Teigia, kad klausimus dėl neteisėtos migracijos galima buvo išspręsti anksčiau
Kaip portalui sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, dauguma „valstiečių“ kitą savaitę posėdyje dalyvaus, tačiau ji pabrėžė, jog klausimus, susijusius su neteisėtų migrantų srautų valdymu, buvo galima išspręsti anksčiau.
„Didžioji dalis vis tik yra Lietuvoje, nes susiplanavę buvo šventes, vyko renginiai. Negaliu sakyti, kad 100 proc. visi galės dalyvauti, kai kas turi nusipirkę keliones. Nenuspėjamai ta neeilinė sesija, žinant, kad problemos buvo matomos jau nuo gegužės pabaigos ir tam turėjome visą birželį. Pažiūrėsime, kokius įstatymus pateiks, bet manau, kad tą buvo galima padaryti ir birželio mėnesį“, – teigė A. Norkienė.
Jos teigimu, Seimo nariams nereikėtų įvedinėti oficialių atostogų.
„Grįžti prie tų kalbų mes galime, bet, mano asmenine nuomone, mes esame išrinkti kadencijai ir jeigu jau pasiryžome tarnauti Lietuvai, tą ir turėtume atlikti.
Žinome, kur einame ir aš nematyčiau problemų, kad ir ta pati neeilinė – tiesiog susirenki. Nesėdi visą vasarą kažkur išvažiavęs“, – teigė LVŽS frakcijos seniūnė.
2017 m. trys LVŽS atstovai – tuometis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, jo pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė ir Agnė Širinskienė – siūlė įteisinti 40 darbo dienų parlamentarų atostogas.
A. Norkienės teigimu, frakcijoje ir dabar yra manančių, kad vis dėlto oficialiai atostogas Seimo nariams įteisinti reikėtų.
„Diskusiją turėjome ir tada, ir dabar. Normalu, kad frakcijoje yra kitokių nuomonių turinčių. Jie kaip ir manytų, kad tai galbūt būtų išeitis, bet manau, kad jeigu 40 dienų atostogų, tai juk irgi gali būti tų pačių neeilinių sesijų. Žiūrint ir kitų parlamentų darbą, jie dirba be atostogų, kadangi rinkti kadencijai ir tiek“, – pažymėjo LVŽS seniūnė.
Neseniai po pateikimo buvo pritarta Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo pataisoms, kuriomis už kiekvieną dieną, kurią Seimo narys praleistų daugiau nei pusę balsavimų, nuo jo atlyginimo būtų nuskaičiuoti 5 proc.
„Aš tam pritariu. Tik tiek, jog buvo diskusija ir dalies Seimo narių pasiūlymas, kad tą praleidimą daryti ne pateikimo ir svarstymo stadijose, bet priėmimo – kiek atsimenu, ten dabar surašytos visos trys stadijos. (…) Čia galbūt toks kompromisinis, pereinant į griežtesnį reguliavimą, bet aš asmeniškai nematau tame problemos“, – komentavo A. Norkienė.
Pakarklytė: dabartinis modelis, nenumatantis parlamentarų atostogų, yra priimtinas
Panašiai kalbėjo ir Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė.
„Absoliuti dauguma pas mus, ko gero, galės tai vienai dienai, o jei reikės ir ilgiau, susirinkti kitą savaitę. Iš mūsų 11, manau, kad 9 arba netgi 10 bus“, – patikino parlamentarė.
Laisvės frakcija, pasak I. Pakarklytės, taip pat laikosi nuomonės, jog Seimo nariams nereikėtų numatyti oficialių atostogų su konkrečiu poilsio dienų skaičiumi.
„Dabar esanti tvarka, kai išrinkto Seimo nario darbas yra nepertraukiamas ir atostogų nėra – tai yra modelis, kuris taikomas daugelyje Vakarų pasaulio valstybių ir jis yra priimtinas“, – teigė Laisvės frakcijos seniūnė.
Ji pažymėjo, kad atvejų, kada parlamentarams tenka mesti bet kokius kitus užsiėmimus ir grįžti į Vilnių posėdžiauti, gali būti ir daugiau.
Vis dėlto ji teigė pritarianti galimai drausminei priemonei, kai už daugiau nei pusės posėdžio praleidimą be pateisinamos priežasties būtų nuskaičiuojamas parlamentaro atlyginimas.
„Dabar ta problema nėra tokia ryški ir opi, nes balsavimai pandemijos metu visada vykdavo tokiais blokais – matome, kad Seimo narių lankomumas yra puikus tokiu atveju ir visi gali susiplanuoti savo laiką bei prie to prisitaikyti, bet tai nuostatai mes neprieštaraujame. Kaip papildoma priemonė ji tikrai gali būti“, – teigė I. Pakarklytė.
Gentvilas: atostogų įteisinimas iškraipytų Seimo nario statusą
Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas patvirtino apie neeilinį organizuojamą posėdį jau kalbėjęs su kolegomis.
