Moteris planavo atgal į Angliją sugrįžti sausio pradžioje, tačiau neatmeta tikimybės, jog to padaryti gali ir nepavykti. Z. Čepaitė į Lietuvą parskrido prieš dvi savaites, jau baigė ir privalomą izoliaciją. Ji teigia, kad ir JK, kaip Lietuvoje, žmonių nusiteikimas yra panašus, tačiau sako supranti jaunus žmones – jiems išbūti namuose iš tiesų sudėtinga.
„Aš dar spėjau (grįžti – „Delfi“), bet dabar negaliu nuvažiuoti pas mamą, kadangi turiu sėdėti savo bute Vilniuje, nes čia turiu nuosavybę“, – juokėsi Z. Čepaitė.
„Neturėčiau nuosavybės, tai galėčiau važinėti, bet turiu nuosavybę“, – pridūrė pašnekovė.
Pašnekovė teigė, kad į Lietuvą sugrįžo būtent aplankyti mamos, nes ji jau senyva, beveik 90 m., turi ir sveikatos problemų.
„Tai kiekvienas toks pasimatymas yra svarbus, bet va. Tai gal važiuosiu po sausio 3 d., jeigu atleis vadžias“, – pasakojo rašytoja.
Panikos yra
Z. Čepaitė teigia, atgal į JK grįžti ruošiasi sausio 7 d., bet neatmeta, kad tai gali būti tiesiog neįgyvendinama, nes situacija greitai keičiasi.
„Mes gi turime grįžtamuosius reisus, kurie atskrenda ir vėl skrenda atgal. Jeigu iš ten draudžiama, jie negali atskristi, nes nėra keleivių ir jokios prasmės, tai jie ir neišskrenda. Tai nors mano galimybės išskristi yra teisėtos, bet neįvykdomos“, – juokėsi.
Rašytoja teigė laukianti žinių iš pasirinktų avialinijų, nes kol kas jokios informacijos apie skrydžius po sausio 1 d. dar nėra. Anot jos, su panašiomis situacijomis susiduriama ir JK.
„Kalbėjau su drauge ir jos vyru. Jos vyro tėvai gyvena Škotijoje, ten irgi žmonės gyvena viena, yra ligoti. Jos vyras galvojo nuvažiuoti aplankyti per Kalėdas ir kažkiek ten pabūti, bet, deja, niekaip neišeina, nes ten irgi uždarytos sienos, škotai neįsileidžia anglų“, – sakė Z. Čepaitė.
Paprašyta palyginti Lietuvoje ir JK galiojančius ribojimus, rašytoja teigė, kad „rūstus požiūris į situaciją yra panašus“. Skirtumas, jos teigimu tik tas, kad Anglija vis dar laikosi lokalių ribojimų, visoje šalyje nėra paskelbtas vienodo griežtumo karantinas.
„Dabar Londonas ir pietryčiai yra visiškai uždaryti, įvestas tas vadinamas ketvirtas lygis, kuris reiškia, kad judėjimas negalimas iš ir į, panašiai kaip ir čia“, – pasakoja Z. Čepaitė.
Pasak rašytojos, į Londoną ar jo apylinkes trumpam atvykę žmonės nori išvažiuoti, tačiau, panašu, kad ir traukiniai nustojo važinėti.
„Iš tikrųjų panikos yra, kiek matau“, – teigė pašnekovė.
Atsisakyta minties per Kalėdas leisti susitikti dviems šeimoms
Pasak Z. Čepaitės, iki naujų sugriežtintų ribojimų žmonės galėjo važinėti į darbus, jei tokia būtinybė buvo, pati žurnalistė teigė dirbusi iš namų.
„Nebuvo varžoma, jeigu vyksti į darbą arba reikia būtinųjų paslaugų. Visa tai buvo iki to, kol buvo įvestas tas ketvirtas lygis. Iki tolei maisto prekių parduotuvės buvo atdaros, ne maisto prekių parduotuvės irgi tik dabar buvo uždarytos. Buvo daliniai apribojimai, bet jie nebuvo labai griežti“, – pasakojo Anglijos lietuvė.
Anot jos, per visą karantino laikotarpį – tiek pavasarį, tiek dabar – žmonėms visada buvo leidžiama išeiti į lauką pasivaikščioti, viena valanda buvo skirta sportiniam aktyvumui ir ši galimybė buvo aiškiai pabrėžiama.
