Planuoja statyti poilsio apartamentus
Žuvėdrų g. 34 sklype jau įkalta medinė lentelė su informacija apie planuojamas statybas.
Kaip nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės puslapyje, žemės sklypo esama ir numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis – kita. Naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos.
Dokumentuose pažymėta, kad planuojama statyti negyvenamąjį, poilsio paskirties statinį.
Projektinius pasiūlymus parengė Vilniuje veikianti architektų įmonė „Sprik“. Dokumentuose nurodyta, kad statytojas – UAB „Bagorus“.
Savivaldybės puslapyje pažymima, kad 2022 06 07 projektiniams pasiūlymams pritarta. Paprastai, kai projektiniai pasiūlymai sulaukia pritarimo, statyboms įjungiama žalia šviesa išduodant statybos leidimą.
Vis dėlto žvelgiant į projektinius pasiūlymus kyla abejonių, ar Valakampiuose neišdygs nuolatiniam gyvenimui skirti būstai? Tokia praktika Vilniuje yra ganėtinai dažnas atvejis. Savivaldybė išduoda statybos leidimus poilsio paskirties statiniams, bet iš tiesų pastatomi ir parduodami butai. Taigi, dokumentuose nurodoma poilsio paskirtis, o realybėje – butai.
Prie projektinių pasiūlymų nurodyta, kad statytojas – UAB „Bagorus“, direktorius V. Sh. Prie statytojo dar tikrai sugrįšime. Ši įmonė ir jos savininkas vertas detalios analizės. Tačiau iki to dar prieisime.
Kaip matyti, projektiniai pasiūlymai parengti praėjusių metų pabaigoje – 2021 11 16. Juos rengė mažosios bendrijos „Sprik“ architektai Mantas Olšauskas ir Karolina Galvydytė.
Derintame projekte nurodyta, kad sklype auga 34 medžiai. „Rengiamame pastato projekte numatoma išsaugoti visus esamus medžius“, - rašoma dokumente.
Esminiai parametrai yra šie: žemės sklypo plotas - 1913 m2; didžiausias leistinas sklypo užstatymo intensyvumas - 0,4; didžiausias leistinas sklypo užstatymo tankis - 0,2; didžiausias leistinas pastatų aukštis nuo žemės paviršiaus - 10 m; didžiausias leistinas pastatų aukštis nuo žemės paviršiaus (aukštų sk.) - 3 aukštai.
Projektiniuose pasiūlymuose nurodyta, kad bendras antžeminis pastato plotas - 772,59 m2. Tuo metu užstatomas sklypo plotas – 382 m2.
Dokumente matyti, kad poilsio paskirties pastate projektuojami dveji poilsio apartamentai. Pastato bendrasis plotas - 1301,65 m2. Požeminė pastato dalis - 529,06 m2, antžeminė pastato dalis - 766,79 m2.
„Projektuojamą poilsio paskirties pastatą sudaro du korpusai, jungiami bendru požeminiu aukštu. Vakarinis pastato korpusas (A) ilgąja kraštine lygiuojamas su greta esančio miško linija, rytinis korpusas (B) projektuojamas pasuktas į jį trumpąja kraštine, tarp pastatų suformuojamas vidinis kiemas - bendro naudojimo erdvė, skirta rekreacijai“, - nurodoma projekte.
Reikia atkreipti dėmesį, kad viename korpuse projektuojamas vienas apartamentas. Pirmame aukšte iš bendros vidinio kiemo zonos projektuojami atskiri įėjimai į kiekvieną iš apartamentų. Apartamentą sudaro du aukštai su antresole. Pirmame kiekvieno apartamento aukšte projektuojamos svetainės ir virtuvės zonos, lauko terasa, antrame aukšte numatomi kambariai, antresolėje – poilsinė spa, pirties zona.
„Objekte nenumatomos stacionarios poilsio paskirties pastato valdymo ir priežiūros personalo darbo vietos. Planuojamas nuotolinis teikiamų poilsio paslaugų administravimas ir valdymas“, - rašoma projekte.
