„Kodėl nebuvo surengta pasala prie surasto automobilio tą pirmą naktį?“, – tokio skaitytojo klausimo tiesioginėje DELFI konferencijoje sulaukė Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininkas Rolandas Kiškis.
Tiksliai į tai atsakyti jis aiškino galėsiantis tuomet, kai pareigūnai įsivertins tiek visą tyrimo, tiek paties įvykio eigą.
„Jeigu buvo numatyta, kad nereikalinga pasala, reiškia, mes manome, kad ir nereikėjo tos pasalos. Sprendimą priėmė kolegos iš Kauno ir mes nemanome, kad jis buvo klaidingas šiai dienai“, – kalbėjo R. Kiškis.
Tikslinantis, ar įtariamieji prie automobilio taip ir nebegrįžo, ar planavo tai padaryti, pašnekovas sakė, kad tai klausimai, kurių jis negali komentuoti.
„Natūralu, kad negrįžo, nes automobilį mes radome. Mes manome, kad mergina buvo nužudyta praėjus nedaug laiko po, sakykime, jos pagrobimo. Tik tiek galiu pasakyti. Tikrai nebuvo nužudyta po kelių dienų“, – aiškino R. Kiškis.
Pateikia ne visas detales
Buvusio STT pareigūno, o dabar privataus detektyvo Sauliaus Petkevičiaus teigimu, bet kuriuo atveju pasala rengiama vadovybės sprendimu.
„Kodėl šiuo atveju nebuvo surengta pasala, tikrai bijau komentuoti ir negaliu pasakyti, kad tai buvo klaida, nes mes nežinome visų detalių. Esu įsitikinęs, kad ir R. Kiškis visų detalių nepasako, tačiau ne tam, kad nuslėptų klaidas, o dėl to, kad tam tikrus dalykus atskleisti dar yra per anksti. Atvejį tyrė pakankamai profesionalūs žmonės, netikiu, kad buvo padaryta tokia klaida“, – sakė jis.
Pašnekovo teigimu, gali būti ir taip, kad pareigūnai turėjo duomenų, kad nusikaltėliai iki automobilio tą vakarą grįš.
Nusikaltėliai nesitikėjo būti sulaikyti
Paklaustas, kaip tuomet reikėtų aiškinti DELFI pasiekusią informaciją, kad žudikai planavo vėliau pasiimti „Audi“, tačiau nespėjo to padaryti, nes automobilį greitai surado policija, S. Petkevičius sakė, kad tuo kiek sunku patikėti.
„Jei būtų prielaida, kad grįš, pasala būtų surengta. Todėl manau, kad turėta žinių, kad žudikai tikrai negrįš iki automobilio“, – kartojo jis.
S. Petkevičiaus teigimu, gali būti ir taip, kad žinia apie nusikaltėlius dėl automobilio aplenkusius pareigūnus paskleista norint tiesiog pasigirti kokybiškai atliktu darbu. Tačiau pašnekovas ragino palaukti, kol tyrimas bus baigtas, byla pasieks teismą ir sužinosime daugiau detalių.
„Net abejonių nėra, kad nusikaltėliai ne tik ne patys gudriausi, bet tiesiog siaurapročiai. Nebijau šio žodžio. Kiek girdėjau, vienas iš gaujos net automobilius taisė servise, jei taip buvo ir net nežinojo apie GPS sistemas, nesuvokiu. Toks įžūlumas, kad aukas rinkdavosi tiesiog važiuodami autostrada, jokio pasiruošimo, nieko... Esu tikrai įsitikinęs, kad jie nesitikėjo būti sulaikyti“, – savo mintimis apie padariusius nusikaltimą dalijosi S. Petkevičius.
Kada pasalą surengti verta?
Buvusio ilgamečio Vilniaus policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos (ONTT) vadovo Vytauto Braknio teigimu, sudėtinga atsakyti į klausimą, ar aptariamoje situacijoje buvo verta surengti pasalą, kai nežinomos visos tyrimo aplinkybės.
„Pasalą daryti tikslinga tuomet, kai yra paslapties faktorius – niekas nežino, kad pareigūnai žino. Ar čia buvo žinoma, ar ne – klausimas, į kurį sunku atsakyti dėl informacijos stokos“, – aiškino pašnekovas.
Be to, aptariamu atveju automobilis buvo paliktas pakankamai neuždaroje vietoje – maždaug 100 metrų nuo pagrindinio kelio tarp Žeimių ir Liepių miestelių, Jonavos rajone.
„Jei naktį pastatyta, kitą dieną toje vietoje gali būti daug žmonių – kelias, gyventojai. Buvo rašyta, kad viena moteris išgirdo balsą, šaukiantį pagalbos, ji galėjo pranešti ir pareigūnams“, – galimas pareigūnų dvejones įgarsino V. Braknys.
Prioritetu iškėlė merginos gyvybę
Tačiau pašnekovas sutiko, kad neatmetama turėtų būti ir kita aplinkybė – gal pareigūnai į rastą automobilį sureagavo pernelyg emocionaliai.
„Galbūt ir buvo pernelyg karštai reaguota, tačiau ieškota buvo merginos, ne automobilio. Todėl galėjo būti taip, kad verčiau nuspręsta patikrinti, ar jos nėra viduje, ar nėra palikta kokių pėdsakų, kas vairavo automobilį – mikrodalelės, kiti įrodymai, kuriuos galima rasti su šiuolaikine technika. Kaip neišnaudoti tokios galimybės?“, – klausė V. Braknys.
Jo teigimu, svarbus galėjo būti laiko faktorius – kuo greičiau užčiuopti įtariamųjų pėdsakus.
„Čia kalbame apie gyvybę – nežinia, kur mergina, kaip ji. Aišku, gal buvo galima techninėmis priemonėmis tai patikrinti, tačiau greičiausiai buvo bandyta ieškoti ir to, kas išduotų, kuria kryptimi tyrimas turi vykti. Gal iki paskutinės minutės buvo viltis, kad mergina gyva“, – svarstė pašnekovas.
Galėjo automobilį stebėti
Anot jo, iki automobilio nusikaltėliai galėjo ir niekada negrįžti, tad jų pareigūnai būtų laukę tuščiai ir tik gaišę brangų laiką.
Nors viešumą pasiekiančios detalės nerodo, kad įtariamieji elgėsi profesionaliai, neatmetama galimybė, kad galbūt jie irgi užsiėmė žvalgyba, gal turėjo bendrų, kurie stebėjo automobilį ar tą darė techninėmis priemonėmis.
„Įdomu, ką dabar aiškina įtariamieji, bet tuo metu, manau, viskas buvo padaryta kvalifikuotai. Svarbu buvo rasti merginą, įrodymus, pėdsakus, kurie galbūt tą vakarą ir buvo aptikti“, – įtarė pašnekovas.
Prisiminė atvejį, kai teko dalyvauti rengiant pasalas
V. Braknys taip pat prisiminė atvejus, kai jam pačiam teko dalyvauti rengiant pasalas.
„Prieš daug metų nagrinėjome atvejį, kai vienos ambasados atstovas buvo pašautas ir iš jo atimtas automobilis. Buvo nustatyta, kad jis nukeliavo į tam tikrą garažą. Aišku, pastarasis uždarytas, išnuomotas, niekas apie tai nežino, todėl surengėme pasalą. Porą dienų pareigūnai laukė greta esančiame garaže, kol atėjęs atsiimti automobilio asmuo buvo sulaikytas“, – pasakojo pašnekovas.
Teko jam dirbti ir tuomet, kai Romas Zamolskis su bendru Virginijumi Savickiu prie parduotuvės „Maxima bazė“ užpuolė tuomečio Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorius.
„Techninėmis priemonėmis tuomet buvo nustatyta grupė asmenų, kurie galimai dalyvavo nusikaltime. Manau, kad ir šiuo atveju viskas pakankamai greitai ir tvarkingai buvo padaryta, nes įtariamieji surasti per tokį trumpą laikotarpį“, – I. Strazdauskaitės tyrimo eigą įvertino V. Braknys.