Tai jis pasakė pašiepdamas vėluojančią Rūtą Vanagaitę, kurios knyga „Jis“ eteryje ir buvo aptariama.
„Kaip galima sakyti apie vyrus, kad, kaip galvojo autorė, mes esame paprasti, bejausmiai ir primityvūs. Kaip ji nustebo, staiga suvokusi, kad mes tokie nesame. Kažkaip, žinote, pagalvoji sau elementariausiai žmogiškai – visi pagrindiniai žmonijos klasikos kūriniai (ar imtume tapybą, ar skulptūrą, ar muziką, ar tą pačią prozą, technologinius, medicininius, akademinius išradimus), visų autoriai yra vyrai, kažkodėl. Bet absoliučios daugumos. Vyrai viską atrado. Vyrai gavo daugiausiai Nobelio premijų. Vyrai daugiausiai visko pastatė“, – tikino G. Drukteinis.
Kartu jis aiškino visada, kalbėdamas panašiomis temomis, mėgstantis paminėti tokį pavyzdį – apžvelkite aplinką, kad ir kur būtumėte, ir pagalvokite, kas objektus aplink Jus sukūrė.
„Patikėkite, viskas, ką Jūs matote, viską sukūrė vyrai. Ar tai būtų architektūriniai interjeriniai sprendimai, ar technologiniai elementai, ar apranga. Stalas elementariausias, prie kurio dabar sėdite, automobilis – viskas yra vyrų kūrinija. Ir, pagalvoji, vis tiek mes kažkodėl esame primityvūs, bejausmiai, paprasti. Man truputėli kertasi su logika toks tvirtinimas“, – juokdamasis laidoje sakė G. Drukteinis.
Vyrai kuria, moterys esą tik vertina
DELFI jis aiškino galintis šia tema pasakyti dar daugiau ir savo žodžių tikrai neišsižadantis. Esą ir aprangą, ir kosmetiką, ir aukštakulnius batelius sukūrė vyrai, ir kelius valo ar tiesia būtent jie.
„Pagrindžiu savo teiginius elementariausiais istoriniais faktais – visi pagrindiniai atradimai (ar geografiniai, ar techniniai, ar akademiniai) yra vyrų. Tarp Nobelio premijų laureatų, jei priskaičiuosime ir moterų suaktyvėjimą pastaraisiais 3 dešimtmečiais, vis tiek moterys nesudaro daugiau kaip 15 proc.
Praktiškai visa buitis, pradedant automobiliais, o baigiant rašomuoju stalu, lempa, viskas vis tiek sukurta vyrų. Aišku, aš visada pabrėžiu, kad moterys įkvėpė vyrus tai sukurti ir joks vyro pasiekimas ar pergalė yra nieko verta, jei to neįvertino moteris. Tačiau pagrindinis autorius visada vis dėlto yra vyras“, – įsitikinęs G. Drukteinis.
Pasaulis – vyrų sukurtas vyrams
G. Drukteinis neigia, kad tokie jo pasisakymai seksistiški ir ragina tiesiog pažiūrėti tiesai į akis.
„Aš tiesiog žiūriu elementariems faktams ir realybei į akis. Norint įžvelgti seksizmą ar tipo neapykantos kurstymą, aišku, jį galima įžvelgti kiekviename buitiniame veiksme, bet, jei objektyviai pažiūrėtume į mūsų aplinką, taip yra“, – konstatavo jis.
Anot G. Drukteinio, ir geriausi pasaulio kulinarai, ir muzikantai, ir dirigentai yra vyrai.
„Aš net neįsivaizduoju, ar būna moterų dirigenčių, – aiškino jis, tačiau priminus, kad galime didžiuotis dirigente lietuve Mirga Gražinyte-Tyla, pridūrė, kad jų gal ir yra kelios ar keliasdešimt, tačiau esmė nuo to neva nekinta.
Laiko atsilikimo požymiu
Šios laidos klausiusi Lietuvos politikė ir visuomenės veikėja Marija Aušrinė Pavilionienė DELFI sakė tikrai negalinti su tokiomis mintimis sutikti ir aiškino mananti, kad tai tiesiog G. Drukteinio atsilikimo požymis.
„Per mažai skaitė apie moterų judėjimą, apie moterų išnaudojimą, kovą už savo teises. Jis teisus tuo, kad iki 19 a. visuomenę valdė vyriškoji giminė. Moterims nebuvo leidžiama studijuoti, jos neturėjo įvairių socialinių teisių. Savaime suprantama, kad jos galėjo būti tik vyrų pagalbininkės ir namų šeimininkės, vaikų gimdytojos ir žmonos. Joms tiesiog nebuvo suteiktos teisės ar lygios galimybės su vyrais, todėl sakyti, kad vyrai yra intelektualesni ar gabesni, yra tiesiog ribotumo požymis“, – įsitikinusi ji.