Architektas garantijų neduoda
Kaip jau minėjome, statinį projektavo Vilniuje veikianti mažoji bendrija „Sprik“. Jos vadovas, Registrų centro duomenimis, yra M. Olšauskas. Paskutiniame visuotinio narių susirinkimo protokole nurodyta, kad mažąją bendriją lygiomis dalimis valdo M. Olšauskas ir Mindaugas Reklaitis.
Projektavusių architektų klausėme, ar jie turi duomenų, kaip bus naudojamos patalpos po jų įrengimo? Tai bus svečių namai?
Taip pat architektų paklausėme, kaip jie vertina nuogąstavimus, kad šis objektas po statybos užbaigimo gali būti išparduodamas atskirais apartamentais, kuriuose bus nuolat gyvenama?
Įmonės vadovas teigė tokių nuogąstavimų negirdėjęs: „Tokių nuogąstavimų negirdėjome. Šioje teritorijoje galima ir gyvenamoji paskirtis pagal bendrąjį planą. Jei užsakovas būtų norėjęs, būtume projektavę gyvenamosios paskirties pastatą.“
Taip pat paklausėme, ar architektai galėtų užtikrinti, kad šis jų projektuotas objektas po statybų užbaigimo netaps nuolat tų pačių savininkų gyvenamais būstais. Vis dėlto M. Olšauskas garantijos duoti nenorėjo: „Manau, žinote, kad projektuotojas negali užtikrinti, kaip bus naudojamas pastatas.“
Projektiniams pasiūlymams savivaldybė pritarė
Kaip Delfi gegužės 27 d. informavo Valstybinė teritorijų ir planavimo statybos inspekcija, gegužės pabaigoje šiam statytojui statybos leidimas dar nebuvo išduotas. VTPSI atstovė Agnė Jankauskaitė nurodė, kad savivaldybė buvo atmetusi projektinius pasiūlymus.
„IS „Infostatyba“ duomenimis, adresu Žuvėdrų g. 34, Vilniuje, nėra išduoto SLD. Pažymėtina, kad UAB „Bagorus“ 2022-04-19 pateikė prašymą Nr. ISP-100-220419-02050 informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus (būsena – susirinkimas įvyko, viešojo susirinkimo data ir laikas – 2022-05-10 16:00 nuotoliniu būdu). Taip pat 2022-05-13 pateiktas prašymas Nr. PSP-100-220513-02293 pritarti projektiniams pasiūlymams, kurio būsena atmestas“, - nurodė A. Jankauskaitė.
Tačiau 2022 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės puslapyje nurodyta, kad projektiniams pasiūlymams buvo pritarta.
Su klausimais taip pat kreipėmės ir į Vilniaus miesto savivaldybę. Jos atstovas Paulius Vaitekėnas pateikė savivaldybės atsakymus.
Savivaldybės paklausėme, ar šiam projektui derinimo metu gyventojai per savivaldybę yra pateikę pastabų.
P. Vaitekėnas nurodė, kokio turinio pastabų buvo gauta: „Vadovaujantis projektuotojo pateikta ataskaita iki „Poilsio paskirties pastato Žuvėdrų g. 34, Vilniuje, statybos projekto“ projektinių pasiūlymų viešo aptarimo su visuomene buvo gautas vienas pasiūlymas dėl planuojamo statinio pritaikymo asmenims su negalia. Per viešą aptarimą buvo iškelti keturi klausimai: dėl neįgaliajam pritaikytos antžeminės automobilių stovėjimo vietos; dėl pastato paskirties; dėl sklypo dydžio ir esamų gruntinių takelių sklypo ribose; dėl planuojamų statybų terminų.“
Anot P. Vaitekėno, savivaldybė jau pritarė pastato projektiniams pasiūlymams.
„Informacinėje sistemoje „Infostatyba“ Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašymą pritarti projekto projektiniams pasiūlymams gavo 2022-05-13 d. Prašymas buvo atmestas ir projekto sprendiniams buvo pateiktos pastabos (papildyti aiškinamąjį raštą, tikslinti procedūrinius dokumentus, teiktos pastabos apželdinimo sprendiniams ir susisiekimo infrastruktūrai). 2022-05-30 d. buvo gautas pakartotinis prašymas su pataisytais numatomo projekto projektiniais pasiūlymais, kuriems buvo pritarta 2022-06-07 d.“, - teigė P. Vaitekėnas.
Galiausiai savivaldybės paklausėme, kaip ji vertina nuogąstavimus, kad šis objektas po statybos užbaigimo gali būti išparduodamas atskirais apartamentais, kuriuose galėtų būti nuolat gyvenama.
P. Vaitekėnas perdavė tokį atsakymą: „Vilniaus miesto savivaldybės administracija tvirtindama projektų projektinius pasiūlymus vadovaujasi galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais bei Lietuvos Respublikos teisės aktais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsniu − statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, už esminių architektūros reikalavimų įgyvendinimą, kurių vienas iš jų − statinio architektūra turi būti tokia, kad ji atitiktų statinio paskirtį, statinio projekte atsako statinio architektas.
Kartu Vilniaus miesto savivaldybės administracija tvirtindama projektų projektinius pasiūlymus vadovaujasi viešai deklaruotomis 10-čia taisyklių geresnei miesto architektūrai Vilniaus mieste − vertinant projektus taikomas faktinio turinio viršenybės prieš biurokratinę formą principas, t. y. vertinama faktinė pastato paskirtis, statybos rūšis, būstų skaičius ir panašiai. Kadangi planuojamame sklype Žuvėdrų g. 34 pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą galimi žemės sklypo naudojimo būdai yra tiek rekreacinė teritorija arba tiek vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, maksimalus būstų skaičius sklype - 2 būstai, tai statytojui pageidaujant žemės sklype yra galimybės vystyti tiek poilsio paskirties pastatus ar tiek vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatus su pagalbinio ūkio paskirties pastatais.“
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė Delfi informavo, kad, 2022 06 08 duomenimis, statybos leidimas šiuo adresu dar nėra išduotas.
„Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informuoja, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ (IS „Infostatyba“) duomenimis, statybos leidimas adresu Žuvėdrų g. 34, Vilnius, nėra išduotas“, - nurodė R. Kėkštienė.
Statybas planuoja veikėjas iš Rusijos
Kaip jau rašėme, projektiniuose pasiūlymuose nurodyta, kad statytojas – UAB „Bagorus“, dir. V. Sh.
Čia ir stabtelkime. Ši Vilniuje, J. Savickio gatvėje, registruota įmonė verta detalaus aptarimo.
Registrų centro duomenimis, ši įmonė įsteigta 2014 m. Jos vadovas – Vadim Shimko, gyvenantis Rusijos Federacijoje, Kaliningrade. 2014 m. labai trumpai įmonei yra vadovavusi Neringa Strazdienė.
2015 m. UAB „Bagorus“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime nurodyta, kad įmonė turi du akcininkus: V. Shimko ir Irina Shimko.
Abiejų gyvenamoji vieta registruota tuo pačiu adresu Kaliningrade. Tada jie lygiomis dalimis pasidalino įmonės akcijų paketą.
Registrų centrui pateiktoje naujausioje Pelno (nuostolių) ataskaitoje matyti, kad įmonė 2021 m. dirbo pelningai. Pardavimo pajamos tais metais siekė 1 652 394 Eur, grynasis pelnas - 390 476 Eur.
Tuo metu 2020 m. buvo nuostolingi. Pajamos siekė 7 182 Eur, nuostolis - 30 449 Eur.
Pažvelgus į UAB „Bagorus“ vadovo V. Shimko biografiją matyti, kad jis yra žymus verslininkas. Užsienio šaltiniuose nurodyta, kad jis yra vienas stambiausių Rusijos NT plėtotojų.
Kas tas statybų verslininkas V. Šimko?
Apie patį verslininką viešai prieinamos informacijos yra labai mažai. 2021 metų „Rusprofile“ duomenimis, jis vadovauja 23 įmonėms, vykdančioms veiklą statybų srityje.
Skirtingai negu daugelis jo kolegų, jis niekada nebuvo renkamas nei į miesto tarybą, nei į Dūmą, ir beveik niekada nedavė interviu. Tačiau viešumo stoka neužginčija to fakto, kad V. Šimko ar su juo susijusioms bendrovėms atsiveria praktiškai visos durys, kai kalbos pasisuka apie būstų statybas Kaliningrado srityje.
V. Šimko kontroliuojamos bendrovės vienu ir tuo pačiu metu stato iš viso 152 912 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto 24 daugiabučiuose namuose ir 2021 metų pirmąjį ketvirtį užėmė 118 vietą tarp 2167 Rusijos nekilnojamojo turto vystytojų.
V. Šimko kontroliuojančioji bendrovė „Kaliningradskij stroitelny koncern“ („Kaliningrado statybų koncernas“, KSK) šiuo metu Kaliningrado srityje užima pirmąją vietą pagal statomų objektų skaičių.
V. Šimko įmonių grupės struktūros yra užstačiusios daug žemės sklypų, o iš valdžios institucijų gauti leidimai ne kartą kėlė klausimų Kaliningrado žiniasklaidos priemonių žurnalistams. Jie taip ir liko neatsakyti.
Bene didžiausią rezonansą sukėlusi istorija nuskambėjo praėjusiais metais.
2021 metų gegužę Kaliningrado srities plėtros korporacija, priklausanti regiono vyriausybei, V. Šimko kontroliuojančiajai bendrovei KSK Kaliningrado Sovetskij prospekte perdavė 5,4 ha žemės masyvą, skirtą visuomeninių būstų statybai.
Tai buvo pats didžiausias (5,4 ha ploto) žemės sklypas, kurį Kaliningrado srities valdžia pastaraisiais metais be jokio konkurso perleido privačiai bendrovei. Kaip išsiaiškino savaitraštis „Novij Kaliningrad“ („Naujasis Kaliningradas“), prieš kelis mėnesius iki šio įvykio su minėta kontroliuojančiąja bendrove susijusi struktūra „KSK – Baltija“ pardavė viename elitiniame komplekse esančius butus Kaliningrado srities gubernatoriui Antonui Alichanovui ir jo artimiems draugams, tarp kurių buvo ir ekonominės plėtros, pramonės bei prekybos ministras Dmitrijus Kuskovas, kuruojantis Plėtros korporaciją.
Ministras D. Kuskovas pareiškė atmetantis bet kokį ryšį tarp žemės, kurią Plėtros korporacija Sovetskij prospekte perdavė bendrovei KSK, ir buto, kuris buvo nupirktas iš šios kontroliuojančiosios bendrovės.
Statytojui minėtoje teritorijoje buvo leista iškirsti daugiau kaip penkis hektarus želdinių. Kaliningrado administracija leidimą iškirsti medžius išdavė UAB „Techno development“. Ši įmonė taip pat priklauso V. Šimko. Šio dokumento sąlygose sumokėti kompensaciją už iškirstus želdinius nebuvo numatyta, nes valdžia juos pripažino „neperspektyviais“.
Statyboms numatyta teritorija yra pelkėtoje Kaliningrado vietovėje, vadinamojoje pelkynėje, kuri turi svarbią vandens savireguliacijos bei ekologinę reikšmę ir yra daugybės vandens bei plėšriųjų paukščių perimvietė, taip pat įvairių smulkių gyvūnų gyvenamoji vieta. Kaliningrado biologai ir ekologai yra pasisakę už tai, kad ši upelio atlaja būtų saugoma nuo užstatymo, nes ši gamtinė teritorija yra nuolat užliejama ir funkcionuoja kaip natūrali valymo sistema, itin svarbi miesto aplinkai.
2020 metų birželį V. Šimko bendrovė inicijavo Kaliningrado žemės panaudojimo ir statybų taisyklių pakeitimus, susijusius su sklypais, esančiais Tovarnaja upelio užliejamoje teritorijoje. 2020 metų spalio mėnesį šie pasiūlymai buvo patvirtinti. Tokiu būdu daugiau kaip 4 hektarai upelio atlajos atsidūrė teritorinėje visuomeninės – gyvenamosios paskirties zonoje, kur leidžiama statyti iki 30 metrų aukščio pastatus.
