Projekto „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorė Indrė Jankauskaitė-Činčė LNK pasakojo, kad statistika rodo, jog svetur gyvenę lietuviai grįžta į Lietuvą.
„Teigiamas migracijos poslinkis pagaliau įvyko. Per trejus paskutinius metus, žiūrint į statistiką, lietuvių grįžta daugiau, nei išvyksta. Vien pernai grįžo daugiau nei 14 tūkst. LR piliečių“, – LNK vidurdienio žiniose sakė I. Jankauskaitė-Činčė.
Emigracija, pasak jos, taip pat tęsiasi, tačiau tendencija vis tiek matoma, kad daugiau lietuvių grįžta.
„Jei pradžioje galvojome, kad (grįžti paskatina) galbūt „Brexit“, tada, kad galbūt kovidas. Tada nutiko baisi situacija Ukrainoje ir galvojome, kad jie turėtų atvirkščiai – išvykti, bet ne, tendencija išlieka ta pati. Mes tuo labai džiaugiamės“, – kalbėjo projekto koordinatorė.
Ji taip pat pasakojo, kad projekto patirtis rodo, kad labiausiai neigiamai Lietuvą vertina tie, kurie nebuvo išvykę.
„Reikia išties pasidžiaugti. Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis išaugo ženkliai, Lietuvoje yra ramus gyvenimo būdas, švarus oras, yra daug galimybių. Pernai Lietuva sulaukė didžiausio skaičiaus tiesioginių investicijų – tai rodo, kad atsidaro aukšto lygio, gerai apmokamos, kvalifikuotos darbo vietos ir lietuviai grįžta.
Dauguma jų išyko galbūt tiesiog baigti studijas arba užsidirbti būstui. Lietuviai grįžta nebūtinai į Vilnių, Klaipėdą ar Kauną, kaip mes galvojama. Jie grįžta į regionus – 60 proc. jų“, – akcentavo I. Jankauskaitė-Činčė.
Tad apklausos, kaip paaiškino „Renkuosi Lietuvoje“ koordinatorė, tapo tiesiog svarbu gyventi Lietuvoje – šalia jiems artimos sociokultūrinės aplinkos, arti artimųjų, ypač, jei jie grįžta su vaikais.
„Rugpjūtį lietuvių grįžta daugiausiai, todėl, kad prasideda nauji mokslo metai ir jie atsiduria ant sprendimo priėmimo slenksčio – ar mes liekame užsienyje ir ugdome vaikus ten, ar mes grįžtame“, – sakė pašnekovė.
Statistika, pasak jos, skaičiuoja tuos gyventojus, kurie, anksčiau gyvenę užsienyje, deklaruoja gyvenamąją vietą Lietuvoje.
„Klausimų yra įvairių: nuo to, kaip man rasti norimą darbą, ar rasiu panašų darbą, ar yra kažkokie persikvalifikavimo kursai, iki to, kaip man reintegruoti vaikus, ypač, jei jie galbūt visiškai nekalba lietuviškai. Galų gale, išvykę į užsienį lietuviai sukuria ten šeimas – ar aš galiu parsivežti savo sutuoktinį, kuris yra užsienietis ir galbūt yra ne iš ES, o iš trečiosios šalies? Tai reikia vizos, leidimo gyventi lietuvoje ir viso kito.
Yra labai daug klausimų ir tie klausimai dažniausiai būna adresuojami skirtingoms institucijoms – nuo Sodros, iki Valstybinės mokesčių inspekcijos ir visa kita. Tuo tarpu „Renkuosi Lietuvą“ yra tas būtinas vienas langelis, kur mums parašo žmogus ir mes jam sudėliojame planą pagal jo individualią situaciją nemokamai. Mes jau suteikėme 60 tūkst. konsultacijų nuo savo gyvavimo pradžios“, – kalbėjo I. Jankauskaitė-Činčė.
Ji pasakojo, kad projekto psichologas nustatė: sunkiausia išvykusiems svetur yra priimti tą sprendimą.
„Kai sprendimas viduje priimtas, kad aš noriu grįžti, visos kitos biurokratinės kliūtys tampa tiesiog žingsniais, kuriuos jie turi atlikti ir mes juos sudėliojame“, – teigė pašnekovė.
Jos teigimu, dažniausiai užduodami klausimai yra susiję su dokumentacija.
„Aš manau, kad jų daugės, mes tuo tikimė. Reikia patikėti, kad Lietuvoje irgi gera gyventi. Šių metų statistika rodo, kad visus mėnesius nuo sausio lietuvių grįžo daugiau, nei išvyko“, – pridūrė I. Jankauskaitė-Činčė.
Visą LNK vidurdienio žinių pokalbį su projekto koordinatore galite matyti čia: