„Susipažinus su turiniu, teisės departamento išvadomis, panašu, kad norimų rezultatų nebus pasiekta. Be to, reikalingi ir pinigai, ir programos, ir terminai“, – Eltai teigė R. Juška.
„Dabar vyksta tarpinstitucinis derinimas, pavasario sesijoje jį svarstysime, bet abejotina, kad jį priimsime. Labiau peršasi nuomonė, kad reikės atmesti ir grąžinti tobulinti iniciatoriui“, – pridūrė jis.
VVSK pirmininkas tikina, kad pagal specialistų vertinimus, numatytų siūlomo įstatymo projekto tikslų pasiekti neįmanoma. Anot jo, to neleistų padaryti ir Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR).
„Pagal teisės departamento išvadas, projekto, kuriam pritarta po pateikimo, tikslų nepasieksime. Tai, ką nori pasiekti iniciatorius, riboja BDAR“, – kalbėjos jis.
Visgi, komisijos pirmininkas akcentavo, kad pritarus siūlymui be jokių pakeitimų, didelė atsakomybė kristų ir ant Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pečių.
„VTEK darbuotojų atlyginimų nėra iš ko didinti, etatų trūksta ir dabar norime dar papildomai duoti darbų.
Pasak R. Juškos, šis klausimas bus svarstomas jau pirmąjį pavasario sesijos trečiadienį vyksiančiame posėdyje. Į jį planuojama pakviesti visas suinteresuotas puses ir Finansų ministerijos atstovus.
Praėjusių metų Seimo pavasario sesijoje po pateikimo buvo pritarta Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno teigiamoms Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pataisoms, numatančioms prievolę valstybės politikams, pareigūnams, tarnautojams, žvalgybos pareigūnams, profesinės karo tarnybos kariams, teisėjams, valstybės ir savivaldybių įmonių vadovams viešai paskelbti galimas sąsajas su verslais, bendradarbiaujančiais su Minsko ir Maskvos režimams pavaldžiais juridiniais asmenimis.
Įstatymo pakeitimu siūloma, kad asmenys, deklaruodami savo viešuosius ir privačius interesus, nurodytų informaciją apie su jais susijusius juridinius asmenis, vykdančius veiklą su Rusijoje ir Baltarusijoje veikiančiais fiziniais ar juridiniais asmenimis. Šiuo metu įstatyme tokio reikalavimo nėra numatyta – t. y., Seimui priėmus įstatymo projektą, teikiant privačių interesų deklaraciją bus privaloma nurodyti galimas sąsajas su valstybėmis agresorėmis.
Klausimas svarstymui buvo perduotas VVSK.
Seime panašios iniciatyvos dėl verslų, tęsiančių veiklą Rusijoje, kilo ir anksčiau. Liberalas Raimundas Lopata kartu su grupe parlamentarų registravo rezoliuciją „Dėl teroristinės Rusijos įtakos apribojimo“, kuria siūlė įpareigoti verslininkus ir įmones, kurie turi komercinių interesų Rusijoje, užsiregistruoti specialios komisijos viešajame registre ir pagrįsti, kodėl jie tęsią savo veiklą karą prieš Ukrainą pradėjusioje šalyje.
Tuo metu Rusijos verslininkams siūlyta neleisti ir įsigyti bei turėti nekilnojamojo turto Lietuvoje be specialaus Vyriausybės leidimo, taip pat raginta svarstyti nekilnojamo turto įsigijimo Lietuvoje apribojimus Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims.