Tai buvo jau ne pirmas kartas, kai šis nuteistasis įkliuvo dėl kvaišalų – maždaug prieš dešimt metų jis buvo įkalintas, tačiau žalingų įpročių taip ir nesugebėjo atsikratyti. Maža to, išleistas į laisvę jis apsigyveno sugyventinės namuose, įsivaikino šios dukrą, kurią vėliau ne kartą seksualiai prievartavo ir tvirkino.
„Jis buvo labai nenuspėjamas, besikeičiančios nuotaikos žmogus, nusiramindavo tik tada, kai parūkydavo kanapių, kurias rūkė dažnai, beveik kiekvieną dieną, – sakė vyro sugyventinė. – Taip pat jis mėgdavo žiūrėti pornografinius filmus – juos žiūrėdavo tiek dienos metu, tiek naktį, sakydavo, kad tokiu būdu irgi nusiramina. Būdavo, kad filmus palikdavo neišjungtus, dėl ko dažnai jam priekaištaudavau, sakydavau, jog tokius filmus gali pamatyti vaikai, kurie irgi naudodavosi tuo pačiu kompiuteriu. Mano dukra jį vadino tėvu, nors jis ją tik įsivaikino, net mylėjo jį labiau negu mane.“
Kad vyras seksualiai išnaudoja jos dukrą, moteris sužinojo ne iš karto – tik tada, kai sugyventinį buvo išvariusi iš namų. Tiesa, šis kategoriškai neigė, kad prievartavo ir tvirkino vos devynerių metukų mergaitę, tačiau ši per apklausą, dalyvaujant psichologei, papasakojo, ką ilgą laiką, kai namuose nebūdavo mamos, su ja darydavo „tėtė“.
Mergaitė ilgą laiką buvo prižiūrima medikų ir psichologų, tuo metu prieš ją smurtavęs kaunietis buvo įkalintas Kauno kalėjime.
Kameroje nuėmė „arklį“
Iki išėjimo į laisvę jam buvo likę vos du mėnesiai, kai vieną dieną įkalinimo įstaigos prižiūrėtojai jo gyvenamojoje kameroje nutarė atlikti neplaninę kratą. Jos metu vyrui priklausančiame chalate pareigūnai surado voką, kuriame buvo sukarpyti popieriaus lapukai, o juose impregnuotos psichotropinės medžiagos.
Nuteistasis, kurio vardo ir pavardės negalime skelbti, nes taip būtų galima atpažinti seksualinę prievartą patyrusią mergaitę, ne iš karto pripažino, kad įkalinimo įstaigoje laikė draudžiamas medžiagas.
„Tą dieną buvau kameroje ir kažką rašiau ant lapelio, kai kartu gyvenęs kitas nuteistasis man pasakė, kad nuimčiau „arklį“, – per pirmąją apklausą vyras sakė, jog nuteistųjų žargonu kalbant „arklys“ yra ant virvių surištas siuntinukas, kuris perduodamas per langus. – Tada per kameroje esantį langą pamačiau, kad prie manęs kabo siuntinukas, jį paėmiau, o kitas nuteistas, jį pažiūrėjęs, pasakė, jog suskaičiuočiau – atidaręs siuntinuką pamačiau, kad jame yra vokas su daug sukarpytų popieriaus lapelių. Suskaičiavau – jų buvo daugiau nei 100.“
Vyras sakė, kad kameroje gyvenęs kitas nuteistasis vėliau liepė šiuos lapelius paslėpti, todėl dalį jų jis padėjo po staltiese ant stalo, o kitus įsidėjo į voką ir įsikišo į chalato kišenę.
„Nežinojau, jog tai buvo narkotinės ar psichotropinės medžiagos, tik po maždaug savaitės paklausiau kito nuteistojo, kas galėjo būti tie lapeliai, kuriuos pareigūnai rado mano chalato kišenėje, – neįtikinamą versiją pareigūnams pateikė nuteistasis. – Jis man paaiškino, kad tai galėjo būti narkotinės ar psichotropinės medžiagos, nes kituose kalėjimuose tai yra labai populiaru. Tada supratau, kad kameros draugas šias medžiagas gavo iš savo bendrininkų, kurie buvo tuo metu atvežti į Kauno kalėjimą teismo posėdžiams.“
Vis tiek išėjo į laisvę
Vėliau nuteistasis pakeitė savo poziciją – prisipažino, kad popieriaus lapelius su impregnuotomis psichotropinėmis medžiagomis įsigijo pats ir jie buvo skirti tik jam pačiam: „Ketinau juos suvartoti, niekam neketinau jų platinti.“
Iš kur juos gavo, nuteistasis taip ir neišdrįso pasakyti. Tuo metu ekspertai, ištyrę popieriaus lapelius, nustatė, kad juose yra impregnuota psichotropinė medžiaga – sintetinis kanabinoidas MDMB-4en-PINACA.
Įkalinimo įstaigoje padarytas nusikaltimas nuteistajam neužkirto kelio netrukus išeiti į laisvę, o jam iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė vyrui neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės.
Teismo teigimu, duomenų apie priklausomybių ligų ar psichiatrinį gydymą byloje nėra, vyras kaltę pripažino ir šiuo metu dirba, o bausmės tikslais yra siekiama ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, teisingiausia jam yra skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą.
Teismas nutarė, kad vyras per dešimt mėnesių į valstybės biudžetą privalės sumokėti 36 MGL (1 800 eurų) baudą, o Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdyboje saugomos psichotropinės medžiagos turės būti sunaikintos.
