Į sekretorės suviliotą verslininką mirtinus šūvius paleidusiam žudikui – išskirtinė dovana

Iš pradžių įkalinimo įstaigos vartai atsivėrė su savo viršininku darbe romaną užmezgusiai ir jį į mirties spąstus įviliojusiai bei su savo bendrais vėliau dar vieną turtingą vyrą nužudyti planavusiai dabar jau buvusiai sekretorei, o netrukus išskirtinės malonės sulaukė ir vienas jos bendrininkų – į verslininką mirtinus šūvius paleidęs 16 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas Pasvalio gyventojas Laurynas Drūteika.

Beveik po trijų metų iš įkalinimo įstaigos išeiti turėjęs L. Drūteika jau mėgaujasi gyvenimu laisvėje – teismas konstatavo, kad dėl verslininko Dariaus Vaisėtos nužudymo kalėjęs vyras yra vertas pasitikėjimo ir likusią bausmės dalį gali atlikti namuose.

„Paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jis privalo atlikti visą likusią bausmės dalį probacijos sąlygomis, t. y. lygtinai paleistam nuteistajam taikoma priežiūra, vykdoma jo elgesio kontrolė, taikomos resocializacijos priemonės, o pažeidus probacijos sąlygas, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį“, – teisėjai pabrėžė, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas.

„Teisėjų kolegija neįžvelgia priežasčių toliau taikyti L. Drūteikai laisvės atėmimą, nes nėra aišku, kokią didesnę naudą tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų“, – nurodoma teismo dokumentuose.

Dėl itin sunkaus nusikaltimo kalėjusiam L. Drūteikai duris į laisvę atvėrusi teisėjos Jurgos Vasiliauskienės pirmininkaujama kolegija taip pat pabrėžė, kad nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

„L. Drūteikai lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai, kadangi lygtinis paleidimas nėra asmens atleidimas nuo bausmės atlikimo“, – rašoma teismo nutartyje.

L. Drūteikai skirtos laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2025 m. liepos 15 d., jis ne kartą bandė išeiti į laisvę, tačiau teismai atsisakydavo patvirtinti Lygtinio paleidimo komijos sprendimą. Šį kartą teismas taip pat nebuvo patvirtinęs – Marijampolės teismas konstatavo, kad su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma dar nesudaro pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.

Tačiau su tokia pozicija L. Drūteika nesutiko ir pirmosios instancijos teismo nutartį apskundė apeliacine tvarka – savo skunde nurodė, kad bausmės atlikimo metu jis buvo skatintas 28 kartus, mokėsi, baigė mokyklą, įgijo ne vieną specialybę, dirbo ir yra charakterizuojamas teigiamai.

„Teismas akcentavo kriminogeninius veiksnius (nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, darbinės patirties stoka, finansinių problemų sprendimas nusikalstamu elgesiu, gyvenimo stiliaus ir draugų problemos), tačiau šie veiksniai buvo aktualūs prieš trylika su puse metų, šiuo metu nei vienas iš jų nebėra aktualus“, – L. Drūteika pabrėžė, kad jo elgesys įkalinimo įstaugoje vertinamas kaip nepriekaištingas, o sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą „reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais“.

Nuteistasis taip pat nurodė, kad bausmę atliko ne tik lengvos grupės, bet ir eksperimentinio lengvo režimo sektoriaus sąlygomis.

„Šis sektorius buvo įsteigtas 2019 m. balandžio 10 d. ir į jį patenka tik nedidelė dalis nepriekaištingai besielgiančių nuteistųjų ir tik tie, kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką bei nuosekliai ir nenutrūkstamai vykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones“, – L. Drūteika pabrėžė, kad 2022 m. sausį toliau tęsti bausmės atlikimą perkeltas į Pusiaukelės namus, čia jis buvo intensyviai ruošiamas lygtiniam paleidimui

„Bausmę pusiaukelės namuose atliekantys nuteistieji dirba privačiose įmonėse, esančiose už pataisos įstaigos teritorijos ribų, į darbą vyksta asmeniniais automobiliais, nėra pareigūnų saugomi, gali laisvai judėti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, laisvai disponuoti pinigai, turėti ir naudoti mobilaus ryšio telefonus, vykti trumpalaikėms išvykoms į namus, aš šiomis visomis galimybėmis naudojausi“, – L. Drūteika pabrėžė, kad dėl lygtinio paleidimo taikymo svarstomas jau šeštą kartą, sąžiningai įvykdė visas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas ir socialinės reabilitacijos priemones, laikėsi nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, nedarė teisės aktų pažeidimų.

Tačiau tokiai nuomonei nepritarė prokurorai, pažymėję, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka lygtinio paleidimo taikymui: „L. Drūteika elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo“.

L. Drūteiką į laisvę išleidęs teismas pabrėžė, kad jis nagrinėjant verslininko nužudymo bylą kaltės nepripažino, „tačiau bausmės atlikimo metu kaltę pripažįsta, gailisi dėl savo elgesio, geba identifikuoti ir įvardinti nusikalstamą elgesį skatinusius veiksnius, problemų neneigia ir yra motyvuotas jas spręsti – aktyviai dalyvauja tiksliniuose užsiėmimuose, psichologo konsultacijose, gerina socialinius įgūdžius, užsiima darbine veikla“.

„Nuteistasis kriminalinės subkultūros, diskriminacinių nuostatų nepalaiko, taikomą priežiūrą vertina palankiai, su pareigūnais bendrauja mandagiai, taktiškai, linkęs bendradarbiauti, jaučia poreikį save realizuoti socialiai priimtinais būdais“, – anot teisėjų, L. Drūteika „su bendrininkais ryšius yra nutraukęs, į buvusią kriminalinę aplinką grįžti neketina (nusikaltimas padarytas ne dabartinėje gyvenamojoje vietoje), nuteistasis bendrauja tik su šeima, su kuria, be kita ko, palaiko pozityvius santykius, bendrauja tiek telefonu, tiek išvykęs trumpalaikėms išvykoms į namus.“

Griežtesne bausme – įkalinimu 17 metų – nuteista L. Drūteikos bendrininkė Monika Elenbergaitė į laisvę buvo išleista rugsėjo mėnesį, teismas nutarė, kad su kompanija šaltakraujiškus nusikaltimus įvykdžiusi moteris jau gali būti gyventi laisvėje. Ir net nesvarbu, kad bausmės atlikimo metu ji buvo padariusi ne vieną nusižengimą.

Atlikdama bausmę M. Elenbergaitė sukūrė šeimą ir susilaukė vaikelio, daugiau kaip prieš dvejus metus jai buvo sudaryta galimybė mėgautis gyvenimu laisvėje, nes ji buvo apgyvendinta Pusiaukelės namuose, kuriuose privalėdavo tik nakvoti, taip pat turėdavo galimybę savaitgaliais aplankyti šeimą.

„Teismo vertinimu, M. Elenbergaitės elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausmės taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjusi į laisvę ji laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals“, – paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Kad M. Elenbergaitei būtų taikomas lygtinis paleidimas, prieštaravo prokurorai, pažymėję, kad M. Elenbergaitei kol kas neturėjo būti taikomas lygtinis paleidimas, nes ji bausmę atlieka už labai sunkaus, tyčinio nusikaltimo padarymą, bendrininkų organizuotoje grupėje, o tai rodo jos pavojingumą – sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, būtina atsižvelgti ne tik į nuteistosios, bet ir visuomenės interesus.

Nuteistosios elgesys įkalinimo įstaigose nebuvo nepriekaištingas – 2021 m. balandį ji į įkalinimo įstaigą iš darbo grįžo neblaivi, jai buvo nustatytas 0,33 promilių girtumas. Dėl to M. Elenbergaitei buvo skirta 15 parų areštas, tačiau ši tikino, kad alkoholio nevartojo, o tądien esą išgėrė širdies lašų.