Sprendžiant pagal statybų apimtis ir išduotų statybos leidimų skaičių, V. Šimko struktūroms Kaliningrado srityje nėra lygių. Belieka spėlioti, kaip toks neviešas verslininkas sprendžia klausimus su srities valdžia, atstovaujančia „Vieningajai Rusijai“, kurią dabar kalintis Aleksejus Navalnas yra pavadinęs „sukčių ir vagių partija“.
Kaliningrado statybų magnatas
Rusijos registrų duomenis apibendrinančiame portale „zachestnyibiznes“ nurodoma, kad V. Šimko valdo 67 proc. bendrovės „KSK“ akcijų, o likusi dalis – 37 proc. priklauso Elenai Viktorovnai Zernovai.
KSK interneto svetainėje teigiama, kad per 23 veiklos metus bendrovė yra pastačiusi pastatų, kurių bendras plotas siekia 705 tūkst. 222 kvadratinius metrus. Nurodoma, kad šiuo metu yra laisvi 1 tūkst. 246 butai.
Daugiausia pastatų, kuriuose parduodami butai, yra pačiame Kaliningrade, o Baltijos pajūryje esančiame Svetlogorsko mieste, prie pat jūros iškilęs naujas kvartalas. Skelbiama, kad ten yra beveik 1,5 tūkst. butų, dar nenupirkta – 534.
Bendrovė skelbia bendradarbiaujanti su didžiausiais Rusijos bankais ir siūlo būstą pirkti išsimokėtinai. Tarp bankų – partnerių minimi „Gazprombank“, „Sberbank“, „Alfa Bank“, „VTB“ bei kiti.
„Kaliningradiečiai yra reiklesni ir tuo pačiu – ryžtingesni. Jie dažnai perka būstą poilsiui arba nuomai, kai tuo tarpu daugelis pirkėjų iš „Didžiosios Rusijos“ turi kitą požiūrį. Jiems pirkimas buvo, kaip taisyklė, viso gyvenimo įvykis, todėl reikia daug laiko pasiūlymams apsvarstyti“, – apie rusų pirkimo įpročius paskelbtame interviu pasakojo V. Šimko.
Patirties sėmėsi Vokietijoje
„Viską pradėjome 1998 metais vykusios krizės metu. Investuotojai ir partneriai metė darbus objektuose, bėgo iš Rusijos.
Teko viskuo rūpintis pačiam: ieškoti darbų, patikimų žmonių, suburti komandą. Pradėjome beveik nuo nulio: visi išėjo, o mes – likome”, – įmonės publikuotame vaizdo klipe kalba Kaliningrado statybų magnatas.
V. Šimko nurodo, kad jo vadovaujama bendrovė KSK itin stengiasi atlikti darbus kokybiškai ir keičia požiūrį į statybas. Jis minėjo savo veiklos pradžioje dirbęs Vokietijoje, kur pasisėmė nemažai patirties, susipažino su šiuolaikinėmis technologijomis, ir, panašu, užmezgė reikiamų ryšių. V. Šimko džiaugiasi, kad jam pavyko pritraukti užsienio partnerius, Kaliningrade įdiegti europietiškas technologijas.
Stato ne tik gyvenamuosius namus, gauna ir valstybinių užsakymų
Nors viešai prieinamuose šaltiniuose ir nesama informacijos apie galimą politinę verslininko veiklą, sąsajas su Rusiją valdančiu režimu, tačiau užuominų apie tai visgi galima rasti.
KSK interneto svetainėje publikuotame interviu V. Šimko giriasi socialine atsakomybe, kuri, anot jo yra „svarbi verslo dalis”.
V. Šimko nurodo, kad jo vadovaujama bendrovė remia Kaliningrade vykstančias miesto dienas, taip pat tvarko viešąsias miesto erdves.
Čia pat galima rasti informacijos apie tai, kad KSK yra sulaukusi ir Rusijos valstybinių užsakymų. V. Šimko vadovaujama bendrovė statė Kaliningrado srities teismo rūmus, rekonstravo Baranovo gatvę, įrengė fontaną su šviesos muzika.
