Demonstracijos dalyviai susikibo į gyvą grandinę sostinės Gedimino prospekte, reikšdami solidarumą streikuojantiems pedagogams.
Vėliau minia susirinko protestuoti prie Vyriausybės, daug mitingo dalyvių skambino varpeliais, laikė valdžią kritikuojančius plakatus, Lietuvos vėliavas.
Aktyvisto Andriaus Tapino suburtos profesinės sąjungos sako, kad papildomų lėšų mokytojams galima rasti atšaukus mokesčių reformą, kuri mažina darbo apmokestinimą.
„Mes norime labai paprastų dalykų – mes norime tik kad būtų mažiau vaikų klasėse, tik vieno euro prie valandinio įkainio, mes norime, kad nebūtų pamiršti ikimokyklinukai, mes norime tik teisingos apmokėjimo sistemos. Ar tai nerealūs dalykai?“, – mitinge sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
„Visų prašau susitelkime ir iškelkime mokytojo vardą aukščiau politinių intrigų“, – kalbėjo jis.
Sociologė Rūta Žiliukaitė sakė, kad Lietuvos mokesčių sistema neužtikrina tinkamo švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros, socialinės apsaugos finansavimo.
„Turime susitarti ir galų gale įgyvendinti tokią mokestinę sistemą, kuri užtikrintų tvarią viešojo sektoriaus raidą. Šiuo metu mokestinė sistema to negarantuoja“, – teigė ji.
„Turime palaikyti mokytojus, kurie dirba labai sunkų darbą ir gauna minimalius atlyginimus“, – BNS sakė į mitingą atėjęs choro dirigentas ir pedagogas Kastytis Barisas.
Dvyliktokas Simonas iš Telšių sako, kad į demonstraciją atvyko išgirdęs apie protesto akciją iš istorijos mokytojos.
„Mano mama irgi yra mokytoja. Man atrodo, kad situacija yra neteisinga, o turi kalbėti ne tik tie, kurie nuskriausti, bet ir kiti, kad balsas būtų geriau išgirstas“, – BNS sakė vaikinas.
Į minią kreipęsis Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius sakė, kad mokytojų etatinis apmokėjimas „išvirto į parodiją, nes didžioji dalis mokytojų ne tik kad neturi etato, bet pagal esamą sistemą ir negali jo turėti“.
Pasak jo, valdžia neatsakingai švaisto švietimo lėšas, o naujoji tvarka supriešino mokytojus ir mokyklas. Jis kvietė laikinai atšaukti reformą ir padidinti atlyginimo koeficientus už pamokų vedimą.
Kai kurie mitingo dalyviai reikalavo geriau finansuoti ir kitas viešojo sektoriaus sritis.
Vyriausybė reikalavimus atmeta kaip nepagrįstus ir sako, kad darbo mokesčių mažinimas leis padidinti pajamas tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus darbuotojams.
„Bet kokia teisėta pilietinio protesto forma yra sveikintina. Ne tik girdime, bet ir darome viską, kad visos visuomenės grupės jaustų didėjančias pajamas, už darbą būtų sąžiningai atlyginama, valstybėje neliktų užmirštų žmonių“, – pranešime spaudai šeštadienį sakė premjeras Saulius Skvernelis.
„Turime subalansuoti sprendimus, kad jų naudą pajustų visi. Kitą savaitę dar kartą susitinku su profesinėmis sąjungomis ir ieškosime papildomų bendrų sprendimų, kaip tai padaryti”, – teigė jis.
Švietimo ministerijos duomenimis, šiuo metu vidutinis mokytojo atlyginimas siekia 934 eurus prieš mokesčius.
Vyriausybė teigia, kad pagal jos planus nuo kito rugsėjo mokytojų atlyginimai vidutiniškai turėtų didėti 9 proc. lyginant su šiais mokslo metais. Streikuojantys mokytojai reikalauja algas kelti penktadaliu nuo sausio.
Kai kurie ekonomistai teigia, kad pagrindinė švietimo problema yra neefektyvus lėšų panaudojimas – daug pinigų atitenka ne mokytojų algoms, o pustuščių mokyklų išlaikymui ir perteklinių institucijų valdymui.
Policijos teigimu, mitinge dalyvavo apie 6 tūkst. žmonių, renginys praėjo be didesnių incidentų.
Seimas kitų metų biudžetą numato priimti antradienį.