Iš Novosibirsko į Prienų rajoną

Prienų rajone, Jiezno miestelyje veikiančiame pabėgėlių centre kartu su vyru Aleksandru jau antras mėnuo gyvena iš Rusijos, Novosibirsko miesto atvykusi ir mūsų šalyje politinio prieglobsčio pasiprašiusi žurnalistė bei tinklaraštininkė Ekaterina Orlova.

Moteris džiaugiasi gyvendama išpuoselėtame mažame miestelyje, čia kuria savo tinklalaides, kuriose negaili aštrios kritikos V. Putino sukurtai diktatūrai ir jo pradėtam karui prieš Ukrainą bei pasakoja apie Lietuvą: žavisi lietuvių svetingumu, neigia mitus apie čia neva klestinčią rusofobiją.

Ekaterina Orlova

E. Orlova kritikuoja ne tik V. Putino režimą, bet ir Rusijos opozicijos veikėjus. Ji tikina, kad būtent dėl jų veiksmų šalis prarado galimybę išsivaduoti iš diktatūros, kai kilus protestų bangai sulaukta raginimų elgtis itin etiškai, nekonfrontuoti su pareigūnais.

Portalui „Delfi“ E. Orlova papasakojo apie priežastis, nulėmusias itin didelį visuomenės pritarimą V. Putino pradėtam karui Ukrainoje, su kokiomis represijomis susiduria priešingą nuomonę išsakyti drįstantys žmonės bei amorfinę tautos dalį – propaganda įtikėjusius senolius bei jaunimą, kurio gyvenimo vizija – tarnyba kariuomenėje, tapimas liktiniu „kontraktininku“, o vėliau – nacionalinė gvardija arba policija ir galimybė gyventi dideliame mieste, mušti žmones ir dar gauti už tai pinigus.

Saugumiečiai liepė užčiaupti burnas

Vokietijoje gimusi, Ukrainoje, Donbase augusi, o vėliau su tėvais į Voronežą Rusijoje persikėlusi, galiausiai į Novosibirską pas vyrą Aleksandrą gyventi išvykusi E. Orlova politines šalies gyvenimo realijas sako suvokusi, vos tik pradėjo dirbti žurnalistinį darbą. Nors ji rašė apžvalgas apie teatrą, susidūrė su plačiau neafišuojama realybe: spektakliai vyksta apšiurusiuose kultūros namuose, kultūrai trūksta lėšų, nors didžiuliai pinigų srautai nukreipiami kariuomenei bei kitoms jėgos struktūroms finansuoti.

Novosibirske E. Orlova susipažino su garsia Rusijos žurnaliste Marija London, ėmė dirbti jos įsteigtame opoziciniame televizijos kanale, vėliau – naujai įkurtame kanale „NTN24“.

Vladimiras Putinas

„Visą laiką buvo problemų su valdžia, nes negailėta kritikos net ir V. Putinui, kas Rusijos regioninėje žiniasklaidoje tuomet buvo retenybė. Viskas pasikeitė V. Putinui nusprendus pakeisti konstituciją ir tapti „amžinuoju“ šalies vadovu. Atėję FSB (Federalinės saugumo tarnybos – red.) pareigūnai pasakė, jog viskas, daugiau mes dirbti negalime.

Rusijoje yra ne kokia nors „nevykusi“ demokratija, o tikrų tikriausia diktatūra. Todėl ir rinkimai vyksta pagal iš anksto numatytą scenarijų. O mūsų kanalas ragino žmones neiti į rinkimus, nebalsuoti, bet rengti masinius protestus. FSB labai aiškiai pasakė, kad užčiauptume burnas, nes bus problemų“, – pasakojo Lietuvoje apsistojusi žurnalistė iš Rusijos.

Iš Rusijos bėgti nusprendė pirmąją karo dieną

Opozicinei žiniasklaidai susiduriant su rimtais finansiniai iššūkiais, nuspręsta persikelti į „Youtube“ platformą, o viskas iš esmės pasikeitė vasario 24-ąją, kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą.

Tos dienos rytą ji Novosibirsko gatvėse kalbino žmones savo kanalui „Supervalstybės apklausos“, klausė, ką jie galvoja apie Rusijos sprendimą pripažinti separatistines Donecko ir Luhansko „respublikas“ bei ką tik prasidėjusį karą prieš Ukrainą. Tos pačios dienos vakare Novosibirske įvyko spontaniškas mitingas prieš karą, žurnalistė jį filmavo, parengė reportažą bei vietiniame interneto forume parašė žinutę su klausimu, kada vėl rinksimės, nes protestuoti planuota kiekvieną dieną.

Ekaterina Orlova

„To pakako. Po trijų valandų į mano namus pasibeldė specialiosios tarnybos: policija, prokuratūra, FSB, kovos su ekstremizmu biuras. Man buvo pareikšta, kad internete kviečiau žmones mitinguoti. Bandžiau aiškinti, kad tai nebuvo kvietimas, nes nenurodyta nei susirinkimo vieta, nei laikas. Man buvo paaiškinta, kad ir taip viskas aišku, liepė pasirašyti dokumentą, antraip grasino sulaikyti ir išvežti „kur reikia“.

Na ką, teko pasirašyti jų iš anksto parengtą raštą, kuriame nurodyta, kad „E. Orlova ragino žmones priversti Rusijos Federacijos valdžią nutraukti Ukrainoje vykstančią „specialią karinę operaciją“. Ir tai už paprastą klausimą: „Na vaikinai, kada išeiname?“, – apie esminį lūžį portalui „Delfi“ pasakojo Jiezne su vyru apsistojusi E. Orlova.

Ji pripažino supratusi, kad po šio momento reikia viską skubiai mesti ir išvykti, nes specialiųjų tarnybų teroras tik prasideda. Pasak E. Orlovos, Rusijos saugumiečiai neskuba kelti baudžiamųjų bylų režimo kritikams, naudojama subtilesnė taktika: neoficialiai pasakoma, kad už nepaklusnumą nukentės šeimos nariai, jie sulauks fizinio susidorojimo ar net seksualinio smurto.

„Po šios datos Rusijoje savo nuomonės atvirai jau nepasakysi. Supratau, kad man reikia išvykti iš šalies, nes jeigu sėdėsiu ir tylėsiu – ateityje sau niekada neatleisiu“, – sakė E. Orlova.

V. Putino režimas vis stiprėja, represijos tampa neprognozuojamos

Per Baltarusiją su vyru į Lietuvą atvykusi ir politinio prieglobsčio pasiprašiusi Rusijos žurnalistė dabar jaučiasi saugi rengdama savo savo tinklalaides, skirtas rusų auditorijai.

Šiuo metu visi V. Putiną ir šalies valdžią kritikuojantys žiniasklaidos kanalai blokuojami, tačiau pačioje šalyje dar esama žmonių, savo tinklalaidėse negailinčių kritikos režimui. Kuo gali baigtis atviras nuomonės reiškimas, kur ta riba, kurią peržengus gresia atsidurti už grotų arba tiesiog dingti be žinios?

Protestai Rusijoje

„Ši riba iš tiesų nėra aiški, nes Rusijoje represijos vyksta be aiškios logikos. Tu gali turėti „Telegram“ kanalą su 50 žmonių auditorija ir tave uždarys po valandos, gali turėti 2 milijonų auditoriją ir dirbti metų metus, jeigu kažkaip manevruosi. Tačiau represijos Rusijoje įgauna pagreitį, pradžioje pasodino visus nacionalistus, paskui – liberalus, o galiausiai ėmėsi net smulkių V. Putino rėmėjų. Taip jau yra, kad represijos nepaiso jokios logikos: joms reikia vis daugiau kraujo, griebiami visi: ir opozicijos atstovai, ir saviškiai. Todėl kuriant tokį turinį Rusijoje tu nežinai, galėsi veikti metus, o gal jau rytoj pas tave ateis, pakiš narkotikų ir pasodins 15 metų į kalėjimą.

Diktatūra vis stiprėja, jeigu anksčiau kažką dar lemdavo masiniai protestai, šiuo metu valdžiai tai visiškai neįdomu. Dabar tokia situacija: jeigu tave pasodino – tau galas, tavęs niekas neišgelbės“, – sakė E. Orlova.

Opozicija praleido progą šalį išvaduoti iš diktatūros

Kalbėdama apie politinę situaciją Rusijoje E. Orlova negaili kritikos opozicijos atstovams, kurie, pasak jos, turėjo šansą šalį išvaduoti iš bręstančios V. Putino diktatūros, tačiau jį seniai praleido.

Ji kalba apie 2011 – 2012 metais Rusiją drebinusių masinių protestų bangą, kuri prasidėjo mitingais Bolotnajos aikštėje. Būtent tada, jeigu tik opozicijos lyderiai būtų radikaliau kalbėję, šalyje dar galėjo įvykti permainos su minimaliais nuostoliais.

Protestai Rusijoje

Tačiau šis laikotarpis buvo praleistas, protesto akcijos išsikvėpė, o žmonės paniro į vis gilėjančią depresiją. Anot E. Orlovos, kitaip ir negali būti kai suvoki: vyksta protestas po protesto, tačiau tai iš esmės nieko nekeičia.

„Dabar visa sisteminė opozicija yra palanki V. Putinui. Nesisteminė – užsiima kažkokiomis nesąmonėmis, kalba, kad reikia eiti į rinkimus, tai viską pakeis, arba kviečia rinktis į piketus su balionais.

Manau, kad vienintelė išeitis – laukti, kol rusų tauta subręs. Aš jau subrendau, bet tokie kaip aš gyvenimą baigia arba kalėjime, arba po žeme, dar egzistuoja ir trečias kelias – emigracija“, –portalui „Delfi“ sakė E. Orlova.

Kodėl V. Putino mirtis ar valdžios perdavimas taptų nelaime Rusijai?

Pastaruoju metu nuolat pasirodo informacija apie prastą V. Putino sveikatos būklę, netgi neišgydomas ligas, kuriomis jis neva serga.

Gana aktyviai diskutuojama apie tai, kas galėtų pakeisti V. Putiną, juolab Kremliuje prasidėję procesai liudija, jog ieškoma įpėdinio, dėl valdžios konkuruoja specialiųjų tarnybų ir kariuomenės atstovų grupės.

Tačiau kas pasikeistų, jeigu V. Putiną Rusijos prezidento poste pakeistų vienas iš galimais įpėdiniais vadinamų veikėjų – buvęs premjeras Dmitrijus Medvedevas, FSB vadovas Nikolajus Patruševas, jo sūnus Dmitrijus, dabartinis vyriausybės vadovas Michailas Mišustinas ar kažkas kitas iš jėgos struktūrų?

Vladimiras Putinas

„Jeigu V. Putinas perduos valdžią, išeis į pensiją, galų gale – savaime numirs – Rusijai tai bus pats blogiausias scenarijus. Visi pamatys, kad žmogus pagyveno, prisivogė ir ramiai numirė. Todėl esminius pokyčiams reikalingas visiškas asmenybės kulto sunaikinimas. Tik neįsivaizduoju, kad tai galėtų įvykti demokratiniu, rinkimų keliu“, – sakė E. Orlova.

Ji minėjo, kad galimas sąlyginai ramus ir taikus V. Putino valdžios perdavimas, išėjimas į pensiją ar iškeliavimas anapus taptų labai skaudžiu smūgiu visuomenei. Pasak E. Orlovos, visi pamatytų, kad žmogus pagyveno, prisivogė ir ramiai numirė, todėl turi būti atverti archyvai, kurie šiuo metu yra įslaptinti, paviešinta visa informacija apie V. Putiną, jo šeimą bei valdomus turtus.

Lietuvoje apsistojusi Rusijos žurnalistė minėjo, kad V. Putiną pakeitus kad ir dabartiniam FSB vadovui N. Patruševui – padėtis iš esmės liks ta pati, tik „putinizmas“ virs „patrušizmu“.

„Pasikartosiu, kol nebus nuvainikuotas asmenybės kultas, bus tik blogiau ir blogiau. Šiuo metu diktatūra tik stiprėja”, – portalui „Delfi“ sakė E. Orlova.

Vladimiras Putinas
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją