„Žinau, ką reiškia žodis „gaidys“, bet taip aš nieko nevadinu ir man būtų labai nemalonu, jeigu mane kas nors taip pavadintų“, – Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant „Pravieniškių mafijos“ bylą prisipažino nuteistasis.
Ne vienerius metus Pravieniškėse kalėjęs vyras puikiai žino, kokios nerašytos taisyklės galioja Lietuvos įkalinimo įstaigose, tačiau, anot jo, situacija nė kiek nepasikeitė nuo to laiko, kai Pravieniškių pataisos namų 2-ajam sektoriui neoficialiai vadovavę kaliniai buvo sulaikyti Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų ir apkaltinti susibūrę į nusikalstamą susivienijimą.
„Ir dabar aš priklausau „nuskriaustųjų“ grupei, mes Vilniaus pataisos namuose sėdime atskirai nuo kitų nuteistųjų, – kalbėjo Aleksandras R. – Yra ta subkultūra, tos vadinamosios „poniatkės“, todėl „nuskriaustieji“ gyvena atskirai nuo „bachūrų“.
Pagal nerašytas kalinių taisykles į vadinamųjų „nuskriaustųjų“ gretas patekęs nuteistasis neturi jokių galimybių „pakilti į auktesnį lygį“, todėl Aleksandras R. stengiasi nesikišti į kitų kalinių reikalus. Jis sako, kad kaip ir anksčiau, taip ir dabar pataisos namuose be jokių problemų galima įsigyti narkotinių medžiagų. Populiariausi kvaišalai – vadinamoji „chimkė“. Ji dar vadinama „kobra“, – tai tabako gaminys, sumirkytas cheminėse medžiagose.
„Žinoma, pareigūnai nuolat daro testus ir būna teigiamų rezultatų, bet vis tiek visi vartoja“, – kalbėdamas apie situaciją įkalinimo įstaigoje sakė nuteistasis. Jo teigimu, dalis kalinių negali atsiskaityti už įsigytas narkotines medžiagas, todėl kaip ir anksčiau, taip ir dabar „išsilomina“ dėl skolų.
Po skandalingų įvykių Pravieniškėse į laisvę išėjęs ir policijos pareigūnų apklaustas Aleksandras R. Vilniaus apygardos teisme pakartojo, ką ikiteisminio tyrimo metu buvo sakęs tyrėjams – pataisos namuose „bachūrai“ laikėsi subkultūros, „nuskriaustieji“ neturėjo jokio žodžio, jie buvo verčiami vykdyti aukštesnėms kastoms priklausančių nuteistųjų nurodymus, bet už tai būdavo atsilyginama cigaretėmis.
Aleksandras R. sakė, kad „nuskriaustuoju“ tapo dar kalėdamas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje, o kai sulaukęs pilnametystės buvo perkeltas į Pravieniškes, jis negalėjo pažeisti nusistovėjusios tvarkos ir iš karto buvo perkeltas ten, kur kalėjo jo likimo broliai. „Negalėjau keltis į kitą kastą“, – sakė jis.
Vyro teigimu, keltis į Kauno „bachūrų“ kontrololiuojamo sektoriaus brigadą pasiūlė kiti kaliniai: „Man sakė, kad čia yra paprastas gyvenimas, nekyla jokių problemų, – patikėjau ir pats paprašiau mane ten perkelti, tačiau čia man nepatiko.“
Paklaustas, kaip tapo „nuskriaustuoju“, Aleksandras R. atsakė tik po ilgos pauzės: „Viskas dėl „poniatkių“ – už grotų „bachūrai“ nedirba, o aš dirbau santechniku.“
Jo teigimu, tuo metu sektoriui vadovavo Aidas Kupčiūnas, Andrius Obelienius ir Ruslanas Laško (jis vėliau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes sutiko bendradarbiauti su pareigūnais ir jiems padėjo atskleisti Pravieniškėse nuteistųjų padarytus nusikaltimus).
Patekęs į „bachūrų“ kontroliuojamą sektorių nuteistasis iš karto buvo apgyvendintas būryje, kuriame gyveno tik „nuskriaustieji“ – iš karto naujokui buvo nurodytos užduotys, ką jis privalės atlikti.
„Man teko ir „striomą žiūrėti“ (stebėti įėjimą, pro kurį įeina pareigūnai – Delfi) – turėdavau garsiai sušukti, kai ateidavo pareigūnai, – sakė vyras. – Aišku, man tai nelabai patiko, bet vis tiek turėjau žiūrėti. Už tai man duodavo cigarečių – per mėnesį apie dešimt pakelių.“
Stebėti aplinką nuteistiesiems reikėjo dėl to, kad įkalinimo įstaigoje nepertraukiamai kone visą parą vyko intensyvi prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, be to, nuteistieji naudojosi draudžiamais daiktais, taip pat mobiliojo ryšio telefonais bendraudavo su draugais ir artimaisiais.
Aleksandras R. prisipažino, kad „nuskriaustųjų“ brigadoje vos ne visi nuteistieji vartojo narkotikus – dažniausiai vadinamąją „kobrą“: „Tai yra tabakas, supurkštas su „chimke“ – nežinau, kaip ją daro, bet man tai nepatiko, tik kelis kartus esu bandęs.“
Nuteistasis sakė, kad narkotikus kaliniams pardavinėdavo „barygos“, kurie buvo pavaldūs „vierchui“ Rimvydui Purmaliui.
„Kiekviename būryje kažkas parūkydavo, kiekviename būryje būdavo „baryga“, bet aš tuo metu į tai stengiausi nekreipti dėmesio, nes manęs tai nedomino, tačiau matydavau, kad „chimkės“ kiekvieną dieną atsinešdavo“, – sakė jis.
Nuteistasis taip pat prisiminė istoriją, kaip trys „gaidžiai“ išėjo iš sektoriaus („išsilomino“), nes skolon iš R. Purmalio įsigydavo narkotikų. „Juos vartojo dideliais kiekiais ir buvo skolingi keliolika ar keliasdešimt eurų, – sakė Aleksandras R. – Jie sugalvojo nemokėti ir „išsilomino“. Vėliau vienas „nuskriaustasis“ man pasakojo, kad R. Purmalis iš jo ėmė reikalauti pinigų už narkotikus – esą šis privalo už draugus padengti skolą.“
Jo teigimu, už narkotikus nuteistieji turėdavo atsiskaityti pinigus pervesdami į banko sąskaitą – dažniausiai jas atsidarydavo kurio nors iš žemesnės kastos nuteistųjų artimieji.
Paleido į laisvę
„Pravieniškių mafijos“ byla teisme nagrinėjama jau dvejus metus, teismo posėdžiai yra suplanuoti dar metams į priekį. Dalies liudytojų teisėjams nepavyksta prisikviesti į teismą, todėl į pagalbą tenka pasitelkti ir policijos pareigūnus. Be to, kai kurie liudytojai, anksčiau kalėję Pravieniškėse, yra emigravę į užsienį ir su jais nepavyksta susisiekti.
Pagrindiniai baudžiamojon atsakomybėn patraukti „Pravieniškių mafijos“ šulai Aidas Kupčiūnas, Andrius Obelienius ir Artūras Račkelis šią savaitę buvo paleisti į laisvę – apie 4 metus už grotų laikomus kaltinamuosius nutarė paleisti baudžiamąją bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija.
Visiems šiems kaltinamiesiems teismas pusei metų skyrė intensyvią priežiūrą – jie negalės išeiti iš namų, išskyrus atvykimą į teismo posėdžius, taip pat iš jų paimti dokumentai. Be to, A. Kupčiūnas į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 50 tūkst. eurų, o A. Račkelis ir A. Obelienius – po 30 tūkst. Eur užstatus. Šių pinigų jie netektų, jeigu pažeistų teismo skirtas kardomąsias priemones.
Iš suėmimo teismas kaltinamuosius paleido, nes išnyko baudžiamajame įstatyme numatyti pagrindai – iki šiol A. Kupčiūnas, A. Račkelis ir A. Obelienius buvo suimti, nes buvo galima įtarti, kad jie gali trukdyti teismo procesui ir bandyti paveikti liudytojus bei nukentėjusiuosius, taip pat gali gali daryti naujus nusikaltimus.
Už grotų kaltinamieji yra laikomi jau 4 metus, todėl susiklosčius tokiai situacijai didėja tikimybė, kad ilgą laiką laikant asmenis suėmime galės būti pažeistos baudžiamojo įstatymo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos. Nors „Pravieniškių mafijos“ byla yra sudėtinga ir pakankamai didelės apimties, tačiau nei bylos sudėtingumas, nei didelis joje dalyvaujančių proceso dalyvių skaičius, nepateisina tokios ilgos suėmimo trukmės, be to, ir toliau laikant kaltinamuosius suimtus Lietuvai galėtų kilti atsakomybė, jeigu šie valstybei iškeltų bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme.
Kitą savaitę teismas paskelbs, ar į laisvę išleisti ir ketvirtą kaltinamąjį Erlandą Palukaitį, kuris taip pat už grotų yra laikomas apie 4 metus.
„Pravieniškių mafijos“ bylą teisme nagrinėja jau antra teisėjų kolegija – kai jau buvo apklausta kelios dešimtys liudytojų ir nukentėjusiųjų, du teisėjai buvo perkelti dirbti į Lietuvos apeliacinį teismą.
