Per savaitę – tik 12 apsilankymų
Praėjusią savaitę vykusio Plungės rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdžio metu paaiškėjo, jog dėl šio punkto uždarymo „Plungės sveikatos centras“ su Savivaldybės administracija susirašinėja jau nuo vasaros vidurio. Įmonė iš pradžių prašė panaudos sutartį, sudarytą iki 2023 metų, nutraukti anksčiau laiko bendru sutarimu, tačiau Administracija atsisakė tą padaryti. Tada įmonės teisininkė Eglė Atutienė rajono valdžiai priminė, jog, neradus bendro sutarimo, įmonė sutartį gali nutraukti vienašališkai.
Posėdžio metu „Plungės sveikatos centro“ direktorė Irena Nekrašienė kalbėjo, jog šis sprendimas nėra spontaniškas. Esą situacija Grumbliuose stebima jau porą metų. Per tą laiką prieita prie išvados, jog šis medicinos punktas įmonei yra nuostolingas, mat per savaitę jame būna vidutiniškai 12 apsilankymų.
„Matome, kad turėdami tiek pacientų negalime užtikrinti kokybiškų paslaugų, juolab kad šiame punkte dirba net ne gydytoja, o felčerė. Todėl punktą norime uždaryti. O paslaugas savo žmonėms ir toliau teiksime. Priimsime juos Plungėje“, – kalbėjo I. Nekrašienė.
Prašė neužbėgti reformai už akių
Akivaizdu, kad tokie paaiškinimai nė vieno iš dalyvavusiųjų posėdyje nepradžiugino. Komiteto narė Irena Taučienė prašė neskubėti. Esą kol kas neaišku, kuria linkme pakryps sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarka. Jei bus nuspręsta uždaryti kai kurias rajonines ligonines, galbūt bus skirtas papildomas finansavimas kaimuose veikiantiems medicinos punktams ir ambulatorijoms. Be to, I. Taučienė priminė, jog dabar slaugytojoms suteikta daugiau galių. Jei ligonio būklė stabili, jos gali pakartotinai išrašyti vaistų.
„Aš tikrai nesutikčiau, jei kaime dirbanti slaugytoja, neturinti asmens ambulatorinės kortelės ir nežinanti jo sveikatos būklės, išrašinėtų vaistus, – paprieštaravo I. Nekrašienė. – Mes prašome tik nutraukti patalpų panaudos sutartį. Savo veiklos nežadame stabdyti. Grumbliškius ir toliau aptarnausime. Kokiu būdu, spręsime įmonės viduje.“
„Tai prasideda nuo mūsų pačių“
Žodžio paprašė ir posėdyje dalyvavęs Paukštakių seniūnas Aurimas Vasiliauskas. Jis kalbėjo, jog žinia apie norą uždaryti Grumblių medicinos punktą ir jam, ir grumbliškiams buvo labai netikėta. Todėl bendruomenė, tikėdamasi komiteto pagalbos, merijos ir Savivaldybės administracijos supratimo, surinko 80 vietos gyventojų parašų po prašymu išsaugoti medicinos punktą. Pasak A. Vasiliausko, nėra tiek svarbu, kas kaime teiks sveikatos priežiūros paslaugas, mat Plungėje veikia trys privačios poliklinikos. Svarbiausia – kad medicinos punktas liktų.
„Kalbame, kad kaimai nyksta. Bet tai prasideda nuo mūsų pačių. Antai Paukštakiuose prieš 9-erius metus buvo uždaryta mokykla, užsidarė parduotuvė ir vidutinio amžiaus žmonės paliko šį kaimą. Liko vien seni arba, kaip aš tokius vadinu, kaimo pažibos. Grumbliai labai kovoja už savo mokyklėlę. Norą uždaryti čia veikiantį medicinos punktą aš matau kaip didelę grėsmę šiam kaimui“, – kalbėjo seniūnas.
Dabar – Grumbliai, kas po jų?
Posėdžio metu nuskambėjo priekaištas ir Savivaldybei, jog ši neprisideda prie tuštėjančiuose kaimuose nuostolingai dirbančių medicinos punktų ir ambulatorijų išlaikymo. Reaguodamas į šį jo pusėn mestą akmenuką, meras Audrius Klišonis priminė, jog planuojama įrengti naujas patalpas medicinos punktui Kantaučiuose. Tą patį esą būtų galima padaryti ir Žlibinuose, tik kas garantuos, jog po 5 ar 10 metų šios patalpos neliks tuščios?
„Aš puikiai suprantu verslo logiką. Frazė „Man neapsimoka“ čia yra auksinė. Bet šiuo atveju įsipina ir socialinis faktorius. Jei pritartume, kad punktas Grumbliuose būtų uždarytas, reikštų, kad nematome tame kaime gyvenančių žmonių. Komiteto prašau nedėti taško, nes už tų skaičių, kuriuos pateikė „Plungės sveikatos centras“, yra žmonės“, – kalbėjo meras.
Lauks darbo grupės pasiūlymų
Norėdama baigti šią jai nemalonią diskusiją, I. Nekrašienė kreipėsi į administracijos direktorių Gintarą Bagužį, kuris iki tol tyliai klausėsi besiginčijančių pusių argumentų. „Atsakykite man, ar galite nenutraukti patalpų panaudos sutarties ir kokios pasekmės jūsų laukia, jei panaudos sutartis nebus nutraukta, o veikla tose patalpose nebebus vykdoma?“ – klausė „Plungės sveikatos centro“ direktorė.
Supratęs, jog yra įspaustas į kampą, G. Bagužis pasiūlė sudaryti darbo grupę ir jai pavesti per mėnesį išanalizuoti visus variantus, ką galima padaryti, jog grumbliškiai neliktų be medicinos punkto.
Plungės rajonas – unikalus
Kaip „Žemaičiui“ sakė Savivaldybės gydytoja Oresta Gerulskienė, Plungės rajonas unikalus tuo, kad jame veikiančios poliklinikos visos yra privačios, kaip ir tų poliklinikų valdomi medicinos punktai bei ambulatorijos. Tiesa, Savivaldybės administracija galėtų nuspręsti įsteigti pirminės grandies sveikatos priežiūros padalinį prie jos valdomos ligoninės. Tada pati galėtų atidaryti medicinos punktus ar ambulatorijas tuose kaimuose, kurie liktų be šios paslaugos iš jų pasitraukus privačioms įmonėms. Bet tam, pasak O. Gerulskienės, reikalingas politinis apsisprendimas, ir ši galimybė kol kas nėra svarstoma.
Šiuo metu „Plungės sveikatos centras“ turi ambulatorijas Kantaučiuose, Žemaičių Kalvarijoje ir Šateikiuose bei medicinos punktus Aleksandrave, Grumbliuose, Stalgėnuose bei Žlibinuose, A. Klišonio komercinė firma „Inesa“ – ambulatorijas Alsėdžiuose ir Kuliuose bei medicinos punktus Gegrėnuose, Narvaišiuose, Prūsaliuose ir Staneliuose. UAB „Klinika „Pulsas“ valdo ambulatoriją Plateliuose.
Šių trijų poliklinikų paprašyta iki šios savaitės pabaigos Savivaldybės administracijai pateikti informaciją, kiek prisirašiusiųjų jos turi kaimų medicinos punktuose bei ambulatorijose, kokį plotą valdo ir kiek kainuoja tų patalpų išlaikymas. Esą gavus šią informaciją bus lengviau nuspręsti, ką daryti su Grumblių medicinos punktu.