Į laidotuves – be gėlių, bet su vokeliu: kiek pinigų reikėtų skirti artimiesiems

Mirusį artimąjį į paskutinę kelionę norisi palydėti ypatingai. Paskutinį kartą atiduoti jam viską, kas gražiausia, todėl visada buvo nešamos didžiausios puokštės, krepšeliai, vainikai. Tačiau vis dažniau pasigirsta amžinybėn iškeliavusio artimųjų, o kartais ir pačių velionių prieš mirtį išreikštas pageidavimas į laidotuves ar tiesiog pagerbimą ateiti vos su vienu kitu gėlės žiedeliu arba apskritai jų nenešti. O gėlėms skirtus pinigus paaukoti labdarai arba artimiesiems paremti.

Kad vyrauja tokios tendencijos, patvirtina ir „Rinkos aikštės“ kalbinti pašnekovai. Tiesa, iki labdaros dar neužaugome, bet paremti velionio artimuosius nevengiame.

Tendencija aiški

Kėdainiuose įsikūrusių laidojimo namų „Gedulo sala“ vadovas Ramūnas Petkevičius sutinka, kad situacijos, kai prašoma nenešti vainikų, krepšelių, didelių gėlių puokščių ateinant pagerbti mirusiojo, dažnėja. Tačiau žmonėms su tuo susitaikyti vis dar nėra lengva.

„Aišku, taip nėra, kad žmonės visiškai neneštų gėlių, bet šiokia tokia tendencija tikrai yra, – patvirtina laidojimo namų vadovas. – Manau, tai yra racionalus žmonių požiūris – nešvaistyti pinigų gėlėms, nes vis tiek, kad ir kaip bebūtų gražu, po kelių dienų jų neliks, o pinigėlius artimieji panaudos kažkam racionaliau.“

„Mano nuomone, žmonės tampa sąmoningesni ir taip elgdamiesi (nenešdami gėlių – red.) stengiasi apsaugoti gamtą“, – svarstė taip pat Kėdainiuose esančių laidojimo namų „Saulėlydžio namai“ direktorė Lina Pažusienė.

Tiesa, abu pašnekovai sutiko, kad pinigai vienareikšmiškai skiriami artimiesiems, bet ne labdarai. O paklausti, kiek derėtų pinigų dėti į voką, sakė, kad jokių nerašytų taisyklių ar nurodymų nėra.

„Tikrai negalėčiau pasakyti, nes nėra jokios taisyklės ar, pavadinkim, moralinės normos, kiek pinigų reikėtų skirti artimiesiems. Tai, manau, kiekvieno požiūris ir galimybės, kaip jis įsivaizduoja pagalbą artimojo netekusiai šeimai“, – kalbėjo R. Petkevičius.

„Tokių taisyklių, kiek reikėtų skirti pinigų artimąjį praradusiai šeimai, nėra. Tiesiog kas kiek gali, tas tiek ir įdeda“, – pridėjo L. Pažusienė.

Vietoj gėlių – žvakės

Gėlių padėjimas – vienas iš seniausių ritualų, skirtų pagerbti mirusįjį. Taigi, kaip dabar, kai prašoma jų nenešti, tinkamai reikėtų atiduoti pagarbą mirusiajam?

„Bet kokiu atveju vieną ar du žiedus žmonės, ateidami pagerbti mirusiojo, atneša. Čia daugiau kalbama apie didelius vainikus, krepšelius, puokštes. O tą žiedelį ir vokelį vis tiek atneša, nėra taip, kad ateitų visiškai tuščiomis rankomis. Tai, mano nuomone, ir yra pagarba, kurią žmonės išreiškia“, – įsitikinęs „Gedulo sala“ vadovas.

„Saulėlydžio namų“ direktorė pastebėjo ir kitą naujovę.

„Dabar labai dažnai neša žvakes. Tiesiog uždega žvakę ir ją atneša“, – kalbėjo L. Pažusienė.

Vis tik ne visiems yra priimtina į laidotuves ar pagerbti mirusiojo ateiti be gėlių. Taigi ar yra kokios nors nerašytos etiketo taisyklės, kokias gėles, vainikus, puokštes nešti, o kada apskritai jų reikėtų atsisakyti?

„Tokio etiketo nėra. Tai tradicijos klausimas. Bet kokiu atveju, gėlė, nepriklausomai nuo jos rūšies, dažniausiai yra nešama balta. Tačiau kažkokio reglamento bent jau aš nesu girdėjęs. Aišku, būna prašymų, kad pradinį velionio papuošimą padarytume ir ne baltomis, o kokiomis nors kitokiomis gėlėmis, bet vis tik dar vyrauja baltos“, – pažymėjo R. Petkevičius.

Jo nuomonei pritaria ir L. Pažusienė.

„Vainikų, galima sakyti, jau niekas ir nebeneša, o gėlių, jeigu kas ir atneša, tai dažniausiai baltas. Manau, priklauso ir nuo žmogaus amžiaus, kokios gėlės yra atnešamos“, – svarstė pašnekovė.

Vainikų ir krepšelių atsisakyti sunku

Laidojimo ceremonijų organizavimo sistemos „Rekviem“ kokybės konsultantės Rūtos Cimarmanaitės teigimu, į laidotuves nešti gėles ir vainikus yra gan įprasta mūsų šalyje, tačiau keičiantis laidojimo tradicijoms, kai į atsisveikinimą su velioniu žvelgiama vis laisviau ir atviriau, atsisakoma anksčiau įprasto kelių dienų šarvojimo, naktinio budėjimas prie mirusiojo kūno, raudų, atsisakoma ir gausaus gėlių kiekio.

„Žmonės vis labiau supranta, kad atsisveikinimas yra skirtas pagerbti, prisiminti velionį, bet ne pasirodyti prieš gimines, kaimynus ar įtikti jiems, – pažymėjo pašnekovė. – Skirtinguose Lietuvos regionuose skiriasi ir papročiai. Didžiuosiuose miestuose žmonės vis dažniau renkasi įvairesnes atsisveikinimo erdves. Tad natūralu, kad atsisakoma ir didelių vainikų, mirusiojo artimieji renkasi baltų gėlių žiedus, paprašo, kad ateinantieji atsisveikinti neneštų jų daug.“

Anot konsultantės, prašoma nenešti vainikų, jei palaikai kremuoti. Tai ypač svarbu, jei artimieji kremuotus palaikus urnoje talpina į kolumbariumo nišą arba laikinai saugo urną namuose.

„Prie kolumbariumų nėra, kur padėti vainikų. Dėl šios priežasties kartais prašoma, jog ateinantieji visai neneštų gėlių. Tiesa, kartais paprašoma atnešti konkrečios gėlės žiedų, kad laidotuvių stilius atrodytų taip, kaip norėjo velionio artimieji ar pageidavo velionis, – pastebėjo R. Cimarmanaitė. – Vis dėlto ne visada prašymo paisoma. Kai kuriems žmonėms nėra priimtina eiti į laidotuves be vainiko ar krepšelio. Tai ilgametė tradicija, todėl jos atsisakyti nėra paprasta.“

Aukų dėžutės

Kalbant apie aukas ar finansinę paramą artimiesiems, R. Cimarmanaitė atkreipė dėmesį, jog kai kuriuose laidojimo namuose yra pastatomos aukų dėžutės, tai yra priimtinas ir normalus dalykas.

„Vis dėlto kol kas daugeliui įprasta auką vokelyje paduoti tiesiogiai artimiausiam velionio žmogui. Žinoma, tai nėra privaloma. Toks gestas parodo siekį bent finansiškai palengvinti artimųjų laidotuvių rūpesčius. Kai kuriems ši pagalba yra labai reikšminga, – sakė kokybės konsultantė. – Nėra nustatytos sumos, nes aukojama pagal galimybes. Finansinė parama artimųjų skausmo negali palengvinti, tačiau padeda išspręsti bent dalį tuo metu užgriuvusių rūpesčių ir susitelkti tik į atsisveikinimą su mirusiuoju.“

Paklausta, ar prašymas nenešti gėlių dažniau būna artimųjų ar pačių velionių prieš mirtį išreikštas pageidavimas, pašnekovė teigė, jog artimieji patys aukos tikrai neprašo.

„Nebent kokiu išskirtiniu atveju, kai labai sunki finansinė situacija. Jei laidojimo namai turi aukų dėžutę, pasitaria, ar norės ją naudoti“, – paaiškino konsultantė.

Prie urnos – žiedai, prie karsto – krepšeliai ir vainikai

Žinoma, tradicija atnešti gėles ir padėti prie velionio karsto ar urnos yra labai sena pagarbos mirusiajam išraiška. Mūsų šalyje, kaip jau minėjo ir prieš tai kalbėję pašnekovai, įprasta atnešti baltų gėlių, pagal papročius – lyginį jų skaičių. Tačiau keičiantis laidojimo tradicijoms, keičiasi ir šis ritualas.

„Pastebime, kad sutrumpėjus atsisveikinimo laikui, artimieji skiria laiko pabendrauti tarpusavyje ir pagerbti mirusiojo atminimą prisimindami akimirkas jam esant gyvam. Laidojimo salėje rodomos nuotraukos, skamba velioniui patikusi muzika. Tačiau kiekvienas atsisveikinimas yra savitas ir įsimintinas“, – apie nežymiai besikeičiančias laidotuvių tradicijas pasakojo R. Cimarmanaitė.

Ji taip pat pabrėžė, jog ne kokios nors taisyklės, bet nusistovėjusios tradicijos lemia, kada kokias gėles labiau tinka nešti mirusiajam. O jei artimiesiems kyla kokių nors klausimų, laidotuves organizuojančių įmonių atstovai visuomet gali patarti.

„Tiesa, yra nerašytos taisyklės, kad prie kremuotų palaikų urnoje labiau tinka nešti skintas gėlės, o vainikus ar krepšelius – jei laidojama įprastai. Tam turi įtakos ir kapas, nes jei laidojama karste, kapas yra gerokai didesnis ir jam papuošti naudojami masyvesni papuošimai“, – patikslino kokybės konsultantė.

Ateities laidotuvės be gėlių?

„Gedulo salos“ vadovo teigimu, laidotuvių tradicijos ir mados keičiasi labai po truputį. Tačiau svarstė, kad ateityje gali būti ir taip, jog pagerbti mirusiojo ar į laidotuves eisime apskritai be gėlių.

„Kad visiškai be gėlių, abejočiau. Bet, kad jų kiekiai pastebimai mažėja, tai yra faktas. Pavyzdžiui, prieš 7–8 metus laidotuvėse vainikų vidurkis būdavo 3–5, o dabar tie skaičiai ženkliai mažėja“, – pabrėžė R. Petkevičius.

Galimybės, kad ateityje pagerbti velionį eisime be gėlių neatmeta ir „Saulėlydžio namų“ direktorė.

„Visko gali būti, nes dabar jau tokios tendencijos yra. Jeigu, tarkim, būna urnos, tai neša kelias rožes ir vokelius“, – sakė L. Pažusienė.

Su prieš tai išsakytomis nuomonėmis sutinka ir R. Cimarmanaitė.

„Veikiausiai artimoje ateityje tikrai taip nebus. Šioje srityje tradicijos keičiasi labai pamažu. Einantiems į laidotuves tikrai nėra smagu eiti tuščiomis. Gėlėmis išreiškia pagarbą. Galbūt po daugelio metų, kai visus kremuotus palaikus urnoje talpinsime tik į kolumbariumus, gėlių ir nebenešime“, – ateities prognozėmis dalijosi kokybės konsultantė.