Mokslo metai baigėsi, bet mokyklų direktoriai jau ruošiasi naujiems.

„Iššūkių tikrai yra“, – taip „Ryto“ progimnazijos direktorė Roberta Juodelienė kalba apie nuo rugsėjo tvarkaraštyje atsirasiančią ispanų kalbą. – Mūsų mokykloje ji bus pirmus metus, mes suformuosime tris grupes, tai yra šešios pamokos. Na, iššūkis, be abejo, dėl mokytojų“.

Ji neslėpė, kad ispanų kalbos mokytojų ieškoma visame Vilniuje.

Vilniaus „Vyčio“ gimnazijos direktorė Jolita Marcinkevičienė teigė, kad buvo baiminamasi, kad mokytoją bus labai sunku surasti. „Bet ir per asmeninius ryšius, ir per skelbimus mes įdėjome – ir atsiliepė“.

Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris teigė, kad mokytis ispanų kalbos yra pasirinkę apie tūkstantis šeštokų.

Jiems, politiko, teigimu, pakaks 15 pedagogų. „Mano žiniomis, pusė mokyklų jau turi juos“, – teigė jis.

„Ryto“ progimnazijos direktorė sako, kad mokykloje tokio didelio susidomėjimo kalbai neprognozavo, o dabar aiškėja, kad mokinius greičiausiai mokys kol kas pedagoginio išsilavinimo neturintis specialistas.

„Tai yra filologas, ispanų kalbos filologas, filologijos baigiamojo kurso studentas, tai iš tikrųjų tikrai esame užmezgę ryšius ir planuojame, kad įdarbinsime nuo rugsėjo pirmosios, ir sėkmingai keliaus, pabaigs studijas jau dirbdamas mūsų mokykloje“, – teigė vadovė.

Ar prieš rugsėjį nekils dar daugiau įtampų ir geidžiami specialistai nebus perviliojami iš vienos mokyklos į kitą?

„Kai konkurencija didžiulė, gali atsitikti ir tokių atvejų“, – neatmetė R. Juodelienė.

J. Marcinkevičienė LNK Žinioms sakė, kad sulaukė nemažai pasiūlymų ir kandidatų.

Šalyje nėra populiari

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaidžiūnas teigia, kad savivaldybė turi planuoti, nes ispanų kalba visos šalies mastu nėra populiari, ją kaip antrąją užsienio renkasi labai mažai mokinių – paskutiniais metais tik 2 proc. visų mokinių.

Anot Vilniaus miesto vicemero, tie, kas ateina mokyti ispanų kalbos, gauna papildomą 400 eurų „į rankas“ priemoką, kuri bus mokama trejus metus.

„Jei mokytojas nėra dirbęs Vilniaus miesto mokykloje, plius dar gauna apie 180 eurų „į rankas“. Vadinkime, toks 600 eurų papildomas paketas“, – sakė A. Šileris.

Planuojama, kad nuo rugsėjo už visą etatą ispanų kalbos mokytojas galėtų uždirbti apie 1,8 tūkst. eurų.

Ispanų, kaip antroji užsienio kalba, stos vietoje rusų.

Žengė radikalų žingsnį

Viceministras I. Gaidžiūnas teigė, kad Vilnius priėmė gana radikalų žingsnį – nebesiūlyti rusų kalbos kaip antros pasirenkamos. Vilnius kol kas yra vienintelis miestas, priėmęs tokį žingsnį.

Tiesa, pasirinkę anksčiau iš jau pradėję mokytis rusų kalbą, mokymąsi tęs, tačiau galės kalbą ir keisti.

O kas lauks rusų kalbos pedagogų?

„Žinome, kad krūvis mažėja, tai buvo pasiūlyta, be abejo, studijuoti ir tą pačią ispanų kalbą“, – teigė „Ryto“ progimnazijos vadovė.

Nacionaliniu mastu rusų kalbos, kaip antrosios užsieni kalbos, pasirinkimas kol kas išlieka.

„Mes suprantame, kad negalima tokio radikalaus pokyčio padaryti per dvejus metus, nes, na, yra ir specialistų klausimas, ir darbo krūvio klausimas“, – sakė jis.

Pasak I. Gaidžiūno, rusų kalbos pasirinkimas ir taip natūraliai kasmet mažėja – paskutiniais duomenimis, jos poreikis nuo maždaug 70 proc. sumažėjo iki 50 proc.