Papasakojo, kokias kryptis labiausiai mėgsta lietuviai: dominuoja – ne tik gerai žinomos šalys
Turizmo rūmų vadovė Žydrė Gavelienė sakė, kad ši vasara primena 2019-uosius ne tik dėl keliaujančių į užsienį turistų, bet ir dėl krypčių skaičiaus.
„Žmonės, kurie 2020-2021 metais išvykti, šiemet drąsiai atostogauja. Išvykstamajam turizmui sezonas būtų labai geras. Jis ir yra geras, tik šiek tiek glumina oro uostų eilės ir kiti dalykai, tačiau visumoje tikrai po pandemijos labai džiaugiamės išvykstamuoju turizmu“, – pasakojo Ž. Gavelienė.
Taip pat, anot jos, nėra bloga situacija ir su turizmu šalies viduje.
„Natūralu, kad kiekvienas mūsų pirkinys remiasi į kainą, o atostogos nėra toks dažnas pirkinys ir lietuviai labai apsvarsto, kur, kurioje šalyje atostogauti, tačiau vienareikšmiškai kainų palyginti užsienyje ir Palangoje tikrai negalime, nes ir infrastruktūra yra visiškai kita, ir klimatas kitas, ir pramogos kitos. Ieškantys gerų kainų šiemet gana dažnai pasirenka pigesnius pasiūlymus užsienyje, tačiau ieškantys labai patogių, trumpų atostogų dažnai renkasi ir Palangą“, – sakė Turizmo rūmų vadovė.
Ž. Gavelienė taip pat atkreipė dėmesį, kad užsienyje žmonės ne tik atostogauja, bet ir išvyksta vadinamųjų „darbostogų“ – dirbti nuotoliniu būdu, būnant užsienyje.
„Verslai, įmonės, įstaigos skatina savo darbuotojus, nori suburti į vieną erdvę ir taip pat veža į užsienio keliones. Tai keliaujančių skaičius yra labai didelis“, – pasakojo laidos dalyvė.
Ji paaiškino, kad neretai lietuviams atostogoms Lietuvoje užtenka savaitgalio, o užsienį jie linkę rinktis ilgesniam poilsiui.
„Yra populiarūs visi Viduržemio kurortai. Turkija mus vilioja tuo, kad yra tikrai gera kainos ir vertės kokybė. Viskas įskaičiuota yra, patogu atostogauti su šeimomis. (…) Kita atostogų „karalienė“ yra Graikija. (…) Tada, turbūt paskutinio penkmečio naujiena yra Medeira, kur lietuviai tikrai renkasi aktyvių atostogų. Šio sezono naujienos yra Juodkalnija ir Albanija, kurias lietuviai atranda“, – sakė Ž. Gavelienė.
Taip pat, pasak jos, lietuviai renkasi ir keliones kruiziniais laivais.
„Kruizo kaina, paprasta kajutė kainuoja 695 eurai. Į kainą įeina apgyvendinimas ir visas transportavimas nuo Kopenhagos iki Kopenhagos po Norvegijos salas. Už papildomą kainą galima įsigyti pabrangesnių gėrimų, ekskursijas ar kažkokių spa paslaugų“, – pateikė pavyzdį Turizmo rūmų atstovė.
Tuo tarpu krypčių į Bulgariją šiemet, kaip sakė Ž. Gavelienė, yra mažiau – tai lemia ir kainos Bulgarijoje, ir pilotų streikai skrydžių bendrovėse. Be to, kelionės į Bulgariją prailgėjo, nes reikia apskristi Baltarusijos ir Ukrainos oro erdves.
„Norėčiau paneigti mitą, kad keliauti yra sudėtinga, kad oro uostuose yra kamščiai, kad labai daug kas atšaukiama. Tikrai taip nėra. Visi mūsų Baltijos regiono ir ten, kur veža lietuvius, kelionių organizatoriai, oro uostai veikia pilnu pajėgumu“, – paaiškino ji.
Sumažėjo užsieniečių turistų
Kaimo turizmo asociacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė laidoje sakė, kad kaimo turizmas grįžta į priešpandeminį laikotarpį.
„Sugrįžta mūsų poilsiautojai, kurie atvykdavo kiekvieną vasarą – kur išsirinkdavo vieną sodybą ir ten grįždavo kaip pas močiutę į namus kiekvieną vasarą, mes juos matome“, – pasakojo laidos dalyvė.
Visgi kaimo turizmo sodybos, pasak jos, šiemet sulaukia mažiau atvykstančių užsieniečių.
„Turėdavome daug pravažiuojančių, keliaujančių iš Latvijos, Estijos į Europą ir atvirkščiai – iš Pietinės Europos, tai šių keliautojų tikrai mažai. Mažai turime ir tų, kurie atvykdavo grupėmis – ypatingai į Vakarų Lietuvą vokiečių turistai, kurie atvykdavo ne tik ilsėtis, bet ir pažinti kraštą, dalyvaudavo edukacinėse programose, degustacijose. Tos grupės arba atšaukia, arba neužsako sodybų – tų turistų neturėsime“, – pastebėjo A. Vaitkuvienė.
Kaimo turizmui, kaip paaiškino asociacijos prezidentė, didžiausią įtaką daro orai.
„Jei orai blogi, tada sodybos tuščios. Jei geri, tada sodybos perpildytos. Savaitgalių dauguma išpirkta. Darbo dienomis taip pat užsisako žmonės“, – pasakojo pašnekovė.
Kalbėdama apie užsieniečius keliautojus, A. Vaitkuvienė sakė, kad nemažai rezervacijų atšaukiama, o lietuviai pamėgo sodybas užsakyti paskutinę minutę.
„Jei iki pandemijos mes buvome pripratę gyventi, kad sodybą žmonės užsisako prieš du, tris mėnesius savo atostogoms vasarą, tai dabar turime labai daug paskutinės minutės užsakymų“, – pastebėjo asociacijos vadovė.
Jos teigimu, karas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl į Lietuvos kaimo turizmo sodybas nebeužsuka užsieniečiai turistai.
„Čia plačiau Lietuvos mastu turėtų būti užsienyje skleidžiama informacija. „Keliauk Lietuvoje“ turėtų Lietuvą pristatyti kaip saugią šalį. Tie žmonės, kurie atvažiuoja – turime dviratininkų, pėsčiųjų keliautojų – net sako, kad kaimynai, draugai juos atkalbinėja, nes Lietuvoje nesaugu. Mes prašome, kad jie tiesiog dalintųsi feisbuke, kaip čia gerai, kaip čia saugu“, – pasakojo A. Vaitkuvienė.
Asociacijos vadovė taip pat sakė, kad užsieniečiai pastebi, jog Lietuvoje yra labai žalia.
„Vokietijoje, Europoje viskas yra išdžiuvę. Jie ateina iki mūsų kraštų ir būna labai laimingi, tiesiog dalinasi ta informacija, kad pas mus išliko ta puiki, žalia gamta, ir neišdžiuvo viskas kaip Vakarų Europoje“, – kalbėjo ji.
Visgi lietuviai, kaip pripažino A. Vaitkuvienė, sodybas aktyviai renkasi savo asmeninėms šventėms, įmonių vakarėliams.
Užsienio turistų – tik apie 30 proc., kiek buvo 2019 metais: Lietuva nepadarė namų darbų?
„Labai daug turėdavome Izraelio piliečių – jie čia atvažiuodavo, mėnesiais užsisakydavo namelį, gyvendavo ir tada keliaudavo po Lietuvą gyvendami tame namelyje. Labai didelis gamtos skirtumas nuo Izraelio, ieškodavo savo šaknų Izraelyje. Yra sudėtingų dalykų – lyg ir operatoriai, kurie organizuodavo jų atvykimą, būdavo iš Rusijos. Yra tokių techninių detalių, dėl kurių jie neatvyksta, bet skrydį mes turime“, – sakė A. Vaitkuvienė, pripažinusi, kad verslas tikėjosi sulaukti turistų iš Izraelio.
