„Pastarąjį mėnesį situacija iš tikrųjų yra sudėtinga. Kiekviena diena yra iššūkis ir patys rimčiausi iššūkiai yra kiekvieną savaitgalį. Kai sumažėja ligonių išrašymas, nors jis ir savaitgaliais yra vykdomas, tuomet susiklosto tokios situacijos, pavyzdžiui, kaip šį sekmadienį, kada mes iš esmės gelbėjomės keletos rajoninių ligoninių pagalba. Vilniuje tiesiog nebebuvo likę stacionarų vietų, tai mums padėjo Švenčionys, padėjo Elektrėnai ir kažkaip iki pirmadienio ištempėme“, – teigė L. Svetikas.
Pasak jo, vis dar lieka klausimas, kas bus kitą savaitgalį, jeigu ligonių srautas nemažės. Paklaustas, kokios būklės pacientai dabar atvyksta į jo vadovaujamą skyrių, L. Svetikas komentavo, kad įvairios.
„Atvažiuoja tiek tie ligoniai, kurie iš esmės galėtų būti apžiūrėti šeimos gydytojo, bet, matyt, dėl organizacinių problemų jiems nepavyksta gauti reikiamų paslaugų. Kitas dalykas, kad atvažiuoja tie, kurie serga (…) vidutiniškai sunkiai t. y. žmonės su plaučių uždegimais, be deguonies poreikio, tiek su deguonies poreikiu. Nemaža jų dalis yra stacionarizuojami.
Aišku, ir rimčiausia grupė, dėl kurios labiausiai kyla nerimas t. y. ligoniai, kuriems iš tikrųjų reikia intensyvios pulmonologijos arba reanimacijos paslaugų. Vėlgi, ta diena dienai nelygu, bet tų ligonių kiekvieną dieną atvyksta, kitas dalykas, skyriuje gydomų ligonių būklė pablogėja ir tuomet juos tenka perkelti į šiuos skyrius.“
Ligoninės priimamojo vadovas sako, kad neteko matyti, jog atvykstantis ligonis, sirgdamas vidutinio sunkumo arba sunkia forma, šnekėtų, jog šios infekcijos nėra.
„Tikrai neteko sutikti tokio žmogaus. (…) Matyt, tie, kurie labiausiai reiškiasi, nėra susidūrę su infekcija ir gali dėl to blevyzgoti įvairias nesąmones. Tie, kas susidūrė arba jų artimiesiems tai yra nutikę, nepanašu, jog jiems tai atrodytų kaip komedija arba prasimanymas.“
Pasiteiravus gydytojo, kur žmonės sako užsikrėtę šia liga, L. Svetikas komentavo, jog dalis teigia, kad nežino, kur galėjo „pasigauti“ infekciją, mat esą niekur nevaikščiojo.
„Iš tikrųjų, nėra laiko intensyviai kamantinėti visų pacientų, kur jie buvo, ką jie veikė, todėl dalis tų atvejų iš tikrųjų yra neaiškūs. Kiti teigia, kad darbovietėje buvo sergančių žmonių arba turėjo kontaktą su sergančiu giminaičiu, kurio, sakykime, darbovietėje buvo sergančių asmenų arba iš mokyklos kas nors parnešė. Tą, ką pavyksta išklausti, tai dažniausi atsakymai būtų šie.“
Paprašytas pagalvoti, kokie žmonių veiksmai gali daryti didžiausią įtaką užsikrėtimų skaičiui, L. Svetikas sako, kad lietuviai turbūt ne visai suprato, kaip reiktų saugiai elgtis visuomenėje, kai yra kovido pandemija.
„Vengti kontaktų. Iš tikrųjų, pagalvoja, kad „gal nieko čia nenutiks, jeigu aš pas tą kaimyną arba pas savo močiutę, arba mamą nuvažiuosiu“. Žmonių judėjimas yra didelis ir tas bereikalingas vaikščiojimas tiek, sakykime, buitiniuose kontaktuose, tiek einant į parduotuves ir ten būriuojantis arba rengiant vakarėlius (…).
Galbūt pagrindinė problema, kad žmonės, motyvuodami nuovargiu ir kad jiems jau atsibodo laikytis įvairių reikalavimų, iš tikrųjų, pamiršta, kaip saugiai elgtis. Kovidas yra ta liga, kur ilgalaikio kontakto nereikia, kad ja susirgtum.“
L. Svetiko teigimu, dabar į ligonines yra guldomi apie 50 – 70 m. amžiaus žmonės.
„Nemažai paguldoma ir jaunesnių t. y. nuo 30 – 50 m. Šiuo atveju galbūt ir norėtųsi, kad aktyviau vyktų ta skiepijimo kampanija 50 – 70 m. grupėje, nes tai yra darbingi žmonės ir jų guldome daug.“
Vis dėlto gydytojas pripažino, kad buvo ir ne vienas, ir ne du žmonės, kurie užsikrėtė koronavirusu po pirmos vakcinos dozės gana greitai.
„Šiuo atveju, joks imunitetas ir nespėja susidaryti, nes ne vienas, ne du yra tokie atvykę, kurie skiepijosi, o simptomai pasireiškė po dienos ar kelių. Matyt, įvyko kažkur užsikrėtimas panašiu metu kaip ir skiepas.
Teko turėti ir keletą pacientų, kurie užsikrėtė po dviejų vakcinos dozių. Vienas iš jų tikrai buvo ambulatorinis, o kito tikrai nebeatsimenu. Tiek jų daug, kad visi „maišosi“.