Opozicija, reaguodama į žinias iš Briuselio, sako, kad tokių pastabų reikėjo tikėtis. Todėl parlamentarai mano, kad reikėtų diskutuoti, ar įstatymuose nederėtų numatyti privalomos pauzės tarp politinės ir teisinės karjeros. Tuo metu valdantieji svarstymus vertina atsargiau – nors sako, kad debatas vertas dėmesio, keliamas klausimas, ar vadinamasis „atšalimo“ laikotarpis išties duotų kokios nors naudos.
Opozicija mato prasmę diskutuoti dėl privalomo „atšalimo“ laikotarpio
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) narės Agnės Širinskienės EK pastabos nenustebino, mat, pasak jos, kritika yra pelnyta. Politikė mena aštrias diskusijas dėl S. Šedbaro kandidatūros ir keltus klausimus, ar politikas išties galės atsiriboti nuo ilgus metus atstovautos politinės jėgos.
„Tikrai sunku surasti kitą valstybę, kur aktyvus politikas, komiteto pirmininkas, priiminėjantis sprendimus dėl teisės aktų konstitucingumo Seime, (...) staiga atsiduria Konstituciniame Teisme“, – Eltai teigė A. Širinskienė.
„Kai yra baksnojama į teismų skaidrumo klausimus – „atšalimo“ klausimas yra būtent toks – manau, visi puikiai suprantame, kad tam tikra prasme šiuo veiksmu Europos Komisija pasakė, kad Lietuvoje yra bandoma politizuoti Konstitucinį Teismą“, – dėstė ji.
Todėl Mišrios Seimo narių grupės seniūnė mano, kad parlamentui reikėtų apsvarstyti įstatyminės bazės pokyčius ir numatyti politikams, kandidatuojantiems į KT, vadinamąjį „atšalimo“ laikotarpį.
„Reikia galvoti apie Konstitucinio Teismo įstatymo pataisas, numatant tam tikrą periodą žmogui atšalti. Paprastai laikoma, kad per metus laiko pradeda trūkinėti tie ryšiai ir atsitraukimas vieno ar kito veiklos. Matyt, Konstitucinio Teismo teisėjai turėtų būti tikrai ne išimtis“, – aiškino Seimo narė.
Jai iš dalies antrino ir kitas TTK narys, socialdemokratas Julius Sabatauskas. Politikas teigė, jog diskusijos šiuo klausimu galėtų vykti.
„Svarstytinas klausimas, kuriuo galima diskutuoti ir galbūt numatyti įstatyme“, – Eltai sakė jis.
J. Sabatauskas pastebėjo, kad S. Šedbaras 1999 m. pasitraukė iš to meto Aukštesniojo administracinio teismo, nutaręs siekti Seimo nario mandato 2000 m. rinkimuose. Socialdemokratas pažymi, kad įstatymas numato būtent tokią tvarką – statutiniai tarnautojai į parlamentą negali kandidatuoti. Todėl, svarstė TTK narys, vertėtų diskutuoti, ar analogiškas reglamentavimas neturėtų būti taikomas ir priešingu atveju – kai iš politikos siekiama pereiti į teismų sistemą.
„Turbūt, reikia daryti analogija. Tam momentui, kai jis yra paskiriamas, jau nebūtų tose pareigose“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.
Visgi, Seimo socialdemokratas akcentavo, kad S. Šedbaro paskyrimas į KT, šiam dar būnant politiku, nėra vienintelis toks atvejis Lietuvos teisės istorijoje. Anot jo, 1993 m. į KT paskirtas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys Kęstutis Lapinskas, 1996 m. – buvęs Seimo narys Egidijus Jarašiūnas, 1999 m. – buvęs parlamentaras Statys Stačiokas.
„Visi jie – teisės profesionalai. (...) Mes teisininkų turime. Bet kad tokių, kad būtų užsitarnavusių tą vardą – turbūt nėra labai daug. Iš kitos pusės, pasirinkimo teisė yra trims asmenims – Seimo pirmininkei, Prezidentui ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkui“, – nurodė J. Sabatauskas.
J. Razma: manau, kad KT teisėjai sugeba atsiriboti nuo visų buvusių politinių veiklų
Tuo metu buvęs S. Šedbaro bendražygis, konservatorius Jurgis Razma nėra linkęs sureikšminti EK pastabų. Anot politiko, diskusijos gali vykti, tačiau reikėtų rimtai įsivertinti, ar vadinamasis „atšalimo“ laikotarpis iš esmės duotų kokios nors naudos.
„Jeigu yra pastabos – žinoma, mes galime dėl jų padiskutuoti. Bet aš jų labai nesureikšminčiau, nes ką labai keistų metų laiko vadinamasis „atšalimo“ laikotarpis?“ – Eltai komentavo Seimo vicepirmininkas.
„Jeigu į Konstitucinio Teismo teisėjus eina buvęs Seimo narys, galbūt jam teks nagrinėti įstatymą, už kurį jis balsavo prieš dvejus ar trejus metus. Įtariant, kad jis gali būti šališkas, „atšalimo“ laikotarpis, matyt, nieko nelemtų“, – opozicijos argumentais abejojo jis.
J. Razmos manymu, tam tikra pauzė tarp politinės karjeros ir žengimo į KT niekaip nekeistų ir asmens politinių pažiūrų. Tačiau, jis pabrėžė pasitikintis KT teisėjais – jog šie geba išlikti nešališki ir objektyvūs.
„Kita vertus, praėjus metams žmogus neliks be politinių pažiūrų. Jeigu jis yra socialdemokratiškų, kairiųjų pažiūrų – jis toks ir bus“, – dėstė konservatorius.
„Bet aš manau, kad tie asmenys, kurie skiriami į Konstitucinio Teismo teisėjus, sugeba atsiriboti nuo tų visų buvusių politinių veiklų ir objektyviai žiūrėti į nagrinėjamą klausimą“, – tvirtino jis.
Politikas pastebėjo ir tai, kad nustačius tam tikrą „atšalimo“ terminą, į Seimą gali nebenorėti kandidatuoti ne vienas teisininkas profesionalas.
„Juk į Seimą mes irgi siekiame išrinkti vieną kitą labai kompetentingą teisininką. Jeigu tai taptų kliūtimi jiems pretenduoti į Konstitucinio Teismo teisėjus, bijau, kad mes į Seimą sunkiau prisiviliotume kompetentingų teisininkų, nes jie gali turėti galimybę tapti Konstitucinio Teismo ar Aukščiausiojo Teismo teisėjais. Dėl to labai persistengti su tuo tariamu išskaidrinimu... Nežinau, ar reikia skubėti. Bet pasvarstyti galima“, – apibendrino Seimo vicepirmininkas.
ELTA primena, kad kovą Seimas paskyrė buvusį TTK komiteto pirmininką Stasį Šedbarą į KT teisėjus. Politiko kandidatūrą į KT teikė buvusi laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.
Politikas yra sustabdęs savo narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje, tačiau jo kandidatūra Seimo opozicijai kėlė abejonių, ar tapęs teisėju S. Šedbaras galės išlikti politiškai neutralus.
Kartu su S. Šedbaru, KT teisėjais tapo teisininkas Tomas Davulis ir LAT teisėjas Aurelijus Gutauskas. T. Davulio kandidatūrą pasiūlė prezidentas Gitanas Nausėda, A. Gutausko kandidatūrą – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
KT sudaro devyni teisėjai, kurie skiriami į pareigas devyneriems metams vienai kadencijai.