Dėl Pravieniškėse įvykdytų nusikaltimų baudžiamojon atsakomybėn patraukta penkiolika buvusių ir esamų kalinių bei Pravieniškėse dirbęs Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas Evaldas Baronėnas. Nė vienas jų nepripažįsta pateiktų kaltinimų.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuteistuosius prižiūrėti privalėjęs kriminalinės žvalgybos specialistas E. Baronėnas ėjo išvien su „kamoros vierchais“ – jiems ne tik teikė slaptą informaciją, leido prekiauti narkotikais, bet ir pats jų parūpindavo. O geriau nei laisvėje gyvenę kaliniai, įtariama, net šešerius metus kontroliavo kitų nuteistųjų gyvenimą: sprendė, kam verta būti „bachūru“, kam – „dūchu“ arba „gaidžiu“, be jokių suvaržymų prekiavo narkotikais, alkoholiu, telefonais bei įvairiais nelaisvėje draudžiamais daiktais.
Kaliniai Pravieniškėse buvo ne tik daužomi specialiai pasigamintais metaliniais strypais, kuriuos visą parą laikydavo prie savo lovų, bet ir nuplakami elektros laidais. Tačiau visi lyg susitarę tylėjo – bijojo, jog bus suluošinti ar net užmušti. Nes tokių atvejų jau buvo.
Visi šie nerašyti zonos įstatymai puikiai buvo žinomi Pravieniškių pataisos namų darbuotojams, turėjusiems prižiūrėti ir padėti pasitaisyti nuteistiesiems, bet šie prieš įkalinimo įstaigoje daromus nusikaltimus dažniausiai užsimerkdavo.
Šioje byloje keletas nuteistųjų buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes ikiteisminio tyrimo metu sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir atskleidė daugybę zonoje padarytų nusikaltimų. Šioje byloje taip pat yra keletas įslaptintų liudytojų – dauguma pataisos namų kalinių vengė bendrauti su pareigūnais, nes bijojo sulaukti keršto. Be to, pagal nerašytas zonos taisykles, tikri „bachūrai“ negali bendrauti su teisėsauga, taip pat jiems draudžiama atsakinėti į pareigūnų klausimus. O „bachūrais“ pataisos namuose norėjo tapti daugelis, atsiųstų atlikti jiems teismo skirtos bausmės.
Kaip rodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kai kurie kaliniai net sutikdavo mokėti duokles, kad tik galėtų gyventi kartu su tais, kurie valdo pataisos namus. Tačiau tokie nuteistieji iš karto patekdavo į spąstus – jeigu jau sutikai mokėti, niekada nebūsi „bachūras“, net jeigu už tave ir užtars kas nors iš nusikalstamo pasaulio atstovų, esančių laisvėje. Tikri „bachūrai“ niekada nemoka, o sumokėję bet kada gali tapti „dūchais“ ar „gaidžiais“.
Pravieniškių mafijos susivienijimo byloje teismas aiškinasi ne tik kaip buvo terorizuojami nuteistieji, prekiaujama narkotikais, bet ir kaip buvo nužudytas vienas kalinys. Jis prijautė 2015 m. Kaune nušautam „Agurkinių“ grupuotės nariui Deimantui Bugavičiui, kuris su savo bičiuliu tuo metu metu neoficialiai vadovavo kalinių grupuotei. D. Bugavičius dar 2012 m. patyrė tikrą pažeminimą, kai neteko lyderio pozicijos – iš jo valdžią perėmė pagal rangą kriminaliniame pasaulyje gerokai žemesnio lygio nuteistasis A. Kupčiūnas.
Kitų nuteistųjų akyse pažemintas D. Bugavičius ilgai rezgė keršto planą – nors ir buvo praradęs autoritetą, bet „Agurkinių“ grupuotės narys sugebėjo suvienyti jį palaikančius nuteistuosius, kurie netrukus smogė atgal ir susidorojo su „kamoros vierchu“ tapusiu A. Kupčiūnu.
Už inkriminuojamus nusikaltimus nusikalstamo susivienijimo dalyviams gali grėsti laisvės atėmimas iki penkiolikos metų, o susivienijimo organizatoriams bei vadovams – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Apie įvykius Pravieniškėse Delfi specialusis korespondentas Dainius Sinkevičius yra išleidęs knygą „Pravieniškių mafija“. Praėjusią savaitę knygynuose pasirodė nauja autoriaus knyga „Policijos dievai“, kurioje jis gvildena nusikalstamo pasaulio ir teisėsaugos pareigūnų ryšius. Išskirtinė policininkų istorija – beveik 400 puslapių knygoje „Policijos dievai“, kurią jau galima įsigyti knygynuose, taip pat internetu leidykloje „Baltos lankos“, didžiausiame internetiniame knygyne knygos.lt, perkuknyga.lt ir kitose platinimo vietose.