N. Venckienę JAV teismuose gina du advokatai, vienas jų dirba nemokamai. Pirmąjį kartą dar kovo 5-ąją N. Venckienės advokatai kreipėsi į JAV teismą su prašymu nebesvarstyti ekstradicijos klausimo. Esą ekstradiciją reikia atmesti, nes visa ši situacija – politinis persekiojimas.
LR Baudžiamajame kodekse įvardyta, kad „Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis gali būti neišduodamas, jeigu asmuo persekiojamas už politinio pobūdžio nusikaltimą“.
N. Venckienės advokatai savo kreipimesi remiasi JAV įstatais, kuriuose taip pat nurodoma, kad „ekstradicija negali būti vykdoma, jei nusikaltimas, dėl kurio prašoma ekstradicijos, yra politinio pobūdžio“. Taip pat teigiama, kad ekstradicijos sutartyje nėra apibrėžta, kas yra politinis nusikaltimas.
Tačiau JAV teisėsaugos atstovų tai neįtikino, šis prašymas buvo atmestas, o advokatams pranešta, kad N. Venckienė bet kuriuo metu gali būti perduota Lietuvos teisėsaugai.
JAV teismą pasiekia ne tik N. Venckienės advokatų laiškai. Į JAV teisėsaugos institucijas jau ne kartą kreipėsi ir pati N. Venckienė, ir jos rėmėjai – teta Audronė Skučienė ir disidentė Felicija Nijolė Sadūnaitė.
Nijolė Sadūnaitė: jūs galite pasirašyti mirties nuosprendį
„Išdavę ją Lietuvos Respublikai, Jūs šiai garbingai Lietuvos dukrai galite pasirašyti gal net mirties nuosprendį“, – tokiais žodžiais balandžio 9-ąją į JAV institucijas kreipėsi Nijolė Sadūnaitė.
Laiške N. Sadūnaitė pasakoja apie šįmet, sausio 13-ąją, Seime pasakytą kalbą, kai jai, minint 27-ąsias Laisvės gynėjų dienos metines, buvo įteikta Laisvės premija. „Premjero paklausiau ir asmeniškai paprašiau iki Vasario 16-osios, mūsų valstybės atkūrimo 100-mečio jubiliejaus minėjimo dienos, atsakyti: Ar valstybės vardu pagrobta ir izoliuota (šioje vietoje N. Sadūnaitė nurodo mergaitės vardą ir pavardę – DELFI) yra gyva, jei mirusi – paprašiau nurodyti jos kapo vietą“, – N. Sadūnaitė teigė laiške.
DELFI primena, kad po šios N. Sadūnaitės kalbos, kurios metu buvo kritikuojami Garliavos įvykiai, Saulius Skvernelis (įvykių metu ėjęs policijos generalinio komisaro pareigas) žiniasklaidai teigė: „Ji turi savo nuomonę, ji tvirtai turėjo nuo pat istorijos pradžios, bet viskas, kas šiandien buvo pasakyta, neatitinka tikrovės. Nė vienas žodis nėra tiesa“.
N. Sadūnaitė savo laiške JAV teisėsaugai Garliavos įvykius lygina su SSSR. „Skausminga tiesa apie Lietuvos pseudoteisingumą man labai primena SSRS buvusią totalitarinę teisėsaugą, kai 1974–1980 m. teko kalėti sovietiniuose lageriuose“, – rašė N. Sadūnaitė.
Ji taip pat primena, kad ne kartą bendravo su popiežiumi Jonu Pauliumi II ir buvo susitikusi su JAV prezidentu Ronaldu Reiganu. N. Sadūnaitė JAV vadina „Didžiąja Amerika“ ir teigia, kad kreipiasi į juos su „paskutiniu pagalbos prašymu“.
Laiško pabaigoje N. Sadūnaitė taip pat pabrėžia, kad 1990 metais jai buvo įteiktas Kalifornijos skyriaus medalis už ilgametę kovą už žmogaus teises, o 1992 m. suteiktas Teksaso miesto garbės vardas.
„Neabejingų Lietuvos piliečių, reikalaujančių Tiesos, piketai nepertraukiamai vyksta kiekvieną mėnesį iki šiol, – laiške teigia N. Sadūnaitė. – Nesulaukusi Lietuvos Respublikos prezidentės atsakymo į klausimą „Ar gyva (nurodomas mergaitės vardas – DELFI)?“, kreipiuosi į Jus, drįsdama prašyti vienintelio dalyko: neišduokite Lietuvos Respublikos teisėsaugai Jūsų šalies teisingumu tikinčios ir pasitikinčios Neringos Venckienės!“
Laišką N. Sadūnaitė pasirašė „su nuolankia pagarba ir malda“.
A. Skučienė: policijos ir valdžios elgesį vertinu kaip nusikaltimą žmogiškumui
Dar vieną laišką JAV institucijoms šių metų pavasarį išsiuntė ir N. Venckienės teta, politinės partijos „Drąsos kelias“ pirmininko pavaduotoja ir politike prisistačiusi Audronė Skučienė.