„Čia (Lietuvoje – „Delfi“) kažkaip nei šiaip, nei taip lyg ir nedraudžia, bet ir nepasako, jog yra tokia galimybė. Aš čia kartais girdžiu, kaip žmonės sako – sėdime namuose, niekur neinam, einam iš proto“, – juokėsi Z. Čepaitė.
Kita vertus, teigia pašnekovė, tai irgi tapo gana rimta problema, nes parkų nedaug, o norinčiųjų pakvėpuoti grynu oru – apstu. „Parkai pasidarė užsikimšę kaip prekybcentriai“, – pasakojo Anglijos lietuvė.
Z. Čepaitė sakė, kad barai iki jos išvykimo buvo uždaryti, tačiau kavinėms ir restorastams leista vykdyti veiklą, jei laikomasi nustatytų atstumų arba maistas tiekiamas išsinešti.
„Šitas irgi buvo uždaryta su naująja atmaina, kada nustatyta, kad ji labai užkrečiama“, – kalbėjo pašnekovė. Ji pridūrė, kad iki tol buvo galvojama per Kalėdas leisti susitikti dviems šeimoms, ribotam kiekiui žmonių, tačiau paaiškėjus naujoms epidemiologinėms aplinkybėms to irgi atsisakyta.
Žmonių reakcija panaši
Paklausta, kaip JK žmonės reaguoja į suvaržymus, Z. Čepaitė teigė, kad situacija šiuo klausimu yra panaši kaip Lietuvoje.
„Kvailybės užtenka visur, – juokėsi. – Iš tikrųjų aš labai suprantu jaunus žmones, kuriems išsėdėti tiek laiko yra sudėtinga. Mes tai jau, kaip sakyt, pagyvenę, pripratę prie visko. Bet aš pagalvoju, jeigu man dabar būtų 20 metų, aš turbūt eičiau iš proto, jeigu negalėčiau niekur išeiti. Tai yra tokia energija.
Aš dar stebiuosi, kaip žmonės su tuo susitvarko čia, Lietuvoje, ir visgi gana priima tą situaciją, ir išsilaiko ramiai ir tvarkingai. Bent jau kiek aš matau. Aišku, visokių žmonių yra.“
Pašnekovė teigė, kad noras bendrauti ir būti arti yra natūralus, spontaniškas dalykas, o dar, juokėsi, jei pavartoja alkoholio, tai pradeda ir glėbesčiuotis.
„Tai labai labai sunku suvaldyti. Kalbant apie sąmoningumą, sunku suvaldyti tai, kas yra natūralu – pasisveikinti ar apsikabinti. Nenatūralu yra praeiti atokiai pro žmogų, keistai žiūrint į jį kaip į priešą“, – samprotavo pašnekovė.
Z. Čepaitė laikosi nuomonės, kad didelis tokio elgesio smerkimas „nieko negali nei padėti, nei pakeisti“.
„Ar galima suvaldyti draudimais? Žinoma, galima, jeigu padarytum labai rūsčiai. Turbūt galima. Aš manau, kad draudimas važinėti iš vienos savivaldybės į kitą sulaikys žmones nuo tokių žingsnių ir apsikeitimo virusais, kurių galėjo būti daugiau“, – apie padėtį Lietuvoje kalbėjo moteris.
Jau sulaukia žinių iš pasiskiepijusių
Britai buvo pirmieji, kurie savo gyventojus pradėjo skiepyti nuo COVID-19.
„Aišku, yra tokių lietuvių ir ten, Anglijoje, pažįstu vieną kitą, kas iš viso neigia visą tą COVID, bet šiaip kalbant jau žinau keletą žmonių, kurie gavo pirmąją vakciną. Tai vyresni nei 80 m. žmonės, parašė man, kad viskas gerai, jokių problemų, laukiame atros“, – pasakojo Z. Čepaitė.
Vis dėlto, anot jos, vakcinacija nevyksta tokiu tempu, kaip buvo suplanuota, skiepijama lėčiau.
„Visgi ta vakcinacija vyksta ir bent jau kol kas pasiteisina ir nesukelia kokių nors šalutinių poveikių“, – dėmesį atkreipė pašnekovė.