„Tai, kad savo nuožiūra, be gydytojo paskyrimo, vieną kartą vartojau augalinį, nereceptinį vaistinį preparatą, skirtą širdies funkcijoms gerinti, nesuponuoja mano kriminalinių nuostatų, neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas elgesio taisykles“, – aiškino M. Elenbergaitė.

Kaltę pripažino tik tada, kai panoro išeiti į laisvę

Delfi.lt primena, kad prieš 5 metus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padėjo tašką didelio visuomenės dėmesio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje dėl vilniečio verslininko D. Vaisėtos tyčinio nužudymo iš savanaudiškų paskatų bei planavimo nužudyti ne vieną milijoną paveldėjusį jo draugą buvo nuteista vilnietė Monika Elenbergaitė, Mantas Adomavičius, Laurynas Drūteika ir Romanas Mironiukas. Jiems buvo skirtos 16–19 metų laisvės atėmimo bausmės.

Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu M. Elenbergaitė nepripažino kaltės, ir tik paskutiniu metu, kai buvo pradėtas svarstyti klausimas dėl lygtinio paleidimo, ji kaltę pripažino ir prisiėmė atsakomybę už savo veiksmus. Tačiau teismas yra konstatavęs, kad toks prisipažinimas kelia abejonių dėl nuoširdumo: „Tai rodo nuteistosios atmestiną, lengvabūdišką pobūdį į itin pavojingus nusikaltimus, nors ir padarytus daugiau kaip prieš 10 metų.“

Kritiškai į savo elgesį nežiūri ir kartu su M. Elenbergaite nuteistas anksčiau teistas klaipėdietis Romanas Mironiukas – 18 metų laisvės atėmimu nubaustas vyras įkalinimo įstaigoje ne kartą buvo užtiktas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Gyvenimu už grotų nepatenkintas ir pagrindinis šio nusikaltimo iniciatorius Mantas Adomavičius, kuriam teismas yra skyręs 19 metų laisvės atėmimo bausmę.

Plungėje gyvenęs vietos medikų sūnus dar vaikystėje buvo išgyvenęs įkaito dramą – kai M. Adomavičiui tebuvo 12 metų, iš jo tėvų jaunieji Plungės gangsteriai reikalavo 10 tūkst. JAV dolerių išpirkos. Berniukas buvo slepiamas Klaipėdos rajone esančio sudegusio medinio namo griuvėsiuose. M. Adomavičių pagrobėjai virvėmis pririšo prie medinės sijos, apklojo lentomis. Vaikas buvo surastas praėjus 42 val. po pagrobimo.

Dabar pats pavojingu nusikaltėliu tapęs M. Adomavičius mano, kad teismo jam skirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Įkalintas vyras jo baudžiamąją bylą nagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo yra prašęs peržiūrėti anksčiau jam priimtu nuosprendžiu paskirtą bausmę ir ją sušvelninti.

„Atliekant laisvės atėmimo bausmę gerokai pasikeitė – pasunkėjo – bausmės atlikimo sąlygos: sugriežtintos taisyklių nuostatos dėl galimybės būti lauke, gryname ore, taip pat sumažintas piniginių lėšų, skirtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, limitas, ilgalaikių pasimatymų ir naudojimosi nešiojamuoju kompiuteriu laikas, maisto prekių pataisos įstaigoje asortimentas, asmeninių daiktų svorio limitas, leidžiamų turėti daiktų sąrašo, naudojimosi keramikos bei metaliniais stalo įrankiais, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos“, – yra aiškinęs M. Adomavičius.

Jis mano, kad keičiantis kalinimo sąlygoms turi būti keičiama bausmė: „Man paskirtos bausmės trukmė liko ta pati, o tai reiškia, jog esu baudžiamas kiekvieną kartą, kai tik keičiasi teisės aktai.“

itės pėdomis – vyras teismuose įnirtingai kovojo dėl galimybės išeiti į laisvę anksčiau laiko.