Būtent 2012 metais baigti statyti teismo rūmai vadinami šios bendrovės pasididžiavimu, kaip ir Antrojo estakadinio tilto statybos.
V. Šimko giriasi, kad būstą jo bendrovės statytuose namuose pirko ir Lenkijos respublikos konsulas. Panašu, kad Rusijos verslininkas ir jo statyti namai lenkams nekėlė didelio pasitikėjimo.
„Mus visus metus tikrino nacionalinės saugumo tarnybos ir viskas laimingai baigėsi“, – publikuotame interviu sakė V. Šimko.
Painus įmonių voratinklis
Panašu, kad V. Šimko savo statybų verslą yra išskaidęs ir daugybę mažesnių įmonių, skirtų vieno konkretaus objekto statyboms.
Įdomu tai, kad V. Šimko vadovaujamos bendrovės, registrų duomenis apibendrinančio portalo „zachestnyibiznes.ru“ duomenimis, registruotos tame pačiame pastate, kur veikia ir pagrindinė bendrovė KSK. Tai yra Kaliningrade, Krasnokamenskajos gatvėje, esantis 42-uoju numeriu pažymėtas pastatas.
Apie tai, kad visos jos susijusios su statybomis ir nekilnojamojo turto pardavimu, liudija ne tik nurodomas jų veikos pobūdis, bet ir pavadinimai.
„Specializuotas statytojas „NSV Invest“, „Specializuotas statytojas „KSK – Stroi“, „Bestbaltstroi“, „Specializuotas statytojas „Beltik – Kotedž“, „Kurort – Invest“, „Specializuotas statytojas „Kaliningradinveststroi“, „Baltsroibiznes“, „Promstroi“, „Baltik – Skan – International“, „KSK Plius“, „Techno Development“.
Taip pat nurodoma, kad dvi bendrovės, kurias įsteigė V. Šimko, jau likviduotos ir nebeveikia. Tai „Zemlia“, kurios direktoriumi buvo pats V. Šimko ir „Baltikom – Plius“, kuriai vadovavo
Vadimas Vladimirovičius Kliščiukas. Rusijos registrų duomenimis, šios bendrovės steigėjai buvo du: V. Kliščiukas ir V. Šimko.
Iš Lietuvos į Kaliningradą gabeno išardytą 12 aukštų namą?
Atviruose Rusijos informacijos šaltiniuose galima rasti aprašytą sunkiai paaiškinamą istoriją, susijusią su Lietuva ir V. Šimko verslu Kaliningrade.
Liudmila Viktorovna Buinovskaja yra minima tarp asmenų, susijusių su V. Šimko ir bendrovės „KSK“ kontroliuojamu įmonių voratinkliu. Rusijos registrų duomenimis, šiuo metu moteris vadovauja bendrovei „Zeva“, kurios steigėja – V. Šimko verslo partnerė ir „KSK“ akcininkė E. Zernova.
Publikacijoje minima L. Buinovskajos įsteigta bendrovė „Bauštat“ buvo likviduota 2021 metų pabaigoje.
„Kaliningrado srities Arbitražo teismas patenkino Liudmilos Buinovskajos įmonės „Bauštat" (Бауштат – red.) ieškinį Kaliningrado srities muitinei. Agentūra įmonei papildomai priskaičiavo beveik 20 mln. rublių muito mokesčių.
Teismo sprendime teigiama, kad 2012 m. spalį L. Buinovskajos įmonė Lietuvoje nusipirko 12 aukštų gyvenamąjį namą ir importavo jį į Kaliningrado sritį. Išardytas namas buvo atgabentas geležinkeliu. 2015 m. muitinė atliko šios procedūros patikrinimą.
Patikrinimo metu muitinės pareigūnai pakeitė prekių klasifikavimo kodą iš 9406 00 800 9 HS CU (surenkamosios statybinės konstrukcijos: - iš kitų medžiagų: - kitos) į 6810 91 000 0 HS CU (cemento, betono arba dirbtinio akmens gaminiai, nesustiprinti arba sustiprinti: - surenkamieji statybiniai blokai, skirti statybai, įskaitant gyvenamuosius namus).
