Į teismą taip pat nereikės kreiptis keičiant vedybų sutartį, sudarant nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandorius, tėvams sudarant sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu bei pripažįstant tėvystę, kai tarp suinteresuotų šalių nėra ginčų.
Pagal naująjį reglamentavimą, tai spręs šalies notarai.
Kaip skelbia Nacionalinė teismų administracija, notaras, prieš tvirtindamas sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, ar sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu, turės patikrinti duomenis Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje.
Nustatęs, kad nebus užtikrinta nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga, notaras turėtų atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, pareiškėjas šį atsisakymą turės teisę apskųsti teismui. Be to, notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą neatims iš asmens teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į notarą.
„Teismams nebūdingų funkcijų atsisakymas leis daugiau laiko skirti kitoms byloms, ypač – sudėtingoms. Taigi, šie pakeitimai leis teismams geriau atliepti ir bylose dalyvaujančių žmonių interesus – jie sprendimų sulauks greičiau“, – pranešime sakė Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė.
Taip pat įsigalioja ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, pagal kurias apylinkių teismai nagrinės bylas, kuriose ieškinio suma yra iki 100 tūkst. eurų.
Tikimasi, kad šie pakeitimai leis efektyviau paskirstyti apylinkių ir apygardų teismams tenkantį darbo krūvį, sukurti sąlygas, leisiančias greičiau nagrinėti sudėtingesnes bylas apygardų teismuose.
Nuo sausio 1 dienos įsigalioja ir aktualūs civilinėse, administracinėse bylose pakeitimai, susiję su žyminiu mokesčiu ir taikoma lengvata. Šiose bylose procesinius dokumentus (ieškinius, pareiškimus, prašymus, skundus) ir jų priedus Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale e.teismas.lt pateikę naudotojai turėtų išreikšti pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik elektroniniu būdu.
Įstatymų pakeitimai nustato, kad žyminio mokesčio lengvata, galimybė mokėti 75 procentus šio mokesčio sumos, galima tik tokiais atvejais, kai šalis ne tik elektronine forma pateikia teismui procesinius dokumentus, bet ir kai kartu išreiškia pageidavimą elektroniniu būdu juos gauti.
Tik įvykdžius tokias sąlygas proceso dalyviai galės mokėti mažesnį žyminį mokestį, t. y. mokėti 75 procentus už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos.
Šiais pakeitimais norima paskatinti proceso dalyvius naudotis elektroninių ryšių priemonėmis visos bylos nagrinėjimo metu. Taip ne tik proceso dalyviai galėtų sumažinti bylinėjimosi išlaidas, bet ir teismai patiriamas nemažas pašto išlaidas. Be to, tai paspartina procesinių dokumentų įteikimo procesą.
Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale e.teismas.lt nuo sausio 1 dienos bus atnaujinta informacija apie žyminio mokesčio lengvatą. Prisijungus prie portalo e.teismas.lt, Mokėjimo užduoties skiltyje reikės pažymėti, kad pageidaujama procesinius dokumentus teismui ne tik pateikti, bet ir gauti elektroninėmis ryšio priemonėmis.
Jeigu bylos nagrinėjimo metu šalis atsisakys sutikimo procesinius dokumentus gauti tik elektroninėmis ryšio priemonėmis ir anksčiau dėl taikomos žyminio mokesčio lengvatos buvo sumokėjusi mažesnį mokestį, šalis turės pareigą sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
Praėjusiais metais apylinkių teismuose buvo išnagrinėta daugiau nei 142 tūkst. civilinių bylų, iš kurių daugiau nei 16 tūkst. bylų buvo dėl teismo leidimų nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti, jei sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, ir 7 tūkst. 536 bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktiniu sutikimu.
Šiemet, dar nepasibaigus metams, apylinkių teismuose jau išnagrinėtos 142 tūkst. 288 civilinės bylos, iš kurių per 14 tūkst. bylos dėl teismo leidimų nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti, jei sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, ir 7 tūkst. 341 byla dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių sutikimu.