„Kaip tik vakar kreipiausi į frakcijos narius, paprašiau pasakyti, kas gali – visi gali“, – sakė E. Gentvilas.
Jis teigė, kad, jeigu parlamentarams būtų numatytos atostogos, kiltų daugiau su tuo susijusių spręstinų apsektų – pavyzdžiui, viršvalandžių apskaičiavimas.
„Žinant, kad iš esmės parlamentarams nėra taikomas Darbo kodeksas, nes jei pradėtume jį taikyti visa apimtimi, tai tada darbas būtų nuo 8 iki 17, o paskui – papūsk į uodegą ir jokie susitikimai, niekas nebeaktualu, tai mano startinė pozicija visada buvo, kad negalima taikyti Seimo nariams atostogų. Kadangi tai iškreipia visą sistemą“, – paaiškino liberalas.
Jis priminė Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, kuriuo sakoma, kad minėtą klausimą reikia išspręsti, tačiau E. Gentvilas pažymėjo, kad oficialus atostogų nustatymas kartais galėtų pasirodyti ir nelogiškas.
„Tai tampa toks Seimo nario statuso iškraipymas, kadangi, jei Seimo narys atostogose, tai nedalyvaus bendruomenės šventėje? Susitikęs su rinkėju gatvėje, pasakys, kad „atleisk, man atostogos?“, – retoriškai svarstė politikas.
Seimo narys, pabrėžė E. Gentvilas, turi nepertraukiamą veikimo prievolę, o prisiminęs 2017 m. „valstiečių“ pasiūlymą skirti 40 darbo dienų atostogas, liberalas teigė, jog ir tada tam nepritarė.
„Manau, kad negalima daugiau nei eiliniam žmogui. Tada, pamenu, labai papiktino“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie naujose pataisose numatytas sankcijas už daugiau nei pusės posėdžio praleidimą, E. Gentvilas atkreipė dėmesį, kad tokia priemonė, anot jo, yra per didelė, nes Seimo nariai dalį balsavimų būna priversti praleisti dėl nuo darbo neatsiejamos veiklos – pavyzdžiui, bendravimo su žiniasklaida ar rinkėjais.
„Aš tikrai ne kartą plenarinio posėdžio metu susitinku su žmogumi ar kabinete, ar kažkur gatvėje aptarti tam žmogui rūpinčius klausimus. (…) Mes patys save įsirėminame ir padarome savo statuto įkaitais – čia truputį atsargiau siūlau. Mažesnę sankciją, o, jei visiškai nedalyvauji tą dieną, – tada taip, reiškia, kad tu pabėgai“, – tvirtino E. Gentvilas.
Sysas palaiko dabartinę tvarką: niekas mūsų prievarta Seimo nariais nepadaro
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Algirdas Sysas teigė, kad dauguma frakcijos narių ateinančiame posėdyje turi dalyvauti.
„Privalo visi susirinkti. (…) Nekalbėjau, bet mums privalu, kadangi iš anksto pasakyta, tai mes turime padėlioti savo ir derinti savo poilsį, susitikimus su rinkėjais, tačiau pirmiausia – neeilinė sesija. Jeigu tokia yra, mes privalome būti“, – teigė Seimo narys.
Jo teigimu, prie Seimo narių atostogų klausimo grįžti nereikia.
„Tokių atostogų kiti parlamentarai didžiojoje dalyje šalių neturi. Mes turime mandatą keturiems metams – patys ten einam, niekas per prievartą mūsų Seimo nariais nepadaro. Mes turime planuotis taip, kad pagrindinis darbas – plenariniai posėdžiai, įstatymų priėmimas būtų pirmiausia, o po to atostogos, išvykos ir kiti dalykai“, – sakė A. Sysas.
Jis teigė taip pat pritariantis minėtai nuostatai, kuria už daugiau nei pusės posėdžio balsavimų praleidimą nuo Seimo nario atlyginimo būtų nuskaičiuojami 5 proc.
Tamašunienė: drausminės priemonės įneštų aiškumo
Regionų frakcijos seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė teigė, kad gali kalbėti tik apie Lietuvos Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų parlamente planus – visi jie, pasak politikės, posėdyje kitą savaitę dalyvaus.
„Mano kolegos iš mano partijos yra vietoje ir posėdyje bus, bet žinau, jog yra Seimo narių, kurie suplanavę atostogas ir nupirkę keliones arba Lietuvoje, arba užsienyje. Lietuvoje nebus sudėtinga suderinti su Seimo posėdžiais, bet kas planuoja išvykti į kitą valstybę, tai tikrai bus tokių, kurie negalės dalyvauti“, – pripažino R. Tamašunienė.
Jos teigimu, parlamentarai neleidžia sau ilgai atostogauti, nes ir vasara jiems – pakankamai darbingas laikas.
