Pernai Seimui nepritarus šiai iniciatyvai, ketvirtadienį per opozicinę darbotvarkę bus teikiamas jau trečias šio įstatymo pakeitimo variantas.
Jeigu Seimas pritartų, vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose būtų rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis su diakritiniais ženklais.
Pasak Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotojos R. Tamašunienės, tai leistų Lietuvos Respublikos piliečiams turėti originalų vardą ir pavardę, kas yra jų tapatybės dalis, šeimos ryšius patvirtinantis įrašas.
Dabartinis teisinis reguliavimas, jos nuomone, neatitinka konstitucinio lygiateisiškumo principo, nes galimybę pasinaudoti teise į originalią pavardę ir vardą asmens tapatybės dokumentuose gali įgyvendinti tik tie piliečiai, kurių asmenvardžiuose nėra diakritinių ženklų.
Anot R. Tamašunienės, priėmus siūlomą projektą būtų išspręsta asmenvardžių rašymo problema, dėl kurios šiuo metu gyventojams tenka kreiptis į teismus. Parlamentarės teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2021 m. spalio 6 d. konstatavo, kad atsisakymas sudaryti civilinės būklės akto įrašą be diakritinio ženklo, motyvuojant techninių galimybių nebuvimu, vertintina kaip asmens teises siaurinanti teisės norma.
Priėmus siūlomą įstatymo pataisą reikės pakeisti gyventojų registro duomenų kodavimo sistemas, pritaikyti valstybės registrus tvarkyti asmenvardžius su kitų kalbų diakritiniais ženklais. Todėl siūloma, kad įstatymo pakeitimai įsigaliotų 2024 m. vasario 1 d.
Kaip ELTA jau skelbė, pernai gruodžio 15 d. Seimas po pateikimo nepritarė Seimo narių Ritos Tamašunienės ir Česlavo Olševskio parengtam Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimo projektui, siūlančiam asmenvardžiuose įteisinti diakritinius ženklus. Projektas galutinai nebuvo „palaidotas“, jis grąžintas iniciatoriams tobulinti.