„Šio mėnesio duomenimis, Lietuvoje gyvena 224,8 tūkst. užsienio piliečių, iš jų Baltarusijos piliečių – 62 474. Baltarusių piliečių vykimo į Lietuvą mastai per pastaruosius kelis mėnesius šiek tiek sumažėjo – tas tempas, kiek jų daugėja Lietuvoje, yra palėtėjęs, jei lygintume su praėjusių metų pradžia“, – LRT radijui pirmadienį teigė.
„Verslas persiorientuoja ir darbo jėgos pradeda vis dažniau kviestis iš kitų šalių, kurios nekelia didesnių rizikų, pavyzdžiui, Uzbekistano, Kazachstano, Kirgizstano. Kitas dalykas – patikros, kurias vykdo Migracijos departamentas kartu su Valstybės saugumo departamentu. Manau, kad tai taip pat „atfiltruoja“ ir atbaido kai kuriuos Baltarusijos piliečius“, – sakė E. Gudzinskaitė.
Nuo 2022 m. lapkričio, kai rusams ir baltarusiams buvo įvesta prievolė užpildyti specialų klausimyną ir pareikšti požiūrį į Rusijos agresiją Ukrainoje, keliančiais grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui pripažinti 2041 šių šalių piliečiai. Iš jų – 1644 baltarusiai, 397 – rusai.
Šiemet Lietuvos politikai prakalbo ir apie dar griežtesnius patekimo į šalį ribojimus rusams ir baltarusiams. Tokį siūlymą pateikė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Politikas ketina siūlyti panaikinti leidimus gyventi Lietuvoje reguliariai į Rusiją ir Baltarusiją grįžtantiems šių šalių piliečiams.
ELTA primena, kad vasario pradžioje po pateikimo parlamente pritarta įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma dar vieneriems metams pratęsti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas nacionalines sankcijas bei sugriežtinti į šalį atvykstančių baltarusių patikrą.
Kaip ir ankstesniu Seimo sprendimu, įstatymo pataisose išlieka numatyti ribojimai dėl vizų išdavimo rusams ir baltarusiams. Numatomos išimtys tiems asmenims, kurie yra Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos (ES) šalių piliečių šeimos nariai, tarptautinius vežimus vykdančių ekipažų įgulų nariai. Taip pat ribojimai negaliotų asmenims, kurie atvyksta į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių.
Seimui priėmus įstatymo pataisas, ribojamųjų priemonių taikymas būtų pratęstas nuo šių metų gegužės 3 d. iki 2025 m. gegužės 2 d.
Pernai pavasarį Seimas įtvirtino nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projektu metams sugriežtinta leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo, elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarka. Be to, uždraustas Rusijos piliečių judėjimas per ES išorės sieną. Taip pat apribota Rusijos piliečių teisė įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje.
Savo ruožtu, prezidentas Gitanas Nausėda nurodė, kad parlamentui reikėtų laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams. Todėl šalies vadovas įstatymą vetavo. Visgi Seimas G. Nausėdos veto atmetė.