„Kadangi frakcija nusprendė neinicijuoti interpeliacijos, bet ir netrukdys tokioms iniciatyvoms, tai kai kurie Antikorupcijos komisijos nariai, tarp jų ir aš, pradėjome rinkti parašus“, - DELFI sakė N. Puteikis.
Jo teigimu, į pavakarę po interpeliacijos klausimais buvo surinkti 32 Seimo narių parašai, todėl Seimo pirmininkė Irena Degutienė pagal procedūras ją įregistravo.
Interpeliaciją pirmiausia parėmė Antikorupcijos komisijos nariai
Politiko teigimu, pirmieji po devyniais klausimais, suformuluotais R. Palaičiui, jau pasirašė Antikorupcijos komisijos nariai, tarp kurių yra jis pats, Krikščionių partijos frakcijos narys Ligitas Kernagis ir Mišrios Seimo narių grupės atstovas Žilvinas Šilgalis, tos pačios grupės narė Agnė Zuokienė, „darbietis“ Saulius Bucevičius, Krikščionių partijos frakcijos atstovas Jonas Stanevičius ir kiti.
Beje, Ž. Šilgalis yra Artūro Zuoko partijos „Taip“ narys, o L. Kernagis kalbasi su šia politine jėga dėl galimybė skartu dalyvauti rinkimuose.
Pasak N. Puteikio, klausimai R. Palaičiui paruošti pagal Antikorupcijos komisijos išvadas. Jos ministrui buvo nepalankios, nes premjerui buvo pasiūlyta teikti prezidentei R. Palaičio atstatydinimą, tačiau šalies vadovė Dalia Grybauskaitė atsisakė teikimą patenkinti.
DELFI primena, kad nepasitikėjimo procedūrą Seime privalo inicijuoti ne mažiau nei 29 Seimo nariai, tačiau atstatydinti ministrą galima, jeigu tam pritaria ne mažiau nei 71 parlamentaras.
R. Palaitis premjero nemalonę užsitraukė atleidęs iš pareigų sau pavaldžios Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktorių Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą, kurie įtariami galėję atskleisti informaciją apie planuojamą banko „Snoras“ nacionalizavimą.
Domisi FNTT pareigūnų atleidimo aplinkybėmis
Interpeliaciją rengiantys parlamentarai ministro klausia, kokiais duomenimis, be poligrafo tyrimo, rėmėsi panaikindamas FNTT vadovų V. Galiaus ir V. Giržado galimybes dirbti su įslaptinta informacija. Toks klausimas jiems kilo dėl to, kad R. Palaitis anksčiau teigė, jog atleisdamas pareigūnus rėmėsi ne tik poligrafo tyrimu, bet ir informacija iš Valstybės saugumo departamento (VSD).
Ministras prašomas pasiaiškinti, kodėl patikrinus V. Gailių melo detektoriumi dukart jis atsižvelgė į nepalankaus tyrimo rezultatus, nors kitas tyrimas esą buvęs V. Gailiui palankus. Kiek žinoma, V. Gailius ir V. Giržadas poligrafu buvo tikrinti dukart – V. Giržadui abu patikrinimai buvo nepalankūs, V. Gailiui – vienas palankus, kitas prieštaringas.
Maža to, ministru nepasitikintys Seimo nariai sako, kad Antikorupcijos komisijai, vadinasi, ir jiems patiems, susidaro įspūdis, neva R. Palaitis V. Gailių atleido ne dėl poligrafo rezultatų, o dėl to, kad jis nepakluso ministro pageidavimui atleisti savo pavaduotoją V. Giržadą. Atleisti jį V. Gailiui siūlė ir prezidentė, mat V. Giržadas buvo įtariamas galėjęs nutekinti informaciją apie planus nacionalizuoti „Snorą“.
„Seimo Antikorupcijos komisija padarė išvadą, kad V. Gailius galimai buvo nubaustas ne už tyrimo poligrafu rezultatus, o už nepaklusimą. Prašome ministrą atsakyti, kokiais argumentais remiantis V.Gailiui leidimas dirbti su įslaptinta informacija buvo panaikintas ne iškarto gavus tyrimo poligrafu išvadas, o tik po kurio laiko?“ - klausiama R. Palaičio.
Ministras taip pat kaltinamas, kad galimai pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius poligrafo naudojimą: „Prašome ministrą atsakyti, kodėl galimai pažeidžiant Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo nuostatas, nesant objektyvių duomenų dėl neteisėtos veikos, VRM ministras davė sutikimą dėl minėtų pareigūnų patikrinimo poligrafu?“.
Politikai taip pat klausia, kodėl atleistasis FNTT direktoriaus pavaduotojas V. Giržadas iki šiol nėra supažindintas su Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos tyrimo poligrafu išvada, domisi, kodėl pareigūnų leidimai dirbti su slapta informacija panaikinti remiantis pasirėmus vienu, o ne kitu įstatymo straipsniu, piktinasi, esą ministras viešai apkaltino V. Gailių ir V. Giržadą melu ir neteisėtų informacijos nutekinimu.
R. Palaičiui priekaištaujama, neva jis atskleidė dviejų pareigūnų tyrimo poligrafu rezultatus, bei klausiama, kodėl jis teigė, esą po „Lietuvos ryto“ publikacijos apie „Snoro“ nacionalizavimą iš Lietuvos „išplaukė apie milijardas litų“.