„Kol kas negalime džiaugtis tuo skaičiumi, kuris yra“, – pastebėjo pašnekovė.
Jai antrino ir Ž. Gavelienė, kuri paaiškino, kad šių šalių turizmo grandinės yra sutrūkinėjusios, o kai kurie kelionių organizatoriai Izraelyje net ir bankrutavo.
„Turime negatyvios žinios poveikį, plius – sutrūkinėjusi grandinė“, – sakė laidos dalyvė.
Užsieniečių turistų šią vasarą pasak jos, yra maždaug 30 proc. tiek, kiek buvo 2019 metais.
„Yra dramatiškas sumažėjimas. Pagrindinės rinkos buvo Rusija, Ukraina, Baltarusija, bet iš kitos pusės – tų turistų buvo visur daugiau. Kurortai, ypatingai šalys, labiau priklausomos nuo turizmo, padarė namų darbus ir turistai plūsta į jų šalis iš kitų šalių. Lietuva, deja, šioje vietoje nepadarė namų darbų, neišsaugojo visos turizmo grandinės ir šiandien mes turime pasekmes“, – paaiškino Ž. Gavelienė.
Palangoje – iki 10 proc. mažiau lietuvių turistų
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos pirmininkė Ingrida Valaitienė sakė, kad šio kurorto verslininkai jau ne pirmą vasarą nekeikia orų, o viešai formuojama nuomonė esą nevisiškai tiksli.
„Ir šiais metais niekas nesako, kad ji (vasara) yra bloga – tiesiog ištraukti žodžiai iš konteksto, paryškinti dešimt ir šimtais kartų, ir uždėta antraštė. Mes tiesiog konstatuojame faktą, matydami viešbučių užimtumo programose konkrečius skaičius: nakvynių skaičiaus augimą ar kritimą, kainos augimą ar kritimą“, – paaiškino laidos dalyvė.
I. Valaitienė pastebėjo, kad kelis praėjusius metus dėl pandemijos nebuvo galima vykti į užsienį, tad lyginti su 2020-2021 metų sezonais dabartinio tiesiog nereikėtų.
„Taip, mums tos vasaros buvo tikrai labai geros ir tie metai visai geri, nepaisant kažkokių ribojimų, bet jei palyginus skaičius su praėjusiais, tai sakome, kad kol kas šiemet – liepos 20 dieną mes galime sakyti, kad pastebime, jog nakvynių skaičiumi yra iki 10 proc. nei praėjusiais metais“, – vardijo asociacijos pirmininkė.
Vietos turizmo rodikliai, anot jos, priartėjo prie priešpandeminiais metais buvusios statistikos.
„Kai kurie objektai gal net ir viršijo – ir geresnė situacija yra“, – pastebėjo I. Valaitienė.
Lietuviai, esant blogiems orams, kaip paaiškino ji, tiesiog mieliau rinkosi užsienio kurortus. '
„Labai viliamės, kad rugpjūtis mums dar parodys saulėtų ir karštų orų, ir visi galės pasimėgauti tikra vasara“, – akcentavo pašnekovė.
Jos teigimu, infliacija taip pat daro savo – net pakėlus kainas, jos, anot I. Valaitienės, nekompensuoja sąnaudų augimo.
„Jei mes pakeltume kainas 20 proc., tai jos tikrai pasirodytų labai per didelės. Kainos apgyvendinimo srityje iki 10 proc. (augo), kiek mes žiūrime skirtingus objektus: nuo 5 iki 10 proc. Maitinimo įstaigose gali būti iki 15 proc.“, – vardijo laidos dalyvė.
Užsienio turistų rinkos, kaip paaiškino I. Valaitienė, nėra dar iki galo atsistačiusios po pandemijos, tačiau jų daugėja. Visgi ji pastebėjo, kad Palangos sveikatingumo centrai, priešingai nei kaimo turizmo sodybos, fiksuoja augančius turistų srautus iš Izraelio.
Visą „Žinių radijo“ diskusiją apie turizmą galite klausyti čia: