Į šią poilsiavietę Lietuvoje žmonės vyksta net iš Norvegijos: galioja griežtos taisyklės

Kunigiškiuose, Užkanavės gatvėje, į palapinių miestelį jau daug metų kviečia garbaus amžiaus sulaukusi Berta. Moteris neslepia, kad jai nė nereikėjo išskirtinės reklamos, nors kempingas veikia nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Dar iš grafų Tiškevičių jos protėvių pirktame žemės lopinėlyje kažkada pasiprašė apsistoti vieni, vėliau vieta užsisuko ir tapo patogia vieta žmonėms, o moters šeima parūpino minimalius patogumus ir įkūrė nedidelį verslą.

„Dirbame oficialiai, visada sumoku mokesčius, nes man taip paprasčiau. O žmonės čia atvažiuoja metai iš metų, kartos prie manęs užaugo. Jie jau kaip šeima. Net lauktuvių atveža, šakočių, kitų skanumynų, – nusišypso senjorė. – Mūsų namelis stovi apie 150 metų.

Čia seneliai gyveno, senelis buvo žvejys. Žemė dar iš grafo Tiškevičiaus pirkta, bet vėliau mūsų žemes išdalino. Kai Lietuva atgavo laisvę, dalį žemės atgavome, paliko 15 arų. Pamenu, močiutė visada sakydavo, kad tik neparduokit. Va, nepardavėm, o dabar sukamės, vaikai, anūkai padeda“.