„Kalbėjome su kolege ponia Olena ir su kolegomis parlamentarais iš Lietuvos Seimo apie šių rinkimų nepripažinimo klausimą. Tai aktualu, nes juos ketinama vykdyti ir primesti okupuotose teritorijose“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Savo ruožtu O. Kodratiuk paminėjo dvi rezoliucijas, kurioms palaikymo ji tikisi iš Lietuvos.
„Šiandien, atstovaujant Ukrainos parlamentą, yra dvi rezoliucijos, pirma, kad rinkimų Rusijos Federacijos nepripažinimas. Putino rinkimus planuojama daryti ir okupuotose Ukrainos teritorijose. Prašau Lietuvos Seimo palaikyti šią rezoliuciją ir tokių rinkimų nepripažinti. Antroji rezoliucija yra skirta pasmerkti Ukrainos vaikų deportavimą“, – kalbėjo O. Kondratiuk.
Po vykusio susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje pažymėtas ir paramos Ukrainai klausimas.
„Bendraudami su savo užsienio kolegomis, partneriais raginame neatidėlioti paramos, kadangi dabar tai yra svarbiausia ir tai yra pagrindas ne tik Ukrainos, bet ir mūsų saugumui“, – pirmadienį žurnalistams komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Savo ruožtu Aukščiausios Rados vicepirmininkė dėkojo Lietuvai už paramą. Kartu ji pareiškė užuojautą dėl su okupantais kovojusio ir fronte žuvusio Lietuvos savanorio Tado Tumo.
„Norėčiau padėkoti visiems lietuviams, kurie prisidėjo prie Ukrainos gynėjų ginant mūsų nepriklausomybę ir visos Europos vertybes. Norėčiau paminėti ir šviesiai atminti Lietuvos savanorį, T. Tumą, kuris žuvo fronte Ukrainoje. Reiškiu užuojautą visai jo šeimai ir Lietuvos žmonėms“, – teigė Aukščiausios Rados vicepirmininkė.
Jei kris Ukraina, tai kris daugelis Europos valstybių
O. Kondratiuk akcentavo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą yra globalus.
Pasak jos, tai karas tarp autoritarizmo ir demokratijos.
„Tai nėra tik Rusijos karas prieš Ukrainą, tai yra karas tarp autoritarizmo ir demokratijos. Todėl svarbu pabrėžti demokratinio pasaulio atsakomybę šiuo klausimu, nes Putinas nesustotų ties Ukraina. Jei kris Ukraina, tai kris daugelis Europos valstybių. Jūs Lietuvoje tikrai jaučiate kas tai yra, tikrai galite pajusti karo kvapą“, – kalbėjo ji.
Plataus masto invaziją Ukrainoje Maskva pradėjo 2022 m. vasario 24 d. Pastaruoju metu itin daug kalbama apie stringantį Vakarų ginklų tiekimą Ukrainai. Ginkluotės trūkumą akcentavo ir neseniai fronte apsilankęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris esamą padėtį ten pavadino „labai sudėtinga“. Jis skundėsi dėl artilerijos sviedinių, oro gynybos sistemų ir įvairių raketų trūkumo.