Į laisvę paleistas prekyba poveikiu įtariamas Narbutas: aš padėjau Lietuvai sutaupyti iki 2 mln. eurų

Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį nutarė į laisvę išleisti prekyba poveikiu įtariamą Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentą Šarūną Narbutą.

Ikiteisminio tyrimo teisėjas nutarė Š. Narbutui skirti namų areštą, ši kardomoji priemonė bus taikoma mėnesį. Teismas jam taip pat nurodė nuo 22 iki 6 val. būti namuose. Be to, įtariamajam skirtas draudimas bendrauti su tam tikrais asmenimis, tarp jų – ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) bei jai pavaldžių įstaigų darbuotojais.

Suėmimo Š. Narbutui neprašė skirti ir ikiteisminiam tyrimui dėl daugiau kaip 300 tūkst. eurų kyšio gavimo vadovaujantis Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Jasaitis. Tiesa, jis prašė įtariamajam namų areštą skirti maksimaliam įstatyme numatytam trijų mėnesių laikotarpiui.

„Teismas motyvavo, kad reikia atlikti ikiteisminio tyrimo metu nurodytus veiksmus, mano prašyme taip ir buvo nurodyta, kad ne visi liudytojai yra apklausti, ne visa paimta informacija yra paimta“, – apie teismo sprendimą sutrumpinti namų arešto terminą kalbėjo G. Jasaitis.

Prokuroras taip pat pabrėžė, kad tyrimo metu toliau bus tiriamos sudaryto sandorio studijos: „Sandorio studijos dar bus atliekamos, gavus visus būtinus dokumentus, kadangi iki vakar dienos turėjome informacijos tik iš kelių įstaigų, nematėme viso vaizdo.“

Anot prokuroro, Š. Narbutas per apklausą „nedavė parodymų, tik trumpą paaiškinimą parašė“.

Įtarimus pavadino susidorojimu

Draudimą nebendrauti su SAM ir jai pavaldžiomis institucijomis į laisvę paleistas Š. Narbutas nurodė vertinantis kaip tyrėjų eksperimentą: „Atrodo, kad dėl bet kokios Lietuvoje teisėtai vykdomos veiklos gali būti, kad pas tave pasibels ir suims. Nors esu teisininkas, bet ne toje srityje specializuojuosi, iš tikro per tą laiką pamačiau, kad baudžiamojoje teisėje gali ateiti ir sulaikyti žmogų 48 valandoms, net neišeina to apskųsti. Mes bandėme apskųsti šį sulaikymą, bet terminai nenurodyti, kada bus išnagrinėta. Kaip suprantu, ši istorija dabar tęsis pusę metų, metus laiko ar ilgiau. Manau, kad nėra jokios nusikaltimo sudėties.“

Š. Narbutas pažymėjo, kad pinigai, dėl kurių jam pretenzijų turi teisėsauga, yra komercinio atstovavimo atlygis, grįstas sudaryta sutartimi. Be to, jis pabrėžė, kad turi individualios veiklos pažymą ir nurodė, jog nepripažįsta jam pareikštų įtarimų – esą dėl jo tarpininkavimo įsigyjant regentus Lietuva sutaupė nuo 600 tūkst. iki 2 mln. eurų.

„Visi vertino, kad aš tarpininkavau tai įmonei, iš kurios buvo įsigyti regentai, – kalbėjo Š. Narbutas. – Šioje vietoje noriu pasakyti, kad būtent šie 300 tūkst. regentų, dėl kurių ir yra šis tyrimas pradėtas, Lietuva juos įsigijo ženkliai pigiau nei visos kitos valstybės – lietuviai įsigijo už 17 eurų, kiti – nuo 20 iki 24 eurų. Ir skaičiuojant tuos kiekius, Lietuva sutaupė nuo 600 tūkst. iki 2 mln. eurų, o mano atlygio dalis buvo skirta iš tiekėjo dalies.“

Š. Narbutas tikino, kad mokesčius už gautas pajamas būtų sumokėjęs kitais metais, kaip ir privalu pagal įstatymą, tai jis buvo nurodęs ir bankui, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Š. Narbutas prisipažino, kad svarsto galimybę trauktis iš POLA prezidento pareigų, taip pat ir stabdyti bet kokią visuomeninę veiklą, o situaciją, kai jam buvo pareikšti įtarimai, vadino susidorojimu.

„Manęs niekas neklausė, ar tai atlieku už užmokestį, ar ne už užmokestį, čia turbūt ir yra epizodas, kad už šį agentavimą gavau užmokestį, o už kitus – ne, nes tai buvo pirmas kartas“, – sakė Š. Narbutas.