„Tas laikas, kai nevyksta sesijos, skirtas teisės aktų parengimams ir problematikoms su rinkėjais išsiaiškinti – tai taip pat yra pakankamai darbingas laikas Seimo nariui, jis reikalingas. Lyginant su dabartine situacija, tai jeigu mes visi vienu metu suplanuotume atostogas, (…) tai taip pat jie negalėtų susirinkti, esant reikalui, į neeilinę sesiją. Esant lankstesnei sistemai, man atrodo, ji veikia efektyviau“, – sakė parlamentarė.
Jos teigimu, drausminančias priemones, kurios numatytų Seimo nario atlyginimo nuskaitymą dėl be pateisinamos priežasties pateisinamo posėdžio, galima būtų pritaikyti pavieniams Seimo nariams.
„Šiaip tai logikos tame yra – jeigu bet kurį darbą dirbdamas neateini, tai tavęs laukia drausmės nuobaudos arba darbdavio tiesioginis įvertinimas. Tai galbūt Seimo nariams ir visuomenei būtų aiškiau, kad ne be reikalo yra praleidžiami posėdžiai. Kai yra pateisinama priežastis, tada ir neatskaitoma nuo darbo užmokesčio“, – pridūrė R. Tamašunienė.
Morkūnaitė-Mikulėnienė: dabartinis reguliavimas – optimalus, tačiau drausminių priemonių reikia
Dalyvauti neeiliniame posėdyje turėtų ir dauguma Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių.
„Manau, kad dauguma dalyvaus, suprantame, kad tema neeilinė ir posėdis neeilinis“, – teigė frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Kalbėdama apie parlamentarų atostogų įteisinimo klausimą, politikė pažymėjo, kad tai yra komplikuotas klausimas.
„Matant kitų šalių parlamentus ir tą patį Europos Parlamentą, yra Seimo narių niuansas, kad mes visada turime turėti galimybę atsirasti Seimo posėdyje ir būti pasiekiami rinkėjams telefonu ar gyvu būdu“, – atkreipė dėmesį R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Ji pažymėjo, kad įteisinus atostogas, reikėtų svarstyti ir viršvalandžių ir, pavyzdžiui, vaiko priežiūros atostogų klausimus.
„Visi, pasirinkdami šį darbą, žinome, kur einame. Tokia reguliacija gal neatrodo iki galo teisinga iš piliečių ir Seimo narių pusės, bet ji turbūt yra optimali“, – sakė TS-LKD frakcijos seniūnė.
Vis dėlto ji teigė, kad posėdžių praleidinėjimas be pateisinamos priežasties neturėtų būti toleruojamas. Todėl, pasak R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, toks elgesys Seimo nariui galėtų atsiliepti finansiškai.
„Aš pritariu, manau, kad tai yra tam tikra drausminė priemonė – Europos Parlamente tai irgi yra įgyvendinta ir visi labai tvarkingai dalyvauja balsavimuose. Matyt, kai kurie nariai ir turėdami mintyje tas galimas nuobaudas“, – pastebėjo Seimo narė.
Fiodorovas: siūlymas bausti už balsavimų praleidimą yra populistinis
Kitą savaitę organizuojamame Seimo posėdyje turėtų dalyvauti ir didžioji dalis darbiečių.
„Tikslios informacijos neturiu, bet pas mus, atrodo, tik vienas negalės dalyvauti“, – sakė Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.
Jis taip pat laikėsi nuomonės, kad įteisinti oficialias Seimo narių atostogas būtų sudėtinga.
„Dabar, jeigu atostogautų pusė Seimo, kaip reikėtų priiminėti sprendimus? Nebus jokios motyvacijos važiuoti į posėdi, o realiai Seimo nario darbas yra 24 valandos per parą, 7 dienos per savaitę. Kitas dalykas – vienmandatėse išrinkti Seimo nariai. Jeigu galvotume apie pavadavimą pagal sąrašus esančių žmonių, gal tai galima būtų išspręsti, bet vienmandatėse dirbančių Seimo narių niekas nepavaduos“, – pažymėjo V. Fiodorovas.
„Kiekvienas rinkėjas, matydamas, kaip jo išrinktas Seimo narys veikia, turės proga jį įvertinti per ateinančius rinkimus“, – tęsė politikas.
Jis taip pat teigė manantis, kad minėta drausminė priemonė yra šiek tiek populistinė.
„Šis dalykas, galiu pavadinti, iš esmės yra populistinis, kad parodyti, jog mes esame kažkokie nedrausmingi Seimo nariai ir kolegas kažkaip reikėtų nubausti, bet tai yra dėl akių – prieš visuomenę kai kurių Seimo narių iniciatyva, kad tai reikia padaryti. (…)
Esam diskutavę ne kartą, kad vertinti turi ne kiti Seimo nariai, ne Etikos komisija, ne kanceliarijos darbuotojai, kiek tu lankai, o kiek ne, bet iš esmės vertinti turi rinkėjai tavo darbą“, – pridūrė V. Fiodorovas.