.“