Jis nuo pernai lapkričio 15 dienos saugotas Lietuvos valstybės istorijos archyvo saugykloje.
Pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės Rūtos Kačkutės, po ekspozicijos Lietuvoje dokumentas į archyvą turės keliauti ilgesniam laikui.
„Dokumentas pabuvęs šviesoje, jis porą mėnesių „pailsi“, bet tą daryti galima tik tam tikrą metų skaičių. Po šitų metų, kol jis bus Lietuvoje, jis turės keliauti ilgesniam „poilsiui“. Tai darome, kad ne tik mes, bet ir mūsų vaikų vaikai galėtų tą dokumentą matyti“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Signatarų namuose sakė R. Kačkutė.
Nepriklausomybės akto originalas pakeitė daugiau nei du mėnesius eksponuotą faksimilę.
Renginyje dalyvavęs ir svečių knygoje pasirašęs Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas teigė, kad „signatarų laiškas išlieka aktualus iki šiol“.
„Nepriklausomybė – tai į išorę nukreipta laisvė. Teisinė valstybė ir demokratija užtikrina mūsų laisvę šalies viduje. Mūsų Europoje Lietuva ir Vokietija šiandien drauge užtikrina šias laisves“, – kalbėjo M. Sonnas.
Pasak jo, Nepriklausomybės paskelbimas yra svarbi ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos istorijos dalis.
„Mes tęsime (bendros Europos istorijos kūrimą – BNS). Net ir pastarųjų įvykių kontekste, kai atsiranda vis daugiau skeptiškai Europos ateitį vertinančių žmonių. Aš žinau, kad Lietuva ir Vokietija Europos ateitimi neabejoja“, – sakė ambasadorius.
Vokietijai siųstą Nutarimą dėl valstybės atkūrimo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis Berlyno diplomatiniame archyve rado 2017 metų pavasarį.
Lietuva ir Vokietija sutarė, kad Aktas nuo 2018 metų sausio Lietuvai perduodamas ilgiausiai penkeriems metams, dokumento saugojimą pratęsiant kas metus. Susitarimas numato, kad 2022 metais dokumentas galėtų būti eksponuojamas Kaune.
Kaip teigė R. Kačkutė, dar nėra aišku, kuriam laikui po ekspozicijos Lietuvoje Vasario 16-osios Aktas turės būti grąžintas saugoti į archyvą Vokietijoje.
„Manyčiau, čia spręs ekspertai, kurie įvertins būklę to dokumento. Kiekvieną kartą, kai iškeli dokumentą į šviesą, įvyksta cheminiai procesai. Aš nesu ekspertė, bet ekspertai įvertins“, – sakė ji.
Taip pat dar nėra aišku, ar dokumentas galėtų likti Lietuvoje visam laikui. Pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės, tai Lietuvos ir Vokietijos užsienio ministerijų klausimas.
Lietuvos Tarybos nutarimas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir vėl eksponuojamas tame pačiame kambaryje, kur 1918 metų vasario 16 dieną jį pasirašė Jono Basanavičiaus pirmininkaujama Lietuvos Taryba.
Jis saugomas specialiai jam pagamintoje neperšaunamoje vitrinoje su reikiamu mikroklimatu.
Jono Basanavičiaus pirmininkaujama Lietuvos Taryba Nepriklausomybės aktą pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje. Istorikai mano, kad tądien galėjo būti pasirašyti keli dokumentai, kitų buvimo vieta nėra žinoma.