A. Skučienė laiške prašo nevykdyti ekstradicijos ir suteikti N. Venckienei politinį prieglobstį.
„Neringa Venckienė ilgą laiką pati dirbo teisėja Lietuvos apeliacinėje instancijoje, visiems žinoma kaip sąžininga ir atsakinga“, – laiške teigia A. Skučienė.
Ji pabrėžia, kad Lietuvoje N. Venckienę „persekiojo kaip politikę, bandė su ja netgi fiziškai susidoroti“. „Nesuradusi jokių netinkamų veiksmų, prokuratūra pradėjo užvedinėti sveiku protu nesuvokiamas bylas jos atžvilgiu“, – teigia A. Skučienė ir vardija, esą visa tai prasidėjo po to, kai ji tapo Seimo nare ir pradėjo „viešai reikšti mintis dėl korupcijos“.
„Tapus politike ir pradėjus viešai reikšti mintis dėl korupcijos Lietuvoje, vaikų išnaudojimo, teisėsaugos institucijų korumpuotumo, vaikų lytinio išnaudojimo ir raginimo spręsti šias problemas, ji tapo persekiojama kaip politikė, bandyta su ja susidoroti fiziškai“, – laiške JAV institucijoms teigė A. Skučienė.
Laiške A. Skučienė priminė ir 2012-ųjų gegužės 17-osios rytą, kai pareigūnai paėmė mergaitę iš globėjos Neringos Venckienės namų ir perdavė mamai Laimutei Stankūnaitei. A. Skučienė apkaltino pareigūnus smurtu. „Nors patalpoje buvo įrengtos filmavimo kameros, tačiau policijos pareigūnai jas nusuko, panaudojo smurtą prieš mus visus, esančius kambaryje, ir prievarta išplėšė iš N. Venckienės mergaitę“, – teigė A. Skučienė.
N. Venckienės teta laiške kelis kartus tvirtina, kad yra gegužės 17-osios įvykių liudininkė. „Patvirtinu, kad Neringa Venckienė neatliko jokių veiksmų, ji tik stovėjo, meldėsi ir prašė nenaudoti prievartos prieš vaiką. Tačiau šie jos prašymai buvo neišgirsti ir prieš pačią N. Venckienę bei vaiką buvo panaudota siaubinga brutali jėga, – laiške teigė A. Skučienė. – Esu įsitikinusi, jog nusprendus grąžinti N. Venckienę į Lietuvą, ji bus fiziškai sunaikinta. Aš tokį policijos ir valdžios elgesį vertinu kaip nusikaltimą žmogiškumui.“
A. Skučienė laiške teigia, kad nesutinka nė su vienu N. Venckienei pateiktu kaltinimu. „Matydama Lietuvoje vykdomą tokį „teisingumą“ ir suvokdama šios bylos absurdiškumą, nuolankiai Jūsų prašau suteikti N. Venckienei politinį prieglobstį“, – laiške prašo A. Skučienė.
N. Venckienė nenuleidžia rankų
Nors JAV teisėsaugos atstovai atmetė N. Venckienės advokatų prašymą nutraukti ekstradiciją dėl to, kad tai – „politinis persekiojimas“, N. Venckienė nenuleidžia rankų.
JAV teismą ir toliau pasiekia jos ir jos advokatų laiškai bei prašymai, kuriuose pažymima, kad N. Venckienė „nenori būti grąžinta į Lietuvą, nes baiminasi dėl savo gyvybės“.
Kreipimuose taip pat nurodoma, kiek laiko ir kaip N. Venckienė gyveno JAV. „Šie įvykiai vyko prieš penkerius ir šešerius metus. Nuo to laiko N. Venckienė su sūnumi gyveno, dirbo ir augino savo sūnų Čikagoje“. Pabrėžiama, kad per šiuos metus JAV N. Venckienė nebuvo įsivėlusi nė į vieną incidentą.
Laiškuose taip pat dažnai primenamas gegužės 2012-ųjų 17-osios rytas, kai mergaitė buvo perduota mamai. „Daugiau nei 200 pareigūnų prasiveržė pro beveik 100 protestuotojų“, – teigiama JAV institucijoms pateikiamuose prašymuose.
A. Skučienės laiške JAV teisėsaugai buvo teigiama, kad mergaitės paėmimo rytą prie jų namų Garliavoje atvyko net 240 pareigūnų.
Teismo posėdis vėl nukeltas
Teismo posėdis dėl N. Venckienės ekstradicijos turėjo įvykti birželio 14-ąją. DELFI žiniomis, teisėsaugos pareigūnai nenurodė tikslios posėdžio nukėlimo priežasties.
Gegužės pradžioje Čikagos federalinis teismas suteikė galimybę N. Venckienei ir jos advokatams iki birželio 14 dienos pristatyti teismui papildomus dokumentus. Teisininkė prašo jos neišgabenti į Lietuvą dar metus, kol nebus išnagrinėtas jos prieglobsčio prašymas.
