Vilniaus Rasų gatvėje esančiuose pataisos namuose įrengtame tardymo izoliatoriuje vienu metu galės kalėti 177 asmenys, patalpų atnaujinimui iš valstybės biudžeto buvo skirta apie 800 tūkst. eurų. Dar apie 8 mln. eurų ketinama investuoti į maždaug tūkstančio kalinimo vietų atnaujinimą visose Lietuvos įkalinimo įstaigose.
„Čia žmonės galės nesigrūsti kaip silkės bačkose, kaip dar iki šiol yra kai kuriuose pataisos namuose“, – aprodydamas naujas patalpas sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Pasak jo, modernizuojant pataisos įstaigas, palaipsniui atsisakoma didelių bendrabutinio tipo gyvenamųjų erdvių, kuriose bausmę atlieka po keliolika ar net dešimtis asmenų, taip gerinamos pareigūnų darbo sąlygos.
„Bausmių vykdymo sistemoje kaliniams siekiame sudaryti orias, socialinius ir buities poreikius atitinkančias sąlygas ir atsisakyti praeities paveldo“, – E. Jankevičiaus teigimu, nusikaltimą padarę asmenys pataisos namuose yra skatinami keisti savo elgesį, pasiruošti naujam gyvenimui laisvėje, o šiame procese ne mažiau svarbi yra ir aplinka, kurioje kaliniai praleidžia bausmės laiką.
Rekonstravus Vilniaus pataisos namų pastatą, bendrabučio tipo patalpos pertvarkytos į kamerinio tipo patalpas, dabar vienam asmeniui teks apie 5 kv. m ploto, nors įstatymuose numatyti vos 3,6 kv. m.
Visose patalpose įrengta moderni rekuperacinė vėdinimo sistema, apsauginė ir priešgaisrinė signalizacijos bei dūmų šalinimo sistemos. Kad kaliniai galėtų skaityti ir dirbti esant natūraliam apšvietimui, kamerose įrengtas dienos ir naktinis apšvietimas, kamerų langai pritaikyti vėdinimui. Be to, visose kamerose įrengtos iškvietimo, pasikalbėjimo sistemos, kurios suteikia galimybes nedelsiant susisiekti su personalu.
Tuo metu Vilniaus pataisos namų direktorius Viktoras Davidenka, anksčiau vadovavęs Lukiškių kalėjimui, mano, kad atnaujintos kalinimo sąlygos suimtiesiems užkirs galimybę skųstis teismams dėl esą netinkamų kalinimų. Ypač daug skundų buvo pateikta dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais tinklais. Tiesa, kol kas dušu jie kasdien negalės naudotis, nes tokios galimybės nenumato teisės aktai.
Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas sakė, kad ketinama investuoti ne tik į kalinių kalinimo sąlygas, bet ir į pataisos įstaigų infrastruktūrą, nes bent pastarųjų metų įvykiai, kai kaliniai pabėga iš pataisos įstaigų, atskleidžia, jog teritorija nėra tinkamai apsaugota.
„Tenka apgailestauti, kad apie 20 metų šiai sistemai nebuvo skiriama tiek finansinio dėmesio, kiek jai reikėjo, – sakė V. Kulikauskas. – Šiemet ekonomikos gaivinimo projekte Vyriausybės skirtos lėšos taip pat yra orientuotos į infrastuktūros gerinimą – užtikrinti inžinerinių apskaitos priemonių pakeitimą ir gerinimą. Tikrai turime naujintis.“
Pasak jo, būtina atnaujinti ir vaizdo stebėjimo sistemą, nes paskutinis kalinio pabėgimo atvejis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje Pravieniškėse parodė, kad ši sistema veikia nepakankamai. „Todėl ir šioje vietoje bus pokyčių“, – sakė V. Kulikauskas.
Kaip atrodo naujai įrengtos patalpos, kuriose bus laikomi suimtieji, – Delfi fotografo Doomanto Pipo nuotraukų galerijoje: