Medininkų žudynių byloje ikiteisminį tyrimą atlikę Generalinės prokuratūros prokurorai buvusio „omonininkų“ vairuotojo asmens duomenų neatskleidžia, tačiau jis turėtų būti apklaustas Vilniaus apygardos teisme kartu su kitais 222 liudytojais. Vyriškis yra dirbęs Valakampiuose veikusioje buvusioje SSRS vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Vilniaus ypatingosios paskirties milicijos būrio bazėje.
DELFI šaltinių duomenimis, vairuotojas buvo apklaustas ne tik prokuratūroje, bet ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Šioje apklausoje dalyvavo ir praėjusių metų sausio 28-ąją į Lietuvą atvežtas šiuo metu į Europos Parlamentą Latvijoje kandidatuojantis K. Michailovas. Jis su savo advokatais svarbiam liudytojui galėjo užduoti klausimus.
Pasak šaltinių, UAZ‘o vairuotojas prokurorams papasakojo, kad 1991-ųjų liepos 30-osios vakarą iš savo vadovų gavo nurodymą naktį į Medininkus nuvežti iš Rygos atvykusius SSRS Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos ypatingosios paskirties milicijos būrio milicininkus.
Liudytojas nurodė, kad „omonininkus“ į nurodytą vietą nuvežė apie 4 val. ir maždaug valandą jų laukė automobilyje. Kai „rygiečiai“ (taip juos vadino vairuotojas) įvykdė užduotį - nužudė Medininkų poste dirbusius Lietuvos pareigūnus - vairuotojas juos parvežė atgal į Vilnių.
Vairuotojui įtarimai nebuvo pareikšti, nes jis apie planuojamą nužudymą nieko nežinojo ir jame nedalyvavo – tik laukė budelių automobilyje. Be to, jis geranoriškai bendradarbiavo su teisėsaugininkais ir jiems padėjo atskleisti visai Lietuvai svarbią bylą.
Prokurorų liudytojų sąraše yra ir du įslaptinti liudytojai, jie taip pat yra apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. DELFI šaltinių duomenimis, būtent šie labai svarbūs liudytojai galėjo nurodyti, jog „omonininkams“ vadovavęs Česlavas Mlynikas savo pavaldiniams K. Michailovui (anksčiau jis turėjo Nikulino pavardę, bet po bendradarbiavimo su Latvijos teisėsaugininkais ją pasikeitė), Andrejui Laktionovui bei Aleksandrui Ryžovui davė įsakymą nužudyti Lietuvos pareigūnus.
Iš Rygos atvykę „omonininkai“ sutiko įsakymą įvykdyti, nors turėjo galimybę atsisakyti – tuomet jų vadovai būtų ieškoję naujų budelių.
Įslaptinti liudytojai taip pat turėtų būti apklausti baudžiamąją bylą nagrinėsiančiame Vilniaus apygardos teisme. Tiesa, kol kas neaišku, kada byla bus pradėta nagrinėti – teisėjų kolegijai pirmininkaujanti Sigita Vainauskienė dar nėra paskyrusi posėdžio datos.
Tačiau kol kas vienintelis Lietuvos pareigūnams baudžiamojoje byloje pasiekiamas K. Michailovas iki teismo posėdžio pradžios tikrai nebus išleistas iš Lukiškių kalėjimo. Antradienį teismas atsisakė nutraukti bylą dėl senaties ir kaltinamajam pratęsė kardomąjį kalinimą dar 3 mėnesiams. Pasak teismo, kaltinamojo nesaisto jokie socialiniai ryšiai su Lietuva, be to, jis turi ryšių užsienyje – būtent Rusijoje slapstosi kiti asmenys, kuriems inkriminuojama ta pati nusikalstama veika.
Teismo nutartis papiktino K. Michailovo advokatus (kaltinamasis yra pasisamdęs net keturis gynėjus – tris iš Lietuvos ir vieną iš Latvijos), kurie ketina teismo nutartį skųsti apeliacine tvarka.
Tuo tarpu K. Michailovas neigia prokurorų mestus kaltinimus ir tikina, kad nežudęs pareigūnų, nors tuo metu iš tikrųjų ir buvęs Lietuvoje. „Aš milijonu procentų galiu garantuoti, kad nieko nežudžiau, todėl reikalauju mane nedelsiant paleisti į laisvę, - pirmadienį teisme pareiškė buvęs „omonininkas“. - Jeigu yra bent vienas procentas abejonių, kad žmogus yra nekaltas, jo negalima kaltinti“.
Šioje byloje civilinius ieškinius yra pareiškusi valstybė bei nukentėjusiuoju pripažintas muitininkas Tomas Šernas.
Kaip DELFI jau pranešė prieš dvi savaites, Lietuvos prokurorai iš kolegų Rusijoje gavo žinių, kad dėl dalyvavimo žudynėse Medininkuose oficialūs įtarimai jau yra pateikti ir šiuo metu netoli Sankt Peterburgo kalėjime esančiam A. Ryžovui. Tiesa, kol kas neaišku, ar Rusija sutiks jį išduoti Lietuvai.
K. Michailovo advokatai teismo anksčiau buvo prašę nutraukti Medininkų žudynių bylą dėl esą pernelyg ilgai trukusio ikiteisminio tyrimo. Tačiau šis prašymas buvo atmestas – ikiteisminio tyrimo teisėjas nustatė, kad tyrimą užbaigti anksčiau esą nebuvo galimybės dėl objektyvių aplinkybių.
Buvusiam TSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės Rygos ypatingos paskirties milicijos būrio (OMON) milicininkui K. Michailovui pateikti oficialūs įtarimai dėl septynių Lietuvos pareigūnų nužudymo bei muitininko Tomo Šerno sužalojimo. Už tai Lietuvos įstatymai numato laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.