Pasak M. A. Pavilionienės, vyrai tiek nebūtų pasiekę, jei šalia nebūtų buvę moterų, kurios atliko visus namų priežiūros ir vaikų auginimo darbus.
„Labai lengva išnaudojant vieną lytį kopti į aukštumas“, – konstatavo pašnekovė.
Laikas, kai prasidėjo pokyčiai
Nuo 20 a. pradžiose, pastebi ji, prasidėjo moterų išsilaisvinimas ir judėjimas, kuris ir demaskavo išnaudojimą.
„Kodėl yra posakis, kad vyras – galva, o moteris – kaklas? Moterys viską sukuria, net pataria vyrui, į kurią pusę sukti galvą. Moterys yra pamatas, ant kurio yra galva. Labai lengva galvai, kai esi aptarnautas visomis prasmėmis“, – sako ji.
M. A. Pavilionienės teigimu, 20 a. prasidėjo moterų istorijos archeologija, kai buvo atkasami talentingų moterų gyvenimai ir parodoma, ką jos sukūrė – slapta, tylomis, atokvėpio nuo rūpesčio namais metu.
„Ta pati Harriet Beecher-Stow, kuri parašė „Dėdės Tomo trobelę“. Ji rašė šį romaną po dienos darbų, užmigdžiusi vaikus. Rašė naktimis. O tai pirmasis romanas, demaskavęs rasinę nelygybę ir juodaodžių išnaudojimą. Tai parašė moteris“, – pabrėžė ji.
Pastebi, kad pranoksta vyrus
Anot M. A. Pavilionienės, vyrai be moterų niekada negyveno, jas išnaudojo ir nesuteikė sąlygų „prasimušti“, o dabar, mano ji, jie paprasčiausiai bijo moteriškos lyties asmenų konkurencijos.
„Lyčių raida ir visuomenės vystymasis įrodė, kad moterys iš karto sugeba dirbti kelis darbus ir puikiai, ko vyrai negali. Ir prižiūrėti namus, ir vaikus, ir vyrą, ir dar bandyti profesinėje srityje tobulėti. Remiantis evoliucijos teorija, moteriška lytis savyje išugdė šį gebėjimą, nes jai reikėjo išlikti“, – sakė pašnekovė.
Taip kad, mano ji, moterys pranašesnės visomis prasmėmis, todėl vidutiniškai ir gyvena 7 metais ilgiau.
„Todėl moteriška lytis yra stiprioji lytis, o silpnoji lytis yra vyrai, kurie dabar nyksta“, – pastebėjo M. A. Pavilionienė.
Neatlygintinai naudojasi moterų darbu
Savo ruožtu Lygių galimybių plėtros centro atstovė, lygių galimybių ekspertė Margarita Jankauskaitė pastebi, kad niekada nebūna taip, kad tik vienas genijus kuria stebuklus.
„Mūsų įsivaizdavimas, kas buvo sukurta ir yra reikšminga, egzistuoja ne pats savaime, o yra formuojamas dalykas. Galime svarstyti, kas nusprendžia, kad vieni faktai patenka į istoriją ir vertinami kaip labai reikšmingi, o kiti – ne. Daugybė vyrų, kurie minimi istorijoje, it taisyklė, neatlygintinai naudojasi moterų darbu – šeimos, globos. Mes to neprisimename ir laikome, kad tie vyrai patys savaime kūrė ir buvo tokie genialūs“, – įžvalgomis dalijosi ji.
Todėl ir aiškinti, kad vieni visuomenėje yra labai reikšmingi, o kiti štai niekuo neprisidėjo, negalima ir to graudu klausytis, mano pašnekovė.
Įvardijo konkretų pavyzdį
Pasak M. Jankauskaitės, jei pavyzdžiu paimtume, tarkime, dailės istoriją, akivaizdu, kad ji parašyta labai šališkai.
„Tos moterys, kurios savo laiku buvo labai žinomos, tiesiog nepatenka į vadovėlius, iš kurių paskui mokomasi. Todėl ir susidaro įspūdis, kad moterų menininkių nėra buvę. Labai gerai prisimenu atvejį, kai teko lankytis Vokietijoje, moterų muziejuje, kur buvo pristatoma paroda „Viena tauta – du likimai. Vokietijos moterų istorija nuo 1945 iki 1995 m.“.
Tos parodos kuratorius iškėlė uždavinį pažiūrėti, kaip šis laikotarpis atspindimas moksleivių vadovėliuose. Vienas labai įdomus faktas – kadangi tai yra tėvynės istorija, ji aprašoma labai detaliai, su pavardėmis, tiksliomis datomis, tačiau tas laikotarpis, kai Vokietija pralaimėjo karą ir buvo keliems metams pašalinta iš Jungtinių tautų, buvo apibrėžtas vienu sakiniu: „Balta dėmė Vokietijos istorijoje“.
Tada buvo pasigilinta, kas vyko, pasirodo, tai buvo tas sudėtingas pokario laikotarpis, kai ekonomika sugriauta, reikia valyti griuvėsius ir galvoti, kaip tautą prikelti naujam gyvenimui. Kas viso to ėmėsi? Moterys. Jos tos griuvėsius grėbė rankomis, nes technika buvo sugadinta, turėjo ir ūkį prikelti, ir vaikus užauginti, nes vyrai tuomet buvo arba sužaloti, arba įkalinti, arba žuvę. Tu gali tą laikotarpį traktuoti kaip baltą dėmę arba kaip heroizmo laikotarpį“, – kiek svarbus požiūris, aiškino ekspertė.
Būtent moterys, tikino ji, tuomet ir paklojo pamatus klestinčiai valstybei, kokia Vokietija laikoma dabar.
Vadina nesąmonėmis
„Tad pasakymas, kad moterys niekuo neprisideda – labai ciniškas. Žiūrint globaliai, moterys padaro daug daugiau nei vyrai, tačiau bėda, kad tai nėra matoma ar vertinama, leidžiama sau paisyti tokias nesąmones viešoje erdvėje“, – G. Drukteiniui apeliavo ji.
Pasak M. Jankauskaitės, tokie pasakymai rodo, kad lygybės procesas dar nėra įvykęs, nesame pasiekę norimo rezultato.
„Tokie pasakymai rodo, kad tam tikros kategorijos vyrai moterų nelaiko visaverčiais žmonėmis. Mes pradėjome garsiau apie tai kalbėti, bet tas baigtinis rezultatas, kurio tikėtasi, nepasiektas“, – tikino ekspertė.
Jos teigimu, patriarchališkumo viešoje erdvėje vis dar yra labai daug, nors tam tikra pažanga ir pastebima.
„Vien visos pramoginės laidos, kai tu matai, kaip formuojami vyro ir moters įvaizdžiai. Moterų skaičius parlamente nesiekia nė ketvirtadalio, turėsime tik vieną penktadalį – tai nepaprastai maži skaičiai, kurie visiškai neatitinka bendrų tendencijų. Žmogus, kuris tyčiojasi iš moterų ir etninių mažumų, homoseksualių asmenų gali tapti didelės valstybės prezidentu. Mes tiesiog matome, kad dar reikia labai daug padaryti, kad lyčių lygybė taptų faktu mūsų gyvenime“, – pastebi ji.
Įgyja naujas formas
M. Jankauskaitės teigimu, patriachalizmą labai sunku išgyvendinti, jis įgyja naujas formas, tampa tarsi modernesnis, ne toks grubus, bet vis tiek egzistuoja.
„Kai taip įsivaizduojama ir traktuojama, formuojama nuostata, kuri sako, kad tarsi moterys yra visiškai nesvarbūs visuomenės nariai. Tokiu atveju nebandoma sudaryti net faktinių galimybių, kad moterys ir vyrai yra lygiaverčiai savo kūrybinį potencialą realizuoti.
Įsivaizduokime tokią Lietuvą – egzistuoja tokia nuostata, kad moterys yra nesvarbios, nes vyrai genijai ir viską padaro, bet, pažiūrėkime, kas vyksta. Lietuvoje moterys yra daug labiau išsilavinusios, 65 proc. visų magistrantų yra moterys, 60 proc. visų daktaro laipsnį turinčių žmonių – taip pat. Tai, jei mes taip traktuojame, kad jų potencialas yra nesvarbu, žiūrėkite, kaip švaistome visą tą tautos protą“, – atkreipė dėmesį ji.
Namuose dirba 5 kartus daugiau
M. Jankauskaitė pabrėžė, kad vyrai kone visais laikais turėjo privilegiją nesirūpinti šeima, neatlikti reprodukcinio darbo, tačiau galėjo turėti šeimą, nesijausti vienišais.
„Labai paranku, kai kažkas rūpinasi tavo buitimi, emocine būkle, o tu gali neprarasdamas laiko realizuoti savo kūrybinius sumanymus. Tuo metu moterims užkraunama visa buitis. Lietuvoje tai ypač nesubalansuota, kažkur 5 kartus daugiau krūvio tenka moterims. Turėdami tą omenyje, tačiau matydami, kad yra nemažai moterų, kurios labai daug pasiekė savo gyvenime, galime įsivaizduoti, kiek joms daugiau įdėti pastangų, darbo, kad visuomenė jas pripažintų“, – pagalvoti apie tai ragino ji.
Anot M. Jankauskaitės, ir kalbant apie atlygį dažnai sakoma, kad moterys esą uždirba, tarkime, 15 proc. mažiau, tačiau ekspertė pastebi, kad čia klaidinga pati formuluotė.
„Jos uždirba, tačiau joms nesumoka“, – konstatavo ji.