N. Venckienę JAV gina net du advokatai. Vienas jų dirba nemokamai. Tai DELFI patvirtino N. Venckienės sūnus Karolis: „Vienas iš jų – mūsų politinio prieglobsčio advokatas. Iš pradžių mes jam mokėjome, bet kai jis perskaitė visą mamos istoriją, pasisiūlė dirbti nemokamai. O kitam mokame.“
Prašo aukoti pinigus gynybos reikmėms
N. Venckienei atsidūrus kalėjime, jos sūnus internete paskelbė peticiją, kuria siekė sustabdyti Neringos ekstradiciją. Taip pat buvo sukurta platforma, kurioje visi norintieji galėjo paaukoti norimą pinigų sumą gynybos reikmėms teismuose. Nuo kovo 22-osios jau paaukota daugiau kaip 10 tūkst. JAV dolerių.
Tiesa, jis – ne vienas, toje pačioje platformoje prašantis paaukoti pinigų N. Venckienei ginti JAV teismuose. Neseniai buvo įkurta dar viena platforma, kurioje lėšų N. Venckienei siekia asmuo, prisistatęs Jonu Ballu iš Ilinojaus. Jis siekia surinkti 14 tūkst. JAV dolerių, penki asmenys jau paaukojo 1 210 JAV dolerių.
K. Venckus internete taip pat buvo paviešinęs įrašą, kuriuo kreipėsi į žmones prašydamas pasirašyti peticiją neperduoti mamos Lietuvai. Deja, N. Venckienės sūnaus sukurta peticija per 30 dienų surinko 39 957 tūkst. parašų. Tam, kad peticija būtų patvirtinta, reikėjo surinkti 100 tūkst. parašų.
N. Venckienės Lietuvoje pasigesta 2013 pavasarį
N.Venckienės Lietuvoje pasigesta 2013 metų balandį, prieš Seimui panaikinant jos teisinę neliečiamybę. Tų metų gegužės 10 dieną Lietuvos teisėsauga paskelbė jos paiešką. 2018 metų vasario 15 dieną Kauno apylinkės teismas D. Kedžio motiną Laimutę Kedienę ir jos kaimynę Olgą Girdauskienę pripažino kaltomis dėl mažametės L. Stankūnaitės ir D. Kedžio dukros tvirkinimo bei skyrė laisvės apribojimo bausmes.
2018 metų vasario 22 dieną pranešta, kad Lietuvos prašymu N. Venckienė suimta Čikagos mieste. JAV žiniasklaida teigė, kad N. Venckienės išvaizda per šį laiką buvo gerokai pasikeitusi, tačiau jos sūnus tai neigia. „Vienintelis dalykas, kas pasikeitė, – plaukai ilgesni, nei įprasta matyti nuotraukose. O šiaip nei keitė plaukų spalvą, nei perukus nešiojo. Nieko“, – DELFI anksčiau teigė K. Venckus.
Buvusi teisėja ir parlamento narė N. Venckienė balandžio mėnesį davė interviu JAV žiniasklaidai. „Nenoriu kada nors grįžti į Lietuvą,“ – ji sakė interviu tarptautinei naujienų agentūrai „The Associated Press“ iš kalėjimo.
Bėglė pridūrė, kad mielai taptų JAV piliete. N. Venckienė sakė, jog tuo atveju, jeigu būtų išduota, pedofilai į ją taikytųsi tiek dėl jų tinklo demaskavimo, tiek dėl dėtų pastangų atkreipti dėmesį į šią problemą per 2012 metų Seimo rinkimų kampaniją, kai jos partija „Drąsos kelias“ parlamente gavo septynias vietas.
Parsiuntimas į Lietuvą gali užtrukti
N. Venckienei šiuo metu taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. JAV Federalinių kalėjimų biuro puslapyje yra nurodyta, kad ji įkalinta Čikagos metropoliteno pataisos įstaigoje, kurią administruoja ne tik Federalinis kalėjimų biuras, bet ir JAV Teisingumo departamentas.
Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Tomas Krušna anksčiau yra atskleidęs, kad N. Venckienė suimta Čikagoje. Praktika rodo, kad panašūs procesai gali trukti ir metus ar kelerius, todėl konkretizuoti, kada N. Venckienė gali būti grąžinta į Lietuvą, T. Krušna nenorėjo.
N. Venckienės Lietuvoje pasigesta 2013 metų balandį, prieš Seimui panaikinant jos teisinę neliečiamybę. Tų metų gegužės 10 dieną Lietuvos teisėsauga paskelbė jos paiešką.
Iš pradžių N. Venckienei mėginta įteikti šaukimą, buvo parengti įtarimai. Paskui už akių skirtas suėmimas, paskelbta paieška, išduotas Europos arešto orderis, o tada kreiptasi ir į JAV.