Kadangi išmontuotam namui priskirtu kodu pažymėtoms prekėms Kaliningrado srityje draudžiama taikyti LEZ režimą, joms turi būti taikomi muitai. Tuo remdamiesi muitininkai pasiūlė už namą sumokėti beveik 20 mln. rublių muito mokesčių.
Todėl teismas konstatavo, kad muitinės pareigūnai visiškai neteisėtai pakeitė prekių klasifikavimo kodą ir priskaičiavo papildomus muitus. Namas buvo importuotas pagal LEZ režimą ir skirtas naudoti regiono vidaus reikmėms, todėl neturėtų būti apmokestinamas“, – rašoma publikacijoje.
Sankcijos netaikomos
Delfi pasidomėjo, ar verslininkas V. Šimko nėra įtrauktas į sankcijų sąrašą. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos atstovė Modesta Zdanauskaitė teigė, kad sankcijų sąraše jo nėra: „Šis asmuo nėra įtrauktas į ES sankcionuojamųjų asmenų sąrašą, todėl jam nei ES, nei Lietuvoje tarptautinės sankcijos nėra taikomos.“
Taip pat dėl šio asmens ir jo Lietuvoje valdomos įmonės klausimų turėjome ir Valstybės saugumo departamentui. Jo paklausėme, ar, VSD vertinimu, šis asmuo nėra susijęs su Rusijos režimu (verslo ir politiniu elitu)? Be to, teiravomės, ar VSD vertinimu, šio asmens veikla Lietuvoje nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui?
Projektavusiai įmonei priminėme, kad statybų užsakovas yra UAB „Bagorus“, o šios įmonės vadovas - Rusijoje gerai žinomas verslininkas, gyvenantis Kaliningrade, V. Shimko. Taigi, architektų paklausėme, ar jiems buvo žinoma, kam jie teikė paslaugas?
Įmonės vadovas M. Olšauskas pateikė štai tokį atsakymą: „Taip, užsakovas yra UAB „Bagorus“, viso projektavimo metu bendraujam tik su lietuviu, kuris, mūsų žiniomis, yra šios įmonės savininkas.“
Surasti verslininką – rimta užduotis
Su UAB „Bagorus“ ir jos vadovu V. Shimko bandėme susisiekti Registrų centrui pateiktais kontaktais. Tačiau nesėkmingai.
Išsiuntę laišką nurodytu el. paštu gavome kito asmens atsakymą, kad jis nėra susijęs su šia įmone. Vyras teigė, kad Registrų centre nurodytas įmonės telefono numeris priklauso jam, tačiau jis nieko bendro su UAB „Bagorus“ šiuo metu neturi.
„Telefonas ir el. paštas yra mano. Su UAB „Bagorus“ 2016 ar 2017 m. mano įmonė turėjo verslo santykių. Tais metais jie ir pasibaigė. Nuo to laiko nieko bendro su nurodyta įmone neturiu“, - tokį atsakymą gavome pasikreipę įmonės Registrų centrui nurodytais kontaktais.
Taip pat kreipėmės tais kontaktais, kurie nurodyti prie projektinių pasiūlymų Vilniaus miesto savivaldybės puslapyje. Tačiau ir vėl nesėkmingai. Nurodytu telefonu atsiliepusi moteris teigė nieko bendro su įmone neturinti.
O nusiuntę elektroninį laišką su klausimais gavome tokį Maria Koncani atsakymą: „Norėtume patikslinti, kad balandžio mėnesį sutarta dėl įmonės UAB „Bagorus“ pardavimo. Šiuo metu yra naujas, laikinas įmonės vadovas, kuris pradės eiti pareigas birželio mėnesį. Tikiuosi, jis ir atsakys į jus dominančius klausimus.“
Paklausus, kaip galėtume susisiekti su naujuoju įmonės vadovu, atsakymo negavome. Gavome patikslinimą, kad moteris iki liepos 12 dienos atostogauja.
Vis dėlto Registrų centre neradome informacijos apie įmonės vadovo arba akcininkų pasikeitimą.