O Vilniaus apygardos teismas nutarė šuniukus konfiskuoti – valstybės naudai atiteko augintiniai, kuriems jau yra duoti vardai: Diana, Babelis, Arčikas, Bakkardas ir Alanas.
Konfiskuoti šuniukus administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusi teisėja Nijolė Žimkienė nutarė atsižvelgdama į muitinės atstovo skundą – anksčiau nutarimą priėmęs Vilniaus regiono apylinkės teismas buvo nutaręs augintinius grąžinti vilnietei Alinai Šilinai. Tiesa, jai taip pat buvo skirta 1,2 tūkst. eurų bauda.
„A. Šilina į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos įveždama netinkamai paženklintus ir identifikuotus šuniukus pažeidė gyvūnų sveikatą reglamentuojančius teisės aktų, kuriais siekiama užtikrinti visuomenės ir gyvūnų sveikatos apsaugą nuo pavojaus, susijusio su gyvūnų augintinių vežimu nekomerciniais tikslais, reikalavimus“, – muitininkų skunde buvo nurodoma, kad šunų konfiskavimo taikymas yra būtinas administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti, siekiant užtikrinti gyvūnų augintinių sveikatą bei visuomenės saugumą.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dar rugsėjo 30 d., apie 14.30 val., A. Šilina atvyko į Medininkų pasienio kelio postą vairuodama lengvąjį automobilį „Toyota Prius“ ir žodžiu deklaravo, jog nekomerciniais tikslais gabena penkis šuniukus.
Atliekant muitinį tikrinimą buvo nustatyta, jog gyvūnai galimai vežami komerciniais tikslais, todėl apie tai buvo informuoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Medininkų pasienio veterinarijos posto veterinarijos gydytojai. Tądien poste budėjęs veterinaras, atlikęs gyvūnų augintinių tikrinimą, nustatė, jog šie neatitinka įstatymuose nustatytų reikalavimų dėl identifikavimo dokumentų, be to, jie buvo netinkamai paženklinti, nes atsakiklis (vadinamasis mikročipas) yra priklijuotas prie šunų plaukų, o ne implantuotas po oda.
Be to, veterinarijos gydytojas pažymėjo, kad vairuotojos pateikti dokumentai „Veterinary passport for dog“ gali būti naudojami kaip vakcinacijos pažymėjimai, bet nėra tinkami keliaujant po Europos Sąjungos (ES) valstybes nares ar atvykstant į ES valstybes nares iš trečiųjų šalių.
Moters gabenami šuniukai buvo laikinai sulaikyti, kiekvienas jų buvo įvertintas 800 Eur suma.
Kaip teismui nurodė Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas Arūnas Samulis, iš Baltarusijos į Lietuvą šunis įvežusi A. Šilina savo paaiškinime nurodė, jog „ji turi veislyną“, tačiau viešai skelbiamame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) tvarkomame Veterinarinės kontrolės subjektų sąraše A. Šilinos verslinio gyvūnų augintinių veisimo vieta nėra patvirtinta, o ji nėra registruota kaip gyvūnų augintinių veisėja.
Pasak jo, į Lietuvą įvežami augintiniai turi būti paženklinti, paskiepyti vakcina nuo pasiutligės bei ištirti dėl šios ligos, atliekant pasiutligės antikūnų titravimo tyrimą.
„Nėra duomenų, jog gabenami šuniukai būtų paskiepyti nuo pasiutligės, be to, A. Šilina įvežamiems šuniukams nepateikė nei veterinarijos sertifikato, kurį privalo pateikti įvežant ne ES gimusius šunis, nei gyvūnų augintinio paso, kurį gali pateikti įvežant ES gimusius šunis, kuriems prieš išvežimą buvo išduotas gyvūno augintinio pasas“, – teismui aiškino A. Sarulis.
Be to, svarbu ir tai, kad šuniukus gabenusi moteris buvo pateikusi žymas apie jų skiepus, tačiau apklausus veterinarijos gydytoją paaiškėjo, kad ši tokių paslaugų nebuvo suteikusi, o įrašai – ne jos. Tiesa, veterinarijos klinikoje atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad vakcinos buvo panaudotos kitomis datomis kitų asmenų gyvūnams augintiniams vakcinuoti ir gydyti, nei juos pateikė A. Šilina, o įrašai padaryti ne gydytojos ranka.
Muitinės atstovas taip pat nurodė, kad iš Baltarusijos įvežti šuniukai negali būti grąžinti atgal į šią šalį, nes gyvūnus įvežė Lietuvos pilietė neturėdama veterinarinio sertifikato ir šuniukų identifikavimo dokumentų (pasų), o be jų negalima nustatyti gyvūnų augintinių savininko ir jų nuolatinio buvimo valstybės.
Muitininkų nurodytiems teiginiams pritarusi Vilniaus apygardos teismo teisėja N. Žimkienė pažymėjo, kad šunis į Lietuvą įvežusi A. Šilina neužtikrino gyvūnų apsaugos ir gerovės reikalavimų, todėl pagal įstatymus turi būti taikoma administracinio poveikio priemonė – penkių šunų konfiskavimo.
Anot teismo, bylą nagrinėjant teisme atsakomybėn patraukta moteris nurodė, kad ji nėra šuniukų savininkė, esą jie priklauso kitam asmeniui.
„Baltarusijos Žemės ūkio ministerijos Veterinarinės ir maisto kontrolės departamento rašte nurodyta, kad nurodyti šuniukų mikročipų numeriai Baltarusijos Respublikoje nebuvo išduoti, jie prasideda skaičiais 112 (įvežti – 276)“, – pažymėjo teisėja.
Be to, jos teigimu, pirmosios instancijos teismas, neskirdamas gyvūnų konfiskavimo, rėmėsi A. Šilinos paaiškinimais, kad ji rūpinasi sulaikytais šuniukais, nuveža jiems maisto, palučių, tačiau VMVT nurodė,jog moteris sulaikytų gyvūnų augintinių pašaru neaprūpina.
„Sulaikyti gyvūnai augintiniai pirmiausia turėtų būti vakcinuojami nuo pasiutligės ir bent 21 dieną karantinuojami, – pabrėžė teisėja. – Atsižvelgiant į tai, kad A. Šilina galimai nėra šuniukų savininkė ir nėra registruota kaip gyvūnų augintinių veisėja, į tai, jog ilgalaikis sulaikytų gyvūnų augintinių laikymas Medininkų pasienio veterinarijos poste gali neigiamai paveikti jų sveikatą, taip pat ilgą laiką juos laikant poste yra sudėtinga užtikrinti jų gerovę, tikslinga gyvūnus konfiskuoti“, – neskundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad šuniukų konfiskavimo taikymas yra būtinas administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti, taip pat siekiant užtikrinti gyvūnų augintinių sveikatą.
Anot teismo, toks administracinio poveikio priemonės taikymas yra proporcingas padarytam nusižengimui.
Teismo konfiskuoti šuniukai perėjo valstybei, todėl jais dabar turės pasirūpinti muitininkai – apie priimtą sprendimą jie turės pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai, o po to bus sprendžiama, ką su jais daryti toliau. Paprastai tokiose situacijose gyvūnai būna uždaromi į gyvūnų globos namus, o po to parduodami skelbiant aukcione, arba neatlygintinai perduodami naujiesiems globėjams.