Jis pabrėžė, kad sutartį su užsienio bendrove buvo sudaręs dar kovo 1 d., o kuo skubiau įsigyjant regentus tarpusavyje konkuravo daugybė Europos Sąjungos šalių.

„Tai nebuvo mano vienintelė ministerijai siūlyta įmonė, buvo ir daugiau“, – jis teigė, kad SAM teikė tiekėjus bent iš keturių bendrovių iš Pietų Korėjos, Kinijos, Turkijos, o pati ministerija nutarė, iš kur regentus įsigyti.

„Aš dalyvavau visuose epizoduose tiek inicijuojant kontaktą ir gaunant techninę informaciją, tiek suvedant su gamintojais ir atliekant mokymus Kauno klinikų ir Santaros klinikų labaratorijomis, tiek derinant sutartis“, – Š. Narbutas nurodė, kad priimant sprendimą dėl regentų įsigijimo dalyvavo ir SAM viceministrė Kristina Garuolienė, ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos direktorius, pavaduotojai, o vėliau prie jų prisijungė ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, premjeras Saulius Skvernelis, Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, premjero patarėjas Lukas Savickas.

„Tai buvo labai platus ratas asmenų“, – sakė įtariamasis.

Š. Narbutas žurnalistams taip pat nurodė, kad prasidėjus COVID-19 krizei, jį su ispanų įmone suvedė „kažkokie asmenys WhatsApp pagalba“.

POLA prezidentas pabrėžė, kad veikė teisėtai ir jokių nusikaltimų nedarė: „Tai atrodo kaip parodomoji akcija, nenoriu spekuliuoti, reikia pergalvoti, kuo aukštiems pareigūnams užkliuvau, kad reikėjo tokius veiksmus daryti. “

Š. Narbutas taip pat neatmetė galimybės, kad su juo norėjo susidoroti ir verslo atstovai, regentus valstybei siūlę didesnėmis kainomis.

Sutartis su ispanais

Kaip Delfi skelbė, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimai neteisėtų veiksmų, susijusių su didelės vertės koronaviruso (COVID-19) reagentų pirkimu.

Š. Narbutui yra pateikti įtarimai prekyba poveikiu.

Įtariama, kad Š. Narbutas galėjo tarpininkauti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) vykdytiems koronaviruso tyrimams skirtų reagentų pirkimams. Šiuo metu tiriamos dvi NVSPL sudarytos sutartys su Ispanijos Barselonos mieste įregistruota bendrove „PMS International SL“. Pastaroji bendrovė veikia kaip chemijos produktų platinimo įmonė.

Yra pakankamai duomenų įtarti, kad būtent iš bendrovės „PMS International SL“ į Š. Narbuto asmeninę sąskaitą banke nuo kiekvieno NVSPL kontrakto su ispanų bendrove buvo pervestos sumos, bendrai siekiančios per 300 tūkst. eurų.

Delfi išsiaiškino, kad NVSPL su ispanų įmone sudarė dvi sutartis pirkti Kinijos bendrovės „Sansure Biotech Inc.“ gaminamiems COVID-19 testams.

Pirmoji sutartis sudaryta šių metų kovo 21-ą dieną, kaip skelbiama sutarties turinyje, Barselonos mieste. Ją pasirašė neseniai miręs tuometinis NVSPL direktorius Vytautas Vidmantas Zimnickas.

Šio kontrakto bendra suma – 3 mln. 427 tūkst. 200 eurų, iš kurių 2 mln. 494 tūkst. 195,20 euro pervesti į Ispanijos bendrovės sąskaitą banke, o 1 mln. JAV dolerių – Kinijos gamintojo įmonei. Pagal šią sutartį, NVSPL pirko 201 tūkst. 600 vnt. testų.

Kita sutartis sudaryta šių metų kovo 23-ią dieną, taip pat, kaip skelbiama, Barselonoje. Ją vėlgi pasirašęs V. V. Zimnickas. Pastarojo sandorio bendra vertė – 1 mln. 729 tūkst. 920 eurų, iš kurių 1 mln. 265 tūkst. 792,64 euro buvo pervesti ispanų tarpininkei „PMS International SL“, o 0,5 mln. JAV dolerių – testų gamintojai Kinijoje.

Iš viso nupirkta 101 tūkst. 760 vnt. testų. Pirmu atveju vieną testą koronaviruso antikūnams aptikti Lietuva pirko už 12,372 euro, antruoju atveju – po 12,439 euro už vienetą.

Š. Narbutas buvo sulaikytas antradienį, Vilniaus Gedimino prospekte. Šaltinių duomenimis, vyras čia gyvena viename iš butų.