Apvogė, o paskui paspendė mirties spąstus

Istorija, dėl kurios buvo nuteisti verslininko žudikai, įvyko dar 2009 m. birželį – dulkių siurbliais prekiavusioje bendrovėje „Lux Pro“ administratore dirbusi M. Elenbergaitė įvykdė savo draugo M. Adomavičiaus prašymą ir savo darbdavį vieną vėlyvą vakarą išviliojo į atokią apleistą teritoriją Vilniaus rajone.

Mergina anksčiau palaikė gana artimus ryšius su savo viršininku, todėl su ja draugauti pradėjęs M. Adomavičius sumąstė pelningą „verslo planą“ – pavedė surinkti informaciją apie D. Vaisėtos name esantį turtą, išsiaiškinti verslininko atvykimo ir išvykimo laiką.

Patekti į savo darbdavio namus nebuvo sunku – raktą sutartoje vietoje šeimininkas palikdavo namus ir jo aplinką tvarkantiems žmonėms, o M. Elenbergaitė tai kuo geriausiai žinojo. Nustatyta, kad kartą, kai verslininkas su draugu išvyko į pajūrį, o jo namų niekas neprižiūrėjo, nusikaltėliai iš jo namo pavogė turto daugiau kaip už 30 tūkst. eurų – įvairių brangių laikrodžių, papuošalų, dujinius ir pneumatinį pistoletus.

Netikėtai praturtėjęs gydytojų sūnus M. Adomavičius negalėjo suvaldyti savo apetito ir nusprendė verslininką pagrobti ir nužudyti.

Birželio 10-osios vakare M. Elenbergaitė atvyko į vieną sostinės kazino ir čia besilinksminančiam savo viršininkui pasiūlė važiuoti į stoties rajone esantį restoraną „McDonald‘s“. Kai pora čia atvyko, M. Elenbergaitei paskambino M. Adomavičius ir paprašė atvažiuoti į už Nemenčinės esantį mišką. Kadangi vyras buvo išgėręs alkoholio, prie jo apynaujo automobilio „Mercedes Benz S500“ vairo sėdo mergina. Kai jiedu nuvažiavo į mišką, trys grupuotės nariai verslininką užpuolė – į D. Vaisėtą keturis šūvius paleido L. Drūteika.

„M. Adomavičius man liepė prieiti ir šauti į galvą, kad būtų mažiau kraujo, – L. Drūteika sakė, kad ne iš karto sutiko žudyti, tačiau esą jo draugas sugebėjo įtikinti. – Jis sakė, kad jam būtų sunku nušauti nepažįstamą žmogų, bet tai laisvai galėtų padaryti su manimi, nes manęs nebijo.“

Į verslininką šaudyta iš perdirbto pistoleto su duslintuvu, o kad šis tikrai neatsigautų, jam dar buvo suduoti keli smūgiai akmeniu į galvą. Grupuotė aukos lavono atsikratė iš anksto surastoje duobėje, o nuogą vyrą duobėje dar apipylė iš anksto nupirktomis trąšomis. Taip jie tikėjosi, kad trąšos kuo greičiau sunaikins lavoną ir jo niekas nesuras.

Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad vyras buvo užkastas gyvas. „Po šūvių jis nugriuvo, dar kažką stenėjo, bandė trauktis telefoną, bet mes jį ėmėme daužyti akmenimis“, – yra sakęs R. Mironiukas.

„Taip jam ir reikia, toks jo likimas“, – važiuodama po nužudymo pareiškė M. Elenbergaitė.

Atkasę lavoną nuo kaklo nuplėšė grandinėlę

Naudodamiesi pagrobtomis verslininkui priklausančiomis bankų kortelėmis, jaunieji grupuotės nariai Vilniuje bei Rygoje atsiskaitinėjo parduotuvėse, dalį pinigų nusiėmė bankomatuose. Tiesa, grobis nebuvo didelis – vos keli tūkstančiai eurų.

Po verslininko nužudymo kraupioje egzekucijoje dalyvavęs R. Mironiukas vos ne kasdien M. Adomavičių ragino nuvažiuoti prie fermos, kurioje buvo užkastas vyras, – esą skubėdami jie pamiršo pasiimti maždaug 150 tūkst. eurų vertės auksinę grandinėlę su moneta ir brangų žiedą su briliantais.

M. Adomavičius draugo prašymams kurį laiką buvo abejingas, tačiau po savaitės sutiko nuvažiuoti. Čia jis R. Mironiuko laukė už keliolikos metrų nuo fermos, kai šis sunaikino įkalčius, – paslėpė kruvinus akmenis ir... kasė verslininko kapą. Nors jau jautėsi lavono dvokas, tai R. Mironiuko neišgąsdino, – jis bet kokia kaina siekė surasti grandinėlę.

Kai papuošalą jis rado ir nukabino nuo kaklo, vėl užkasė duobę, ją apdengė plytomis ir plytgaliais. Tuo metu draugo laukdamas M. Adomavičius nusikaltimo vietoje aptiko žiedą su briliantais.

Nusikaltimą atskleidę pareigūnai išsiaiškino, kad grupuotės nariai siekė ištuštinti visas nužudyto verslininko asmenines bei jo bendrovės banko sąskaitas, kuriose pinigų buvo nepalyginamai daugiau. Šiam tikslui įvykdyti tikėtasi panaudoti nužudyto verslininko asmens tapatybės kortelę – esą R. Mironiuko išvaizda buvo panaši į nužudyto verslininko.

Be to, nusikaltėliai mėgino sudaryti su banku naują sutartį, gauti identifikavimo kodų generatorių ir iš trijų sąskaitų į savąją pervesti apie 100 tūkst. Eur. Tačiau su banku sudaryti elektroninių paslaugų sutarties verslininku apsimetusiam R. Mironiukui vis dėlto nepavyko. Tuomet grupuotė nusprendė nužudyti kitą verslininką – D. Vaisėtos draugą, kurį M. Elenbergaitė taip pat gerai pažinojo.

M. Elenbergaitė savo draugui buvo prasitarusi, kad šis verslininkas buvo paveldėjęs kelis ar net keliolika milijonų eurų palikimą.

Šiam planui įgyvendinti M. Adomavičius pasitelkė R. Mironiuką ir M. Elenbergaitę. Kompanija pasiskirstė konkrečias užduotis bei vaidmenis: mergina vėl turėjo surinkti informaciją apie šio verslininko turtą, gyvenimo būdą ir įpročius, atvykimo ir išvykimo iš namų laiką, o vėliau – atvilioti verslininką į iš anksto parengtą vietą, iš kurios pastarasis nebūtų grįžęs.

M. Elenbergaitė su nauja užduotimi susidorojo nesunkiai – ji ėmė aktyviai, net įkyriai vyrui pirštis į drauges: nuolat siuntinėjo SMS žinutes, ne kartą lankėsi pas jį namuose, iššniukštinėjo juos ir netgi tiesmukai pareiškė norinti pas jį apsigyventi. Tačiau vyras nebuvo itin patiklus – toks jos elgesys verslininkui sukėlė įtarimų, jis ėmė merginos vengti.

„Kai dar buvo nenužudytas, D. Vaisėta pas mane į svečius atvyko su M. Elenbergaite, – pasakojo verslininkas, kurį taip pat ketinta nužudyti. – Ji visais įmanomais būdais piršosi draugauti, siuntė daug SMS žinučių, kuriomis kvietė susitikti ir bendrauti, prašė išnuomoti mano buto dalį, pradėjo šnekėti, kad nori gyventi atskirai nuo tėvų. Ji nuolat ir įkyriai rašydavo SMS žinutes, kurių kontekstas buvo tas, kad ji vis prašėsi pas mane apsigyventi. Keletą kartų susitikome, ji buvo labai lipšni, stengėsi visaip įtikti, nuolat guodėsi, kad neturi pinigų, neturi kur gyventi, pagrindinės jos pokalbių temos buvo